de-francophones's picture
19140e6b08cef4cd13cd0c89aeceef2728fbe705e3b97c181d0870c497421444
db48e2f verified
raw
history blame
80.1 kB
Biuras namuose ALDONA STEPONAVIČIŪTĖ Valanda rytiniuose ir vakariniuose
automobilių kamščiuose, apsipirkinėjimas piko valandomis, priekabių ieškantis
bosas, nuolat burbantys kolegos... Viso to galima išvengti nusprendus dirbti
namuose. Kita vertus, nusprendus dirbti namuose atsisakoma ne tik to, kas darbe
erzina, bet ir to, kas džiugina. Nebegalėsi su bendradarbiais aptarti mėgstamo
serialo herojų nuotykių, nepasijuoksi iš spontaniškai vietoje gimstančių
juokelių ir nesužinosi naujausių paskalų. Dirbdamas namuose ilgainiui gali
pasijusti izoliuotas. Jeigu mėgstate dirbti vienas, tikėtina, kad darbas namuose
bus produktyvesnis. Tačiau jeigu jus pakylėja ir įkvepia bendravimas, jo netekęs
galite prarasti norą ir entuziazmą dirbti. Darbas namuose, nesvarbu, ar įkūrėte
individualią įmonę, ar dirbate kitai ar kelioms organizacijoms, tinka ne visiems
žmonėms. Visgi šis reiškinys sparčiai populiarėja. Beje, JAV jau įsigali naujas
terminas – klajoklio darbo stilius, nes vystantis interneto technologijoms
darbas namuose tampa darbu lauke, paplūdimyje, miesto centre. Šios šalies
mokslininkų duomenimis, „žinių “profesijų darbuotojai mažiau nei trečdalį laiko
dirba tradicinėje darbo aplinkoje – biure, trečdalį – namuose ir likusią laiko
dalį dirba kavinėje, parke ant suolelio ar kitoje įkvepiančioje aplinkoje.
„Žalia “tendencija „Telework “asociacija, vienijanti Jungtinės Karalystės
dirbančiuosius namuose, skelbia, kad toks darbo stilius yra ypač naudingas
žmogui individualiai (padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir gyvenimo),
bendruomenei (suteikia sąlygas dažniau bendrauti kaimynams), visuomenei (sutaupo
transporto išlaidas) bei aplinkai (sumažėja teršalų kiekis, nes žmonės rečiau
važinėja automobiliais). Atrodytų, nieko nuostabaus, kad asociacija pateikia
duomenis, pateisinančius jos egzistavimą. Tačiau darbo namuose ekologiškumą
patvirtina ir JAV atlikti tyrimai: apskaičiuota, kad vidutinis valstybinės
įstaigos darbuotojas, dirbdamas namuose tris dienas per savaitę, per metus
sutaupytų beveik 6 tūkstančius dolerių, išleidžiamų transportui. Į aplinką tokiu
atveju būtų išskiriama 4 kg mažiau teršalų. Žinoma, Lietuvoje šie skaičiai
nebūtų tokie dramatiški. Beje, to paties tyrimo metu nustatyta, kad pagal
turimas galimybes (interneto ryšys, galimybė prieiti prie duomenų bazių, namų
aplinkos tinkamumas) namuose kelias dienas per savaitę galėtų dirbti net 96
proc. valstybinių įstaigų darbuotojų. Tačiau tik pusė iš jų svarsto apie šią
galimybę. Visgi, nepaisant ekonominių ir ekologinių privalumų, darbas namuose
yra nemažas iššūkis. Pavojai ir pagundos Viena pagrindinių baimių, kurias
įvardija žmonės, svarstydami galimybę dirbti namuose, yra izoliacija. Darbe yra
kolegų, kuriems gali pasiguosti, kai tau bloga diena, paprašyti, kad padėtų
sugedus kompiuteriui ar susidūrus su nežinomu klausimu. Tad, prieš nuspręsdamas
dirbti namuose, turite sau atsakyti į klausimą, kiek jums svarbi kitų žmonių
draugija. Net jeigu laikote save užsisklendusiu ir nemėgstančiu bendrauti
žmogumi, darbas be jokių socialinių kontaktų galiausiai jums įkyrės. Psichologai
siūlo į dienotvarkę įtraukti pasimatymus su draugais, popietes su kolegomis arba
vieną dieną per savaitę praleisti darbe. Turite pats rodyti iniciatyvą
bendrauti. Būtinai dalyvaukite įmonės vakarėliuose ir susirinkimuose. Darbas
namuose – kupinas pagundų. Tik prisėdote prie kompiuterio, kai staiga
prisiminėte, kad neiškraustėte indaplovės ar skalbyklės. Nuėjote į vonią, o ten
– dėmė ant veidrodžio prašyte prašosi būti išvalyta. Jau sėsite prie darbo, bet
tuoj pareis iš mokyklos vaikai, o jūs dar neparuošėte pietų. Ir taip toliau...
Dirbti namuose geriausiai sekasi drausmingiems žmonėms. Jūs toks esate, jei
visada darbus atiduodate laikydamasis terminų ir grafiko, jei įvykdote visus
savo įsipareigojimus, nemėgstate atidėlioti užduočių. Tačiau, jei esate linkęs
nuolaidžiauti sau, tikėtina, kad namuose, saugioje aplinkoje be priežiūros ši
jūsų savybė išvešės. Todėl stenkitės kiekvienai savo darbo dienai sugalvoti
užduotis ir tikslą. Susirašykite juos dienotvarkėje ar ant paprasto balto lapo
ir pasidėkite gerai matomoje vietoje. Dar daugiau drausmės įsivesite, jei prie
kiekvieno darbo parašysite, per kiek laiko jį atlikote. Jei namai ir biuras yra
ta pati vieta, kyla pavojus nuolat dirbti. Internetas, suteikiantis neribotą
pasirinkimo, kur ir kada dirbti, laisvę, įkalina žmones, paversdamas juos
priklausomus nuo nuolatinio elektroninio pašto tikrinimo. Modernios
technologijos, leidžiančios akimirksniu susisiekti su visu pasauliu, tarsi daro
spaudimą, jog tai ir turi būti atlikta nedelsiant. Tačiau realiai yra labai
nedaug tokių profesijų, kai reikia reaguoti į užklausą tuojau pat. Todėl net ir
dirbdamas namuose turėkite savo darbo ir poilsio valandas. Laisvieji pilotai
Praėjusią savaitę vieną dieną dirbau namuose. Turėjau paimti interviu telefonu,
tad kitus darbus susidėliojau taip, kad nereikėtų užsukti į kontorą. Tą dieną
prisimenu kaip vieną gražiausių šį mėnesį. Viskas vyko sklandžiai ir
produktyviai. Į dienotvarkę tilpo ir ilgas pasivaikščiojimas, ir pietų
gaminimas, ir daug nuostabių ramių akimirkų. Jeigu tik turite valios ir
galimybių įveikti pagundas bei pavojus, darbas namuose gali tapti tikra palaima.
Galite atrasti, kad jums dieną geriausiai pradėti nuo ilgo pasivaikščiojimo
lauke – taip aiškiau susidėlioja mintys, o galva tampa skaidri nuo gryno oro.
Darbas namuose puikus tuo, jog gali pasirinkti dienos metą, kai esi
produktyviausias. Laisvas pasirinkimas reiškia, kad neturint jėgų ar įkvėpimo
dirbti galima produktyviai užsiimti visiškai kita veikla: iššveisti dušo kabiną,
pagaminti pietus, susitvarkyti kambarius. Kontoroje „kita “veikla būtų naršymas
po internetą, paskalų aptarinėjimas su kolegomis ar ilgos kankinančios minutės
spoksant į ekraną – tuščias ir neprasmingas apsimetinėjimas, jog dirbi, po kurio
jautiesi išsekęs ir nelaimingas. Sociologas Jamesas Katzas teigia, kad vis
populiarėjantis darbas namuose rodo istorinę produktyviosios ir socialinės
sferos reintegraciją. Ankstesnėse medžiotojų, žemdirbių ir amatininkų
visuomenėse fizinė erdvė nebuvo dalijama į skirtą darbui, šeimai ir žaidimams.
Pavyzdžiui, kalviai dirbdavo namuose greta savo šeimos, aktyviai dalyvaujant
kaimelio bendruomenei. Darbas ir namai atsiskyrė tik išsivysčius kapitalizmui,
padidėjus darbo krūviui. Toks atskyrimas buvo laikomas norma ir biurokratinėje,
skaitmeninėje visuomenėje. Tačiau dabar skirtingos gyvenimo sferos ir vėl
susilieja. Tai – natūrali žmogaus evoliucijos dalis. Solistas ar choristas?
Australų tinklalapyje įkvepiančiu pavadinimu „flyingsolo “(angl. „skristi solo
“) gausu asmeninių istorijų, liaupsinančių darbo namuose privalumus. Šis
tinklalapis skirtas smulkiesiems verslininkams, neturintiems „oficialios “darbo
aplinkos. Tačiau darbu namuose galima užsiimti ir nebūtinai kuriant savo verslą.
Pavyzdžiui, galite tapti samdomu specialistu, atliekančiu įvairius užsakymus
skirtingoms firmoms. Galite pradėti užsidirbti ir iš savo hobio – tai gali būti
papildomas darbas. Dirbdamas kelioms įmonėms esi savotiškai nepriklausomas nė
nuo vienos iš jų: kai prastai sekasi vienur, gali dėti pastangas, kad pasisektų
kitur. Darbas namuose – tai ne karjera tradicine šio žodžio prasme. Todėl jis
netinkamas žmonėms, kuriems rūpi turėti vis daugiau pavaldinių ir galimybių
vadovauti, tiems, kurie trokšta kopti karjeros laipteliais ir prie savo pareigų
turėti „vyr. “, „gen. “ar kitokį žodį. Turintis smulkų, kad ir labai pelningą
„versliuką “ir dirbantis namuose žmogus niekada neužsitarnaus tiek aplinkinių
pagarbos, kiek didelės įmonės vadovas. Be to, dirbančiųjų namuose tyrimų
rezultatai yra nevienareikšmiai. Viena vertus, tokie žmonės patiria mažiau su
darbo aplinka susijusio streso (nemaloni darbo atmosfera, triukšminga aplinka,
priekabus viršininkas), kita vertus, kelioms firmoms dirbantis specialistas
dažnai jaučia nerimą, jog tuoj neturės užsakymų, ir ima dirbti bet ką, kad tik
to neatsitiktų. Jeigu nusprendėte dirbti namuose, gerai apgalvokite visus
pliusus ir minusus, susijusius su tokia veikla. Darbas namuose gali tapti ir
palaima, ir prakeikimu. Tai priklauso tik nuo jūsų paties. PRODUKTYVIAI DIRBTI
NAMUOSE Inicijuokite bendravimą. Dirbdamas kontoroje kasdien matote tuos pačius
veidus. Dirbdamas namuose matysite veidus žmonių, apie kurių egzistavimą nė
nesusimąstote, – tai paštininkė, vaikus auginanti kaimynė, pensinio amžiaus
žmogus parduotuvėje. Bendravimas su šiais žmonėmis taip pat gali įkvėpti ir
suteikti energijos. Pasinaudokite galimybe išsikrauti. Kai darbe jums bloga
diena, galite pasišnekėti su bendradarbiais. Kai bloga diena pasitaiko namuose,
išnaudokite tą energiją būtiniems atlikti darbams – išplaukite langus,
susitvarkykite spintą. Tvarkingai renkitės. Tai, kad dirbate namuose ir niekas
jūsų nemato, nereiškia, jog galite dirbti vilkėdamas pižamą. Vilkimi drabužiai
labai veikia mūsų savijautą. Jei darbingas jaučiatės su švarku, jį ir
apsirenkite. Sukurkite atstumą. Išėjimas ir grįžimas iš darbo tai procesas,
kurio metu „atsijungiama “nuo vienos veiklos ir „įsijungiama “į kitą. Dirbant
namuose tokio perėjimo nėra. Todėl po darbo dienos atlikite ritualą, pavyzdžiui,
pusvalandį pasivaikščiokite. Taip sukursite atstumą tarp darbo ir namų. AR
GALĖTUMĖTE DIRBTI NAMUOSE? Peržiūrėkite klausimus. Jei į daugelį iš jų
atsakysite „taip “, darbas namuose gali būti jums tinkama galimybė. Ar turite
kuo užsiimti ir gerai jaučiatės būdamas vienas? Ar jūsų profesija susijusi su
kūryba, tam tikro produkto gaminimu? Ar dažnai darbe sėdite ir galvojate „kad
tik jie nuliptų man nuo galvos, tada pradėčiau dirbti “? Ar mokate efektyviai
planuoti savo laiką? Ar atliekate darbus iki nustatytų terminų, net jei niekas
jums jų neprimena? Ar esate pats sau griežčiausias kritikas? Ar jus erzina darbe
sklandančios paskalos? Ar žodis „laisvė “jums pakutena paširdžius? Ar
viršvalandžiai jums yra retenybė? Ar turite daug socialinių kontaktų ir esate
linkęs rodyti iniciatyvą bendrauti?
Dviračių takai - pinigai į balą Sostinės savivaldybės atlikti tyrimai rodo, kad
pėsčiomis ir dviračiais po miestą keliauja per 30 proc. vilniečių, tačiau
ekologiško transporto idėja atsigręžė prieš miestiečius, nes mėgėjai švilpti
dviračiais ėmė kelti pavojų pėstiesiems. Iškoneveikė mamą Jauna vilnietė,
paskambinusi į redakciją, papasakojo, kad buvo sūriais žodžiais iškoneveikta
dviratininko, jog nepasitraukė iš kelio ir dviratininkui teko sustoti. Pasak
pasipiktinusios tokiu dviratininko elgesiu mamos, dviratininkas vos neįsirėžė į
vežimėlį, kuriame sėdėjo jos vaikutis. Šoką patyrusi moteris tikino, kad K.
Kalinausko gatvėje, kurioje ji gyvena, dviračių takai vingiuoja šaligatviais,
vietomis taip susiaurėjančiais, kad pėstieji ir dviratininkai negali
prasilenkti, o neišvengiami susidūrimai tampa konfliktų priežastimi. Ypač kai
vadinamaisiais dviračių takais švilpia grupė dviratininkų. Oranžinis palikimas
Daugelis vilniečių jau pamiršo prieš penkerius metus absoliučiu krachu
pasibaigusią akciją „Oranžinis dviratis”, kurios iniciatoriumi buvo tuometinis
Vilniaus meras Artūras Zuokas. Akcija norėta paskatinti vilniečius senamiestyje
ir miesto centre važinėti dviračiais, o automobilius palikti stovėjimo
aikštelėse. Centrinėje miesto dalyje buvo įrengtos vietos, kur galima buvo
pasiimti oranžinį dviratį ir juo važiuoti į reikiamą vietą. Miesto valdžia
naiviai tikėjosi, kad dviračiais pasinaudoję piliečiai paliks juos numatytose
vietose. Deja, oranžiniai dviračiai taip greitai išgaravo nežinomomis kryptimis,
kad akcija iškart užspringo. Liko tik dviračių laikymo stovai ir dviračių
maršrutų punktyrai. Kadangi akcijai „Oranžinis dviratis” buvo rengiamasi
skubotai, įrengti visaverčių dviračių takų nebuvo įmanoma. Tuometiniai
savivaldybės planuotojai rado išeitį - dviračių takus... nupiešė. Kitaip
tariant, daugelio miesto centro gatvių bei gatvių vedančių į miegamuosius
rajonus šaligatviai buvo padalyti pusiau - punktyrais juose buvo nužymėtos
juostos dviračių eismui. Tokios skubotos akcijos visada perša mintį, kad jos
skirtos tik pinigų plovimui, o ne miestiečių labui. Visaverčių takų - mažai
„Oranžinės akcijos” palikimas - nupiešti dviračių takai miestiečiams dabar
atsirūgsta pavojingomis situacijomis. Vienas Karoliniškių gyventojas, kuris kas
rytą T. Narbuto gatvės šaligatviu eina į darbą Žvėryne, pasakojo, kad geriau
žingsniuoti tarp važiuojamosios gatvės dalies ir šaligatvio žaliuojančia veja,
nes didžioji šaligatvio dalis punktyru atskirta dviračių eismui. Tad kiekvieną
kartą tenka gūžtis, kai pro šalį į pakalnę prašvilpia dviratininkas. Greitis
toks, kad susidūrimas su pėsčiuoju ir pastarajam, ir dviratininkui baigtųsi
tragiškai. Tokį stresą pėstieji patiria daugelyje sostinės vietų, nes, pasak
Vilniaus savivaldybės eismo organizavimo skyriaus vedėjo Henriko Mackelos,
Vilniuje dabar yra 80 km dviračių takų, tačiau dauguma jų - nupiešti. Vilniečiai
skundžiasi tokia padėtimi, tačiau kiekvieną pavasarį dviračių takų priežiūros
konkursus laiminčių įmonių „Eismas”, „Punktyras” ar, kurias įvardija sostinės
savivaldybės šaltiniai, dažytojai atnaujina šaligatviais vingiuojančius
punktyrus, nors akivaizdu, kad už šiam beprasmiam darbui nuo „Oranžinės akcijos”
laikų išleistą milijoninę sumą jau buvo galima nutiesti visaverčius dviračių
takus. Bet, matyt, į dažus investuoti patraukliau, nes kasmet daugelį nupieštų
dviračių takų reikia atnaujinti. Transporto eksperto prof. Algimanto
Ambrazevičiaus teigimu, nupieštiems dviračių takams pinigai švaistomi
nepagrįstai. Daug kur užtektų tik rodyklių, nukreipiančių dviračių eismą, tad
galima būtų atsisakyti kilometrinių punktyrų, tačiau svarbiausia - dviračių
takus reikia kruopščiai suplanuoti, o tik tada šaligatvius skelti į dvi zonas.
UAB „Urbico”, kuri sostinėje ženklina „pieštus” dviračių takus, atstovės Vilmos
Mažutytės teigimu, kas pavasarį savivaldybės užsakymu jie atnaujinami - ant
šaligatvių perpiešiami vieną kartą, o ant grindinio - kelis kartus per sezoną.
Dviračių takų atnaujinimo kaštai įtraukiami į bendrą sumą, kuri mokama už gatvių
ženklinimą. V. Zabutytė pripažįsta, kad daugumos Vilniaus gatvių šaligatvių
plotis - nepakankamas, kad jame išsitektų dviratininkai ir pėstieji, tačiau jų
perplanuoti nesirengiama.
Estija nenori skolintis iš TVF Estija nenori skolintis iš institucijų, kurios
Estijai vėliau diktuos savo taisykles. Tai Latvijos laikraščiui „Dienas Bizness
“sakė Estijos finansų ministras Ivaris Padaras (Ivari Padar), atsakydamas į
klausimą, ar Estija ketina skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ar
Europos Komisijos. „Ne, mes neketiname skolintis iš tokių institucijų kaip TVF.
Mes ketiname savo problemas spręsti savo turimomis priemonėmis. Mes stengiamės
nepanikuoti ir vengti rizikingų sprendimų. Nenorime skolintis iš institucijų,
kurios vėliau mums diktuos savo taisykles “, - sakė I. Padaras. Kalbėdamas apie
Latvijos atvejį Estijos finansų ministras sakė negalįs šiuo metu atsakyti į
klausimą, ar Latvija padarė klaidą pasiskolindama iš TVF. Jo teigimu, sudėtinga
vertinti Latvijos padėtį. Latvijos ir Estijos problemos yra labai panašios,
tačiau Estija turi daugiau rezervų, todėl gali atidžiau rinktis, iš ko
skolintis.
Specialiosios tarnybos įpareigotos ištirti „Lietuvos energijos “sudarytas
sutartis. Nepaisant gresiančių patikrinimų, šios įmonės vadovas Rymantas
Juozaitis jaučiasi ramus - įmonė geriausiomis sąlygomis užtikrino Lietuvai
elektros tiekimo saugumą iki 2015 metų. Trečiadienį paskelbta apie premjero
Gedimino Kirkilo kreipimąsi į Valstybės saugumo departamentą, Specialiųjų tyrimų
tarnybą (STT), ūkio ministrą ir Valstybės kontrolę, kad būtų ištirtos „Lietuvos
energijos “sutartys su užsienio ir Lietuvos komerciniais subjektais dėl elektros
importo ir eksporto. Tačiau R. Juozaitis tikina, kad tiesiog atnaujino seną
sutartį su antrine įmone Energijos realizacijos centras. Sutartyje padaryti tik
du esminiai pasikeitimai: kadangi vieninteliu „Inter RAO “atstovu Lietuvoje liko
Energijos realizacijos centras, sutartis dėl elektros pirkimo sudaryta su juo,
be to, padidinta elektros eksporto iš Lietuvos į Rusiją kaina. R. Juozaitis
sako, kad sutartis dėl elektros energijos tiekimo negali būti sudaryta
tiesiogiai su „Inter RAO “, nes ši įmonė nėra registruota Lietuvoje. Tačiau dėl
kainos už elektrą „Lietuvos energija “tariasi tiesiogiai su „Inter RAO “. Vakar
„Lietuvos energijos “vadovas sakė neketinąs atsistatydinti, nes esąs visiškai
tikras dėl savo ir savo komandos sprendimų bei nebijąs premjero inicijuotų
patikrinimų. „Jei išvados bus neigiamos, aš prisiimsiu atsakomybę “, - pripažino
R. Juozaitis. „Lietuvos energijos “vadovas mano, kad kreipdamasis į
specialiąsias tarnybas premjeras tiesiog norėjo užtikrinti skaidrumą ir
pasitikrinti, „žinoti teisybę iki galo “. STT vadovas Žimantas Pacevičius vakar
dienraščiui sakė, kad kol kas tyrimas dėl „Lietuvos energijos “sutarčių
nepradėtas. „Savo kompetencijos ribose atsakysime į premjero raštą “, - žadėjo
STT vadovas, tačiau užsiminė, kad šioje situacijoje daugiau eina kalba ne apie
baudžiamąją atsakomybę, o derybinės grupės pavedimų nevykdymą, ir būtent ji
galės spręsti dėl atsakomybės už jų nevykdymą. Ekspertų komentaras Ištrauka iš
banko „DnB Nord “leidinio „Lietuvos ekonomikos perspektyvos “: Labiausiai
tikėtina, kad elektrinė turės du blokus, kurių bendras galingumas sieks 3200 MW
(atsargesnis variantas buvo 2000 MW). Šis Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos
elektros energijos turintis užtikrinti projektas yra labai brangus ir
rizikingas. Tokio galingumo jėgainės kaina pagal preliminarius skaičiavimus
siektų beveik 30 milijardų litų, tačiau nepamirškime, kad metalų, statybinių
medžiagų, urano kainos nuolat kyla. Todėl galutinė jos vertė gali dar išaugti, o
pagaminta energija - kainuoti brangiau už importuojamą, jeigu elektrinės
valdytojai sieks įprasto pelningumo. Šioje situacijoje nesuvokiama, kodėl Seimas
priėmė itin atsakingą sprendimą, remdamasis vienintele projekto ekspertize,
kurios vertė tik 20 tūkstančių litų. Spaudžiant laikui, sunku tikėtis, kad iki
pasirašant sutartis su užsienio partneriais bus atliktas visapusiškas
nepriklausomas tyrimas. O juk reikia nuspręsti ne tik tai, ar statyti AE, bet ir
kokio ji bus dydžio. Lietuva gali tapti savo nepakankamai apgalvotų pažadų
Lenkijai ar kitoms partnerėms įkaite.
Vakar Seimas vargais negalais priėmė į vėlyvą vakarą nustumtą naują Saugaus
eismo įstatymą. Šį sprendimą parlamentarai vilkino kelias savaites, nepaisydami
visą Lietuvą sukrėtusios šiurpios avarijos Skuodo rajone, nusinešusios trijų
vaikų gyvybes. Tačiau parlamentarams neužteko laiko patvirtinti Administracinių
teisės pažeidimų kodekso pataisų, kurios nustatytų griežtesnes bausmes už
sunkius eismo taisyklių pažeidimus. Priimtame įstatyme, kuris įsigalios po
pusmečio, be kita ko, numatyta, kad pradedantiems vairuotojams bus išduodami 2
metus galiojantys laikinieji vairuotojo pažymėjimai. Jie į nuolatinius gali būti
pakeisti tik po to, kai vairuotojai užbaigs papildomus mokymus. Taip pat
numatyta, kad asmeniui, iš kurio teisė vairuoti transporto priemonę buvo atimta
ilgiau negu vieneriems metams, vairuotojo pažymėjimas grąžinamas tik pasibaigus
šios teisės atėmimo laikui ir iš naujo išlaikius egzaminą. Seimo nariai
neįpareigojančiu protokoliniu nutarimu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kad
ji atšauktų daug diskusijų visuomenėje sukėlusį įsakymą, nurodantį senesnių nei
13 metų automobilių technines apžiūras atlikti kasmet, o ne kas dvejus metus,
kaip yra dabar. Nors ir patvirtinę Saugaus eismo įstatymą, Seimo nariai nerado
galimybės pritarti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisoms, kurios
numatytų kur kas griežtesnes sankcijas neblaiviems ar nesaugiu greičiu
važiuojantiems vairuotojams. Už kai kuriuos nusižengimus numatytos ne tik
didesnės piniginės baudos, administraciniai areštai ir vairuotojo pažymėjimo
atėmimas, bet ir automobilio konfiskavimas. Šio įstatymo, kuris turi įsigalioti
nuo Naujųjų metų, priėmimas numatytas gruodžio pradžioje.
Kauno rajone prie magistralės „Via Baltica “vakar atidarytas pirmasis
pretenduojančio tapti didžiausiu Baltijos šalyse logistikos komplekso statinys.
„Kaunas yra labai tinkamoje logistikos veiklai vietoje, - įsitikinęs bendrovės
„Via Baltika Logistika “direktorius Arūnas Tamauskas. - Šalia šio logistikos
centro yra dvi pagrindinės šalies automagistralės, patogus susisiekimas su
didžiaisiais miestais, daug erdvės automobiliams statyti. Čia įsikurs degalinė,
kavinė, viešbutis. “ Pasak A. Tamausko, pirmajame sandėlyje visos patalpos jau
išnuomotos. Taip pat jau rezervuota pusė ploto kitais metais iškilsiančiame
statinyje. „Dauguma didmenine prekyba užsiimančių įmonių čia rūšiuos iš Europos
šalių atvežtus produktus ir eksportuos juos į Rusiją “, -. Pirmasis logistikos
miesto centras „Via Baltica Logistic “užima 25 tūkstančius kvadratinių metrų
plotą, jame dirbs 42 darbuotojai. Bendrovė „Via Baltika Logistika “į pirmąją
logistikos miesto dalį investavo 50 milijonų litų. Vakar taip pat įkasta
simbolinė kapsulė ateities kartoms antrojo statinio statybvietėje. Iš viso čia
iškils trys sandėliai, kurių bendras plotas bus 56 tūkstančiai kvadratinių
metrų. Į miestelį bendrovė iš viso investuos apie 120 milijonų litų. „Kol kas
Lietuva per menkai išnaudoja savo geografinę padėtį, - mano A. Tamauskas. -
Valstybė visiškai neskatina logistikos centrų steigimo - verslininkai priversti
investuoti ne į technologijas, bet į inžinerinius tinklus, nes veiklą pradeda
plyname lauke. “ Direktoriaus nuomone, krovinių srautas per Lietuvą vis dar
didelis tik dėl to, kad Baltarusija yra uždara valstybė. Tačiau ūkio
viceministras Vytautas Naudužas mano, kad verslininkai baiminasi be pagrindo.
„Jei situacija būtų tokia bloga, toks puikus logistikos centras nebūtų
atidarytas, - kalbėjo jis. - Verslininkai gali teikti savo pasiūlymus, o mes į
juos atsižvelgsime. “
Parkas. Babtų seniūnijoje, Sitkūnų kaime, prie automagistralės Kaunas - Klaipėda
kursis palanki ekonominės plėtros zona - Industrijos parkas. Tam vakar pritarė
Kauno rajono savivaldybės taryba. 30 ha sklype bendrovė „Komsega “ir jos
partnerė JAV kompanija „North American Investment Consulting “Inc. iki metų
vidurio planuoja sukurti sąlygas plyno lauko investicijoms. Industrijos parko
kūrimui savivaldybės biudžeto lėšos nebus naudojamos. Vamzdynai. Žaliava
„Družbos “naftotiekiu į „Mažeikių naftą “artimiausiu metu nebus tiekiama,
patvirtino Rusijos Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas
Konstantinas Kosačiovas. Naftotiekio darbą žadama atnaujinti tik apsisprendus,
ar jį galima toliau eksploatuoti. Tai rašoma oficialiame Rusijos parlamentaro
rašte Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovui Justinui Karosui. Šis dar rugsėjį
kreipėsi į kolegą, prašydamas paaiškinti po pernai vasarą įvykusios naftotiekio
avarijos susidariusią situaciją. Praėjusią savaitę Rusijos pramonės ir
energetikos ministras Viktoras Christenka pareiškė, kad šios šalies bendrovėms
netikslinga investuoti į avariją patyrusį vamzdyną.
Septynių Kauno ugdymo įstaigų vadovai sako ačiū Prezidentui už milijonus, kurių
akyse nėra regėję. Prezidentūra aiškina, kad V. Adamkus siūlė ne tai.
„Nuoširdžiai dėkojame už materialinę paramą, dėl kurios mūsų įstaigose
nešvilpaus vėjas, nevarvės lietaus vanduo į klases bei žaidimų kambarius ir mes
galėsime sudaryti geresnes sąlygas mūsų vaikams ir jaunimui mokytis ir ugdytis
“, - rašoma Prezidentui Valdui Adamkui skirtoje padėkoje. Ją pasirašė Juozo
Urbšio ir Aleksandro Stulginskio vidurinių mokyklų, darželio - mokyklos „Saulutė
“, lopšelių - darželių „Sadutė “, „Pagrandukas “, „Želmenėlis “bei vaikų ir
jaunimo teatro „Vilkolakis “vadovai. Jie dėkoja už V. Adamkaus sutikimą
„atsisakyti 2,1 milijono litų, numatytų 2007 metų valstybės biudžete
Reprezentacinių rūmų ansambliui Vilniuje restauruoti “. Tačiau šie pinigai Kauno
dar nepasiekė. Kauno A. Stulginskio vidurinės mokyklos direktorius Vytautas
Dubauskas įsitikinęs: „Prezidentas pažadėjo, tikimės, kad šie pinigai ir bus
skirti. Dabar tai turi nuspręsti Seimas. Prezidentas jau atsisakė tų 2 milijonų
ir juos atidavė darželiams bei mokykloms. “ „Iš anksto dėkojame, nes Prezidentas
pažadėjo. Tikimės, kad pinigus ir gausime “, - svarstė ir Juozo Urbšio vidurinės
mokyklos direktorius Paulius Martinaitis. Lopšelio - darželio „Sadutė “direktorė
Dalia Žemonienė teigė, kad įstaigos, kurios gaus lėšas, jau seniai prašėsi
remonto. „Kas parinko šias įstaigas? Mes esame švietimo ir ugdymo skyriaus
mokyklų remonto planuose, turime parengę techninius investicinius projektus.
Turbūt tai ir lėmė. Esame vieni iš didžiausių darželių, kuriuos lanko po 240 ir
daugiau vaikų “, - aiškino D. Žemonienė. Anot jos, „Sadutės “pastatai yra 34
metų senumo, nešiltinti, nekeistais langais. „Dabar tikimės, kad Seime bus
pritarta, kad būtų skirta pinigų. Seimo komitetai svarsto šį pasiūlymą “, - žino
direktorė. Ši milijonų istorija prasidėjo, kai Seimo narys Kęstutis Glaveckas
atvirame laiške pasiūlė V. Adamkui atsisakyti Prezidentūrai skirtų pinigų ir
atiduoti juos Kauno švietimo įstaigų reikmėms. Anot jo, šiam pasiūlymui šalies
Prezidentas pritarė. K. Glaveckas Seime yra įregistravęs pasiūlymą kitų metų
biudžeto projektui. Jis siūlo po 300 tūkstančių litų skirti keturiems Kauno
lopšeliams - darželiams, po 400 tūkstančių litų - dviem miesto vidurinėms
mokykloms ir dar 100 tūkstančių litų - vaikų ir jaunimo teatro pastatui
rekonstruoti. Visos šios įstaigos yra Partizanų gatvėje ir V. Krėvės prospekte
arba, tiksliau, Dainavos rinkimų apygardoje, kurioje į Seimą išrinktas K.
Glaveckas. „Taip, visos įstaigos yra Dainavos seniūnijoje. Tai seniausias Kauno
mikrorajonas. Be to, įstaigų vadovai yra aktyvūs, jau penkeri metai prašome
pinigų renovacijai. Mes neturime tiek lėšų, mus gali paremti tik valstybė.
Bendraujame su mūsų išrinktu K. Glavecku. Jis mums padeda, tai yra normalu, jis
padėjo ne vienai įstaigai “, - dėstė D. Žemonienė. „Kodėl tik Dainavos
seniūnijos mokyklos? Jūs neklauskite, nes žinote “, - nusijuokė Švietimo ir
ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas. Jis pridūrė suprantąs Seimo narių
rūpestį jų apygardose esančiomis mokyklomis. „Kalbu ne vien apie K. Glavecką.
Seimo nariai Arimantas Dumčius, Vincė Vaidevutė Margevičienė taip pat rūpinasi
švietimo įstaigų remontu “, - sakė A. Bagdonas. Jis patikslino atsakantis už
švietimo įstaigų edukacinę veiklą. Švietimo ir kultūros įstaigų ūkinės veiklos
planavimo skyriaus vedėja Nijolė Grybėnienė sakė, kad nieko nežino apie V.
Adamkaus dėka darželiams ir mokykloms skiriamas lėšas. „Labai džiugu, jei bus
pinigų. Mūsų nuomonės neklausta. Tiesa, minėtoms įstaigoms tikrai reikia remonto
“, - pastebėjo N. Grybėnienė. Kauno meras Andrius Kupčinskas teigė, kad mokyklos
parinktos neatsiklausus savivaldybės nuomonės. „Nežinau, kaip tas sąrašas
sudarytas. Tarp Seimo narių vyksta savotiška konkurencija, kuris labiau padės
savo apygardos mokykloms. Džiaugiuosi, kad į miestą ateina pinigai švietimo ir
ugdymo įstaigoms, todėl švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei parašiau,
kad prašome pritarti visiems Seimo narių pasiūlymams, susijusiems su parama
Kauno miesto savivaldybės švietimo įstaigoms “, - teigė A. Kupčinskas. Anot jo,
kitais metais savivaldybė skolinsis iki 10 milijonų litų įstaigoms remontuoti,
dauguma lėšų bus skirta darželiams, kurių būklė prasta, remontuoti. 2006 - 2008
metų mokyklų renovacijos programoje numatyta renovuoti penkias Kauno mokyklas.
Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė teigė, kad V. Adamkus nesiūlė pinigų
skirti būtent Kauno mokykloms. „Prezidentas sakė, kad apverktina darželių ir
mokyklų būklė ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Jis pritarė iniciatyvai,
kad sutaupytos lėšos būtų skiriamos šių įstaigų būklei pagerinti, o ne K.
Glavecko atstovaujamai rinkimų apygardai. Nebuvo kalbama ir apie lėšų kiekį “, -
sakė R. Grumadaitė. Anot jos, Reprezentacinių rūmų ansamblio remonto darbai yra
pradėti, bet sustabdyti. „Jei jie nebus baigti, vėliau reikės dar daugiau
pinigų, nes pastatų būklė pablogės “, - pažymėjo R. Grumadaitė. Ji sakė
negalinti prognozuoti, kaip elgsis Seimo nariai, kai spręs, ar skirti 2,1
milijono litų tik Kauno mokykloms. Prezidentūros kancleris Giedrius Krasauskas
taip pat teigė neturįs duomenų, kad Prezidentas būtų siūlęs dalį lėšų skirti
mokykloms remontuoti. K. Glaveckas vakar tikino Finansų ministerijoje jau gavęs
pažadą, kad nekils problemų skiriant pinigus Kauno švietimo įstaigoms. „Suprantu
tų įstaigų vadovus, kurie dėkoja iš anksto. Jie dažnai būna praradę viltį, kad
pavyks suremontuoti varganai atrodančius darželius ir mokyklas “, - aiškino K.
Glaveckas. Jis sakė nesistebįs Prezidentūros pozicija ir nenoru prisiminti
pažadų. „Prezidentūra dabar visaip vyniojasi, bet Prezidentas viešai pažadėjo.
Nemanau, kad jis laužytų pažadą ir pasielgtų kitaip “, - svarstė K. Glaveckas.
Seimo narys nemano, kad elgiasi netinkamai, ieškodamas paramos tik savo rinkėjų
vaikams. „Kiti Kaune rinkti Seimo nariai taip pat rūpinasi švietimo įstaigų
remontu. Kaunui nuo to tik geriau, jis ir taip yra kankinamas bado dieta “, -
teigė K. Glaveckas.
Vilijampolės bendruomenės vaikams ir jų tėvams pasiūlyta sėsti prie kompiuterių
ir kartu pažaisti kompiuterinį krepšinį. Krepšinio taisyklės tokios, kaip ir
stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje NBA, o aikštėje žaidžia 5 žaidėjai prieš
5, tačiau komandos pagrindą sudaro vienas vaikas ir vienas iš tėvų, pultu
valdantys žaidėjus. Jie abu rungiasi su kita tuo pačiu principu sudaryta
komanda. Kompiuterinio krepšinio turnyrai kiekvieną savaitę vyksta skirtingose
seniūnijos mokyklose. Tiesa, šią idėją vilijampoliečiai kol kas priima vangiai,
dažniausiai turnyre dalyvauja vaikai be tėvų. Kai kurios mokyklos, kovojančios
su auklėtinių potraukiu kompiuteriniams žaidimams, šią naujovę irgi priėmė
nenoriai. „Mokyklos kovoja, kad vaikai neitų į kompiuterinių žaidimų salonus,
bet aš manau, kad draudimais nieko nepasieksime. Tai galime padaryti tik
skatindami tėvų ir vaikų bendravimą “, - įsitikinęs Vilijampolės seniūnas
Gintautas Sinkevičius. Turnyras vyks iki gruodžio. Tada geriausi žaidėjai iš
visų turnyre dalyvavusių mokyklų viename miesto naktinių klubų susirungs dėl
nugalėtojo vardo. Pagrindinis turnyro nugalėtojas bus apdovanotas didžiuoju
prizu, kurį įsteigė turnyrą parėmusios bendrovės.
Žodžių mūšiu prasidėjęs koncernų „MG Baltic “ir „Vilniaus prekyba “vadovų
konfliktas jų bendrovių ryšiams kol kas nepakenkė. Tačiau įtampos esama.
Santykiai nenutrūko „Aprangos “generalinis direktorius Rimantas Perveneckas
įsitikinęs, kad kontroliuojamos mažmeninės drabužių prekybos lyderės „Aprangos
“ir populiarių „Vilniaus prekybos “prekybos centrų „Akropolis “bendradarbiavimo
neturėtų paveikti pastaruoju metu įsiplieskęs koncernų vadovų konfliktas,
išprovokuotas nacionalinio investuotojo kūrimo projekto. „Bendradarbiavimo
nutraukimas būtų nenaudingas žingsnis - nekasame ir nekasime karo kirvio.
Siūlome pačius geriausius ir komerciškiausius drabužių prekės ženklus ir
„Aprangos “apyvarta, mūsų žiniomis, sudaro apie 40 procentų viso drabužių
pardavimo „Akropoliuose “. Tikrai nesitikime, neprognozuojame ir nemanome, kad
kilę nesutarimai pereis į atskirų įmonių lygį “, - sakė R. Perveneckas.
Sutartimis bendrovės yra įsipareigojusios bendradarbiauti iki 2013 metų.
Lietuvoje „Aprangos “parduotuvių pardavimas „Akropoliuose “sudaro apie 30
procentų visos įmonės grupės apyvartos. „MG Baltic “valdomos bendrovės
„Mineraliniai vandenys “generalinis direktorius Julius Gendvilis „Kauno dienai
“sakė, kad bendradarbiavimas su „Vilniaus prekyba “yra įtemptas. „Kaip ir visada
- bendradarbiavimo sąlygos keičiasi kasdien, tačiau nepastebėjau, kad
pastarosiomis dienomis jos būtų pablogėjusios. Kol kas mūsų produkcija yra šio
prekybos tinklo lentynose, o kaip bus ateityje - reikia klausti „Maximos “, -
kalbėjo J. Gendvilis. Tolesnio bendradarbiavimo nedrįso prognozuoti ir bendrovė
„Mitnija “, stačiusi visus „Vilniaus prekybai “priklausančius „Akropolius “.
„Kol kas nepasirašėme sutarties dėl Šiaulių „Akropolio “statybos ir nežinia, ar
pasirašysime. Dabar sunku būtų prognozuoti, ar statysime šį objektą “, - svarstė
„Mitnijos “direktoriaus pavaduotojas Raimondas Mickūnas. Jis tikisi, kad
koncernų akcininkai bus suinteresuoti finansiniu rezultatu, o ilgalaikis
bendradarbiavimas nenutrūks. Sužinojęs apie „Maximose “pradėtą akciją, kurios
metu „Stumbro “produkcijos galima įsigyti pigiau, bendrovės „Stumbras
“rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys nustebo. „Neturime resursų šiuo metu
daryti nuolaidų. Mes konkuruojame ne kaina, bet kokybe, todėl jokių akcijų
nerengiame “, - tvirtino A. Čiburys. Šią savaitę prekybos centruose „Maxima
“tvyro „Stumbro “produkcijos išpardavimo nuotaikos. Akcijos metu „Originalios
lietuviškos auksinės degtinės “, kurios talpa 0,7 litro, kaina nukrito nuo 19,79
lito iki 14,99 lito. Kai kurių ekspertų manymu, tai gali būti ženklas, kad
„Vilniaus prekyba “nusprendė išparduoti šios gėrimų bendrovės produkciją ir šios
pozicijas užleisti kitam stambiam gamintojui - bendrovei „Vilniaus degtinė “.
„Mūsų produkcija vis dar yra „Maximos “lentynose, o ateityje gali visko
atsitikti, tikiuosi, kad rinkoje veikiame nepriklausomai nuo akcininkų simpatijų
“, - vylėsi A. Čiburys. „Maximos “rinkodaros direktorius Giedrius Juozapavičius
tikina, kad prekybos centruose prasidėjusi „Stumbro “produkcijos pardavimo su
nuolaidomis akcija nėra susijusi su dviejų finansinių korporacijų nesutarimais.
„Šio mėnesio pradžioje pradėjome iniciatyvą, kuria siekiame mažinti tam tikrų
produktų kainas. Prie šios iniciatyvos prisijungia kai kurie gamintojai, tarp jų
ir „Stumbras “, - „Kauno dienai “aiškino G. Juozapavičius. Anot jo, „Stumbras
“yra labai svarbus tiekėjas - šio gamintojo produkcija sudaro per 60 procentų
visų „Maximose “parduodamų gėrimų. Senovės mąstytojų mintimis savo nuomonę, kad
valdžia privalo turėti saiką ir būti sąžininga, rengdamasi naujos atominės
jėgainės projekto kūrimui, „MG Baltic “vadovas Darius Mockus praėjusį
trečiadienį išdėstė spaudoje. Po to „Vilniaus prekyba “apkaltino D. Mockų, kad
šis neva siekia sužlugdyti nacionalinio investuotojo formavimą, pasklido gandai,
kad „MG Baltic “priklausančio alkoholio gamintojo „Stumbro “produkcijos gali
nelikti „Vilniaus prekybos “tinkle „Maxima “.
Dešimties kandidatų į laisvą Seimo nario vietą Dzūkijos apygardoje rinkimų
kampanija kainavo beveik 400 tūkst. litų. Surašyti keli protokolai Daugiausiai
lėšų agitacijai surinko ir išleido kampanijos lyderiai - konservatorių atstovas
Kęstutis Čilinskas bei Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas. Vyriausioji
rinkimų komisija (VRK) gavo galutines spalio mėnesį Dzūkijos vienmandatėje
apygardoje vykusių parlamentaro rinkimų kandidatų finansines ataskaitas apie
agitacinei kampanijai surinktas ir panaudotas lėšas. VRK pirmininkas Zenonas
Vaigauskas dienraštį informavo, kad dabar tikrinama, ar ataskaitos atitinka
tikrovę. Tai darys ir VRK, ir Mokesčių inspekcija. „Mes dabar iš įvairių
visuomenės informavimo priemonių gauname žinias apie tai, kiek ten kampanijos
metu buvo paskelbta rinkimų agitacinės medžiagos. Lyginame tą medžiagą su
gautomis ataskaitomis. Pirminiais duomenimis, didelių pažeidimų nepadaryta “, -
tvirtino Z. Vaigauskas. Tačiau, pasak jo, yra surašyti keli protokolai „dėl ne
itin didelių pažeidimų, kai pastebima, kad kokia nors rinkimų agitacinė medžiaga
nebuvo deramai pažymėta ir ataskaitose neatsispindi, kaip už ją atsiskaityta “.
Tie protokolai susiję su kandidatų V. Uspaskicho bei „Tvarkos ir teisingumo
“iškelto Antano Terlecko agitacine medžiaga. Anot Z. Vaigausko, nė vienas
kandidatas nedeklaravo viršijęs įstatymo numatytų „lubų “tokioms agitacinėms
kampanijoms - 79010 litų. V. Uspaskichą rėmė jo įmonės Finansavimo ataskaitos
rodo, kad V. Uspaskicho rinkimų kampaniją parėmė jo paties įmonės. „Krekenavos
pašarai “savo šeimininko agitacijai skyrė 39 tūkst. litų, „Vikeda “- 21 tūkst.,
„Krekenavos mėsa “- 19 tūkst. litų. K. Čilinskui visus 79 tūkst. litų skyrė
Tėvynės sąjunga, kuri jį ir iškėlė. Tik iš partinių lėšų taip pat buvo
finansuota Liberalų sąjūdžio kandidatės Ramutės Orenienės, socialdemokratės Onos
Balevičiūtės, valstietės liaudininkės Monikos Ražanauskienės bei partijos
„Tvarka ir teisingumas “kandidato A. Terlecko rinkimų kampanijos. Davė įvairios
firmos Didžiąją dalį savo kandidato Gedimino Jegelevičiaus rinkimų agitacijai
išleistų pinigų skyrė jį iškėlusi Liberalų ir centro sąjunga. G. Jegelevičius
savo kampanijai paskyrė 7 tūkst. litų. Naujosios sąjungos (socialliberalų) narys
Aurimas Truncė rinkimų agitacijai iš partinio iždo gavo nepilnus 3 tūkst. litų.
Tačiau šį kandidatą gana gausiai parėmė įvairios Vilniaus ir Alytaus firmos.
„Alytaus melioracija “skyrė 10 tūkst. litų, bendrovės „Algraižė “ir „Parama “-
po 4 tūkst., „Neksalita “davė 2,5 tūkst.. Daugiausiai skyrė žiniasklaidai Visi
kandidatai liūto dalį rinkimų kampanijoms skirtų lėšų „atidavė “įvairioms
žiniasklaidos priemonėms už reklaminių klipų transliavimą per radiją ir
televiziją bei už laikraščiuose išspausdintą agitacinę medžiagą. Tiesioginiams
susitikimams su rinkėjais kandidatai išleido ne tiek ir daug. Čia labiausiai
pasižymėjo V. Uspaskichas, tam skyręs beveik 12 tūkst. litų, nors pats
kandidatas negalėjo dalyvauti susitikimuose su rinkėjais, nes jam agitacijos
laikotarpiu buvo paskirtas namų areštas Kėdainiuose. Spalio 7 d. vykusiame
pirmajame rinkimų ture daugiausiai balsų surinko ir į antrąjį turą pateko K.
Čilinskas bei V. Uspaskichas. Spalio 21 d. įvykusiame antrajame ture nugalėjo ir
į Seimą pateko K. Čilinskas.
Premjeras Gediminas Kirkilas prieštaringai kalba apie tikruosius Atominės
elektrinės įstatymo iniciatorius. Neigia savo žodžius Trečiadienį LTV laidoje
„Spaudos klubas “Vyriausybės vadovas pripažino, kad vasarą skubiai Seime
priimtas Atominės elektrinės įstatymo projektas parengtas nacionalinio
investuotojo projekte dalyvaujančios privataus kapitalo bendrovės „NDX Energija
“, valdančios VST. „Kas čia yra neskaidraus? Ką mes slepiame? Jei yra toks
pasiūlymas, geresnių niekas nepasiūlė. Tas pasiūlymas yra aptartas, įteisintas
įstatymu, tai kas čia yra blogo? Kas čia yra blogo, kad privatus verslas rodo
iniciatyvą, jie („NDX Energija “- red. past.) šiame versle dalyvauja “, -
atsakydamas į klausimus sakė G. Kirkilas. Vakar G. Kirkilas jau išsižadėjo savo
žodžių ir atsakydamas į žurnalistų klausimus kalbėjo kitaip: „Netiesa, aš to
nepripažinau. Pasiūlymų labai daug įvairių buvo išnagrinėta ne tik Vyriausybėje,
bet ir Seimo komitetuose, tai ką, jie („NDX Energija “- red. past.) neturi
teisės atnešti, jie yra viena iš kompanijų, kuri dalyvauja elektros versle. Kai
priimi gerą įstatymą, tai labai daug herojų atsiranda, vien tik Seime buvo
šimtai pataisų pateikta “. Nieko neprisimena Premjeras teigė, jog Atominės
elektrinės įstatymą rengė pati Vyriausybė, tačiau neprisiminė nei tokios
įstatymo rengėjų darbo grupės sudėties, nei už tai buvusių atsakingų pareigūnų.
„Daug buvo žmonių. Neprisimenu. Tas visiškai nesvarbu, idėjos iš daug kur
ateina, mes su daug kuo buvome susitikę, ir jie taip pat siūlė. Bendrų idėjų
pagrindu buvo suformuluotas šis įstatymas, beje, konsultuojantis ir su mūsų
partneriais, kurie dalyvaus šiame projekte “, - aiškino G. Kirkilas. Vakar Seime
atsakydamas į parlamentarų klausimus premjeras pabrėžtinai teigė, jog Vyriausybė
tėra Seimo vasarą priimto Atominės elektrinės įstatymo vykdytoja. Kreipėsi į
prokurorus Žiniasklaida skelbė, kad už Seimo priimtą Atominės elektrinės
įstatymą politikams galėjo būti sumokėtos milžiniškos sumos. Vieni šaltiniai
teigia, jog įstatymas kainavo 30 milijonų litų, kiti kalba, kad suma galėjo būti
dar trečdaliu didesnė. Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas vakar generalinio
prokuroro Algimanto Valantino paprašė ištirti žiniasklaidoje skelbiamą
informaciją, kad už Atominės elektrinės įstatymo priėmimą politikams buvo
sumokėtos milijoninės pinigų sumos. Anksčiau politikai siūlė šią informaciją
tirti Specialiųjų tyrimų tarnybai, tačiau ši leido suprasti, kad to nedarys.
Svarstant Tėvynės sąjungai nepalankias laikinosios komisijos išvadas dėl
savanorio Juro Abromavičiaus žūties konservatoriai vakar grasino kreiptis į
Konstitucinį Teismą. Konservatorių grasinimai didžiajai daliai parlamentarų
neturėjo jokio poveikio. Konservatorių absurdu ir nesąmonėmis vadintos išvados
vakar patvirtintos po svarstymo. Dokumentui liko peržengti paskutinį laiptelį -
priėmimą, kuris planuojamas gruodį. Tėvynės sąjungos atstovas Jurgis Razma vakar
parlamentarus kvietė paremti jo ir kolegos Audroniaus Ažubalio parašytą
atskirąją nuomonę, kurioje konservatoriai kratosi jiems metamo šešėlio. Pagal
komisijos padarytą išvadą, J. Abromavičius buvo nužudytas teroristinės
organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, turinčios ryšių su ankstesniais
bei dabartiniais konservatorių lyderiais. Su nužudymu siejamas Algirdas
Petrusevičius, kuris pagal konservatorių sąrašą buvo patekęs į Seimą, daroma
prielaida, kad taip Tėvynės sąjunga apsaugojo šį žmogų nuo teisminio
persekiojimo. J. Razma vakar kratėsi A. Petrusevičiaus, sakydamas, kad jis
nebuvo aktyvus konservatorius, o į sąrašą pakliuvo rekomenduotas visuomeninių
organizacijų. Be to, jam teko prasta vieta sąraše, negarantavusi patekimo į
Seimą. Diskutuojant dėl išvadų vakar susikibo komisijoje dirbęs socialliberalas
Vaclovas Karbauskis ir konservatorius Saulius Pečeliūnas. „Kas gali paneigti,
kad grupė ultrapatriotų šūkį - kas ne su mumis tas prieš mus - suprato
tiesiogiai. Tą labai aiškiai mums komisijoje parodė S. Pečeliūnas “, - pareiškė
V. Karbauskis. Tėvynės sąjungos atstovas jam atkirto, kad už tokias kalbas gali
tekti atsakyti. Atsakydamas į tai socialliberalas aiškino iš konservatorių
girdėjęs užuominų, kad „pasitikrintų po automobiliu “. Tėvynės sąjungos
pirmininkas Andrius Kubilius tikino tokių nesąmonių negirdėjęs 15 metų. „Melas
niekada nenugalės tiesos. Tai bus eilinė GRU sėkmė, o V. Karbauskis kalbėjo kaip
eilinis agentas, - pareiškė politikas. - Kolegoms, kurie balsuos „už “, galiu
pakartoti Švento Rašto žodžius: „Viešpatie atleisk jiems, jie nežino ką daro “.
„Nereikia vartoti Viešpaties vardo, kada nereikia “, - neišlaikė laikinajai
komisijai vadovavusi Loreta Graužinienė. Ji dešiniesiems paaiškino, kad šie savo
gretose nepastebėjo šalies priešų: „tie keli žmonės visą reikalą jums gadino “.
I. APIE VYRIŠKUMĄ. Aristotelis moteris laikė žemesnėmis už vyrus būtybėmis dar
ir todėl, kad jos negamina spermos. Kolūkio zootechnikas karves irgi laikė
menkesniais padarais nei jaučiai. Visa laimė, kad karvėms tas nerūpėjo. O aš
niekad nemaniau, kad zootechnikams privalomas filosofijos kursas. Iš kur tada
toks požiūrių panašumas ?.. Žiauri realybė tarsi liudytų kitką: kaime karvės
atsivestas moteriškos lyties veršelis paliekamas auginti. Vyriškosios -
dažniausiai papjaunamas arba parduodamas (irgi papjauti). Jaučio nepamelši, o
reproduktoriai šiais laikais, net nebeparadoksalu, yra žmonės. Vyrai, tiksliau
sakant. Baisybė, ir tiek. Aš, kolūkių kartos vaikas, su nepasitikėjimu priėmiau
Dzeuso ir Europos mitą. Jeigu Dzeusas būtų sėklintojas iš i rajono, o Europa -
karvė, tada visai kas kita. O kaip šiandien suvokti Minotaurą? Zoofilijos
produktas, ir gana. Į kunstkamerą tokį... O varinis jautis, kuriuo Jasonas suarė
akmenų lauką? Į Zagotskotą tokio nenuvarysi, bet priduoti metalo supirktuvėn
galima. Gautum pinigo daugiau negu už gyvą. Tad galima tvirtinti, kad slogūs
sovietiniai laikai sumenkino. Nebegrobtų dabar jis žaidžiančios pievoje Europos,
nebeplauktų per marias - nustekentas, suvargęs, dar paskęstų. Europą dar gal ir
ištrauktų pro šalį plaukiantys menkių žvejai, o jaučio niekas nė negelbėtų. Ar
maža raguočių žemėje. Kiti nė nežino tokie esą. Tad jei gersi alų, miels broli,
ir pamatysi ant butelio etiketę su raguotu padaru, šilčiau į jį pažvelk.
Vyriškumo dvasia, aukštesnioji būtybė. Legendinis Tauro alus.
III. APIE PAGARBĄ VALDŽIAI IR LIAUDIES MEDICINĄ. Vienas iš skausmingesnių mano
vaikystės prisiminimų susijęs su užkietėjusiais viduriais. Niekada nemaniau, kad
dėl tokio nieko pasaulis gali tapti pilkas, niūrus ir kerštingas kaip
meksikiečių serialo primadona. Kadangi nuo mažumės tariausi viską žinanti ir
išmananti geriau negu oficialūs asmenys, į ambulatoriją nė nebandžiau kreiptis -
argi ta kunstkamera, kurioje karaliauja Frankenšteiną primenanti dantistė ir
senbernis daktaras, prisiekęs tulpių augintojas, ką padės ?.. Dabar, nubraukdama
metų rūką, esu tikra, kad padėjo ne tik ricinos aliejaus piliulės, kurių
prisirijau kaip višta žvirgždo. Ne tik, godotinas skaitytojau, ne tik !..
Liaudies medicina visad pasipildydavo naujais gydymo būdais. Jau tuomet žinota,
kad užkietėjus viduriams į būdelę pravartu pasiimti Tiesą ar Komunistą,
pageidautina su nuotraukom. Neretam pilvą paleisdavo ir nuo Brežnevo balso,
betgi į būdelę televizoriaus ar radijo taško taip paprastai nenusineši. Todėl
šiandien man bjauru žiūrėti ne tik į vaistinių vitrinas, kur visokiems
išgeibėliams siūlomas gyvas velnias tablečių, sirupų ir žvakių, bet ir į
piliečius, plūstančius valdžią. Esu tikra, jie taip daro dėl užkietėjusių
vidurių. Betgi ne plūsti, o klausytis reikia !.. Televizoriaus, radijo,
kaimynų... Dėkok Dievui, žmogau, kad turi valdžią, kuri rūpinasi. Su grauduliu
ir pagarba žiūrėk į brangius veidus Spaudos klube beigi Visuomenės interese, lyg
matytum juos paskutinį kartą. Gali į WC ir šviežią laikraštį pasiimti. Bėda tik,
kad laikraščiais šluostytis nesveika. Švininis užpakalis - tai ne švininis
biustas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS
MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL GEROS ŪKININKAVIMO PRAKTIKOS REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI
KONTROLĖS 2004 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 3D-473/D1-427 Vilnius Vadovaudamiesi Kaimo
plėtros 2004 – 2006 metų plano pagrindinėmis nuostatomis, kurioms pritarta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1317 (Žin.,
2003, Nr. 101-4550), bei atsižvelgdami į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos
reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų
fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai (su paskutiniais pakeitimais ir
papildymais, padarytais 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr.
583/2004): 1. Tvirtiname pridedamas: 1.1. Pažymos apie Geros ūkininkavimo
praktikos reikalavimų aplinkosaugos srityje laikymąsi formą; 1.2. Pažymos apie
Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų augalų apsaugos produktų naudojimo
srityje laikymąsi formą; 1.3. Pažymos apie Geros ūkininkavimo praktikos
reikalavimų gyvūnų laikymo gerovės srityje laikymąsi formą. 2. Įpareigojame:
2.1. Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –
Agentūra): 2.1.1. parengti subjektų, kurių ūkiuose numatoma vietoje vertinti
Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų vykdymą, sąrašus pagal rajonus ir
pateikti juos atitinkamoms Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos
departamentų (toliau – RAAD) rajonų agentūroms, Valstybinei augalų apsaugos
tarnybai bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai; 2.1.2. informuoti
atitinkamus RAAD dėl planuojamų vizitų į subjektų ūkius prieš 5 kalendorines
dienas; 2.1.3. įvertinti ūkius pagal Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus
dėl: 2.1.3.1. gyvulių tankio ūkyje reikalavimų laikymosi; 2.1.3.2. mėšlo
tvarkymo reikalavimų laikymosi; 2.1.3.3. žemės dirbimo stačiuose šlaituose
sąlygų laikymosi; 2.1.3.4. ūkio kiemo vaizdo reikalavimų laikymosi; 2.1.3.5.
pievų tvarkymo reikalavimų laikymosi; 2.1.3.6. Geros ūkininkavimo praktikos
reikalavimų aplinkos apsaugos srityje laikymosi, išskyrus ūkius, kurie RAAD
rajonų agentūrų, pagal šio įsakymo 2.2.1 punkto reikalavimus, buvo atrinkti kaip
probleminiai; 2.1.4. pagal vertinimo (2.1.3.6 punktas) rezultatus parengti Geros
ūkininkavimo praktikos reikalavimų aplinkosaugos srityje laikymosi įvertinimo
pažymų projektus ir juos pateikti atitinkamoms RAAD rajonų agentūroms. 2.2.
RAAD: 2.2.1. Agentūrai pateikus subjektų, kurių ūkiuose numatoma vietoje
vertinti Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų vykdymą, sąrašus, per savaitę
atlikti preliminarią analizę ir pateikti Agentūrai ūkių, kuriuos tikrinant
pageidauja tiesiogiai dalyvauti RAAD rajono agentūros atstovas, sąrašą; 2.2.2.
kartu su Agentūros atstovais pagal suderintą grafiką vietoje įvertinti
pasirinktus ūkius dėl Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų aplinkosaugos
srityje laikymosi; 2.2.3. su Agentūra suderintais terminais atlikti Agentūros
pateiktų Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų aplinkosaugos srityje
laikymosi pažymų projektų, parengtų vykdant 2.1.4 punktą, patikras, esant
netikslumams juos pakoreguoti ir patvirtinus grąžinti Agentūrai; 2.2.4. pateikti
Agentūrai ūkių vertinimo dėl Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų
aplinkosaugos srityje laikymosi metodiką. 2.3. Valstybinės augalų apsaugos
tarnybos valstybinius augalų apsaugos inspektorius rajonuose atlikti patikras ir
išduoti pažymas apie Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų augalų apsaugos
produktų naudojimo srityje laikymąsi. 2.4. Teritorinių valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybų inspektorius atlikti patikras ir išduoti pažymas apie
Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų gyvūnų laikymo gerovės srityje
laikymąsi. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS
KUNDROTAS SUDERINTA Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2004 07 28
raštu Nr. (36-11.8)-1385
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA Briuselis, 2.9 KOM (2009) 442 galutinis KOMISIJOS
KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ
REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Bendrijos inovacijų politikos peržiūra
besikeičiančiame pasaulyje 1. ĮVADAS „Inovacija – tai gebėjimas naudojant naujus
procesus, produktus ar paslaugas naujas idėjas paversti komerciniais
rezultatais, ir tą daryti geriau ir greičiau nei konkurentai “. Inovacijų
neįmanoma nustatyti įstatymu. Jas kuria žmonės, ir tik žmonės – mokslininkai,
tyrėjai, verslininkai ir jų darbuotojai, investuotojai, vartotojai ir viešojo
sektoriaus institucijos – Europą padarys naujoviškesnę. Tačiau jie neveikia
vakuume. Juos veikia tam tikra mąstysena ir sistema, kuri juos varžo arba
skatina išbandyti nežinomas teritorijas. Inovacijos yra būtina sąlyga siekiant
kurti žiniomis ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis
technologijomis pagrįstą ekonomiką. Būtina šį pokytį įsisavinti, kad išliktume
konkurencingi globalizuotame pasaulyje ir darniai įgyvendintume platesnius
visuomenės tikslus, kai vyksta demografiniai pokyčiai, kinta klimatas, nepakanka
išteklių ir kyla nauji pavojai saugumui. Įgyvendindama inovacijas Europos
pramonė galėtų įsitvirtinti globaliosios vertės grandinės viršutiniame segmente,
Europa galėtų tapti mažai energijos ir išteklių reikalaujančių produktų ir
technologijų pasaulio rinkos lyderė, o mums būtų suteiktos priemonės, būtinos
imtis veiksmų pasauliniu mastu. Be to, tyrimų ir plėtros pastangos realios
naudos gali duoti tik aplinkoje, kurioje remiamos inovacijos. Dėl šios
priežasties atnaujintoje Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo
partnerystėje pagrindinis dėmesys skiriamas inovacijoms ir verslumui, o Bendrija
ir valstybės narės raginamos imtis ryžtingų ir labiau suderintų veiksmų.
Atsižvelgiant į tai, buvo pradėta įgyvendinti plataus užmojo Europos inovacijų
politika ir susitarta dėl Europos iniciatyvos „Small Business Act “(SBA).
Įgyvendinę šį partnerystės principą šiandien galime pranešti apie padarytą
pažangą. Pagerėjo beveik visų valstybių narių inovacijų diegimo rodikliai. ES
inovacijų diegimo atotrūkis nuo jos pagrindinių konkurentų, JAV ir Japonijos,
sumažėjo. Tačiau atsirandant naujiems konkurentams ir didėjant sunkumams, ES
turi ne tik išlaikyti pastarąją teigiamą tendenciją, bet ir toliau ją gerinti.
Dėl ekonomikos krizės kyla pavojus, kad sumažės esamų išteklių, tačiau iš
ankstesnių nuosmukių, kaip antai Suomijoje, žinome, kad galima investicijas
skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir kad tai gali būti ypač svarbu
siekiant tvarios ekonomikos atkūrimo. Šio komunikato tikslas – nustatyti
likusias spragas ir pasiūlyti politikos gaires, kaip jas pašalinti. 2. PASIEKTA
PAŽANGA 2.1. Pagrindinių sąlygų gerinimas Nuo 2005 m., vadovaudamasi Lisabonos
ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo partneryste, ES stengėsi gerinti
pagrindines sąlygas inovacijoms. Valstybės narės ir jų regionai buvo skatinami
gerinti inovacijų politiką ir įgyvendinti nacionalines bei regionų inovacijų
strategijas, taip pat tobulinti vertinimą, o vykdant šią veiklą jiems buvo
teikiama pagalba (pirmiausia taikant sanglaudos politiką). Bendrijos lygmeniu
tapo lengviau patekti į bendrąją rinką, užtikrinama ekonomiškai patraukli
pasiūla, skatinama konkurencijos politika, pagerintos sąlygos verslumui ir
naujiems projektams plėtoti. Komisija ragino kurti integruotą darbo rinkos
lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politiką darbo rinkoms modernizuoti
ir reikalavo, kad valstybės narės skirtų išskirtinį dėmesį švietimui ir įgūdžių
ugdymui. Priėmusios SBA, ES ir valstybės narės įsipareigojo ES paversti
verslininkų ir mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kūrimo kalve. Be to, sudarytos
partnerystės su pagrindiniais pramonės sektoriais: apibrėžtos ir sutartos
ilgalaikės pagrindinės sąlygos konkurencingai pramoninei Europos bazei.
Pašalinus kliūtis tinkamam prekių vidaus rinkos veikimui ir valstybėms narėms
įgyvendinus Paslaugų direktyvą, bus sumažintos įvairios administracinės ir
teisinės kliūtys verslui. Todėl pažangios MVĮ galės lengviau patekti į rinkas, o
viešojo administravimo institucijos bus modernizuotos. Visoje ES taip pat
pripažįstama, kad būtina inovacijų sąlyga – švietimo, įgūdžių ugdymo ir mokymo
sričių kompetencija. Mokymasis visą gyvenimą tapo politikos prioritetu, o
valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų reformomis siekiama didinti
investicijas į žmogiškąjį kapitalą, sudaryti palankesnes sąlygas inovacijoms ir
skatinti verslumo kultūrą. Pagal Naujų įgūdžių naujoms darbo vietoms strategiją
įgyvendinti veiksmai padės užtikrinti, kad įgūdžiai geriau atitiktų darbo rinkos
poreikius, geriau įvertinti bei numatyti, kokių įgūdžių asmenims ir bendrovėms
reikia, ir skatinti Europos darbuotojų įgūdžių gerinimą apskritai. Atnaujintoje
Strateginėje švietimo ir mokymo programoje (ET 2020) nustatyta išsami politikos
darbotvarkė, kuria remiamos valstybių narių švietimo ir mokymo reformos.
Įgyvendinant ES e. įgūdžių strategiją ugdomi Europos darbo jėgos skaitmeniniai
įgūdžiai. Modernizavus ES valstybės pagalbos taisykles, valstybėms narėms
suteikta veiksminga viešosios politikos priemonė, kuria remiami tyrimai ir
plėtra bei inovacijos. Dabar valstybės narės gali skirti kelių skirtingų rūšių
valstybės pagalbą inovacijoms (dėl kurios patiriama nedidelė administracinė
našta), neprivalėdamos apie priemones pranešti Komisijai. 2006 m. modernizavus
valstybės pagalbos taisykles, valstybėse narėse buvo sukurtos naujos pagalbos
priemonės, įskaitant 30 priemonių, skirtų neseniai įsteigtoms pažangioms
bendrovėms. 2008 m. peržiūrėtose Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos
gairėse numatyta didesnio pagalbos intensyvumo ekologiškoms naujovėms galimybė.
Pastaraisiais metais valstybėse narėse vyravo tendencija tyrimų ir plėtros
subsidijas ir dotacijas papildyti mokestinėmis paskatomis, kurios turėjo
teigiamo poveikio privačioms investicijoms į tyrimus ir plėtrą. Komisija
paskatino gerosios patirties sklaidą subūrusi nacionalinių ekspertų tinklus.
Galiausiai netechnologiniai inovacijų proceso aspektai, kaip antai projektavimas
ir rinkodara, tampa vis svarbesniais siekiant rinkai pateikti naujoviškesnius
produktus ir paslaugas. Dėl to Europos Sąjungos Vidaus rinkos derinimo tarnyba
(prekių ženklai ir dizainas) per praėjusius penkerius metus Europos prekės
ženklo registracijos paraiškos pateikimo mokestį mažino du kartus. Nustačius
naują mokesčio dydį (40 % mažesnį už ankstesnįjį) mokestis už prekės ženklo
apsaugą visoje ES sumažintas iki mažiausio kada nors buvusio dydžio. Vidutinė
registracijos procedūros trukmė taip pat sutrumpėjo 50 %. 2.2. Pagalba skatinant
didesnį ir greitesnį naujoviškų produktų ir paslaugų įsisavinimą rinkoje ES
pripažino reguliavimą ir standartizaciją veiksmingomis priemonėmis naujoviškų
produktų ir paslaugų rinkoms skatinti, ir šias priemones naudojo. Naujomis
automobilių išmetamųjų dujų taisyklėmis siekiama paskatinti plataus masto
Europos automobilių pramonės inovacijas ir Europoje sukurti ekologiškesnius ir
įperkamus automobilius – šios inovacijos turėtų padėti šiam pramonės sektoriui
išlikti konkurencingam pasauliniu mastu. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų
išmetimo leidimų prekybos sistemos direktyva bus skatinamos atsinaujinančios
energijos gamybos inovacijos ir ekologiškesnių elektrinių statyba, įskaitant
naujas anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas. Strateginiu
energetikos technologijų planu padedama greičiau vystyti mažai anglies dioksido
į aplinką išskiriančias technologijas, kurios yra būtinos, norint iki 2020 m.
pasiekti „20-20-20 “tikslus. REACH direktyvoje ir kosmetiką reglamentuojančiuose
teisės aktuose numatytos didelės alternatyvių medžiagų srities inovacijų
paskatos. Tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų
plane nustatyta suderinta, integruota teisinė sistema, kuria skatinamos
inovacijos, siekiant gerinti produktų energijos vartojimo efektyvumą ir
ekologiškumą. Jei įmonės pačios nenusistato didelių tikslų, peržiūrėtoje
Ekologinio projektavimo direktyvoje nustatytas teisinis pagrindas, pagal kurį
skatinama rinkai teikti ekologiškesnius produktus tiek energijos vartojimo, tiek
išteklių efektyvumo požiūriu. Tam naudojamos atitinkamos paskatos, viešieji
pirkimai ir produktų ženklinimas, siekiant užtikrinti, kad ši politika būtų
pagrįsta paklausa. Plėtojant Europos standartizacijos politiką pradėta remti
inovacijas, prisiimant didesnius įsipareigojimus atviros rinkos nulemtam
standartų nustatymo procesui, įskaitant bendradarbiavimu ir sutarimu paremtą
patvirtinimo procesą, rengiant vidaus ir tarptautinius standartus, taip pat
savanoriškam standartų naudojimui, naujų žinių įtraukimui į standartus ir
geresnių sąlygų dalyvauti standartų nustatymo procesuose sudarymui, visų pirma
MVĮ. Pavyzdžiui, MVĮ šiuo metu sudaro 27 % Europos telekomunikacijų standartų
instituto (ETSI) narių ir moka mažesnį nario mokestį. Be to, paklausa gali būti
inovacijų varomoji jėga ir skatinti inovacijų kūrėjus tenkinti naujus ir
pažangius poreikius. Dėl to galiojančios ES viešųjų pirkimų taisyklės
inovacijoms remti suteikia daug galimybių ir būtų galima išnagrinėti jų
platesnio naudojimo galimybes. 2008 m. pradėta Pirmaujančios rinkos iniciatyva
nustatytos naujoviškų produktų ir paslaugų rinkos, kuriose naujovės būtinos ir
įmanomos, ir kuriose kryptingiau naudojant minėtas priemones, galinčias padėti
sparčiai teikti rinkai naujus produktus, būtų sukurta akivaizdi nauda
(bioproduktai, e. sveikata, tausi statyba, apsauginiai tekstilės gaminiai,
perdirbimas ir atsinaujinančioji energija). 2.3. Sąveikos užtikrinimas Nuo 2000
m. plėtojant Europos mokslinių tyrimų erdvę pradėtos kelios iniciatyvos,
kuriomis skatinama nuoseklesnė Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistema.
Naujausiomis politikos iniciatyvomis siekta sukurti žinių vidaus rinką, remiant
tyrėjų judumą ir geresnių sąlygų žinioms ir technologijoms gauti bei jas
skleisti, perduoti ir naudoti kūrimą (vadinamoji penktoji laisvė). Komisija,
siekdama gerinti pakankamai prastą mokslinių tyrimų rezultatų naudojimą
Europoje, parengė neprivalomas gaires mokslinių tyrimų srities bendradarbiavimui
ir žinių perdavimui tarp valstybinių mokslinių tyrimų institutų ir pramonės
įmonių gerinti. Labiau koordinuojant ES ir valstybių narių lygmenis galima
veiksmingiau sutelkti išteklius naujoms mokslinių tyrimų infrastruktūroms ir
bendroms strateginėms mokslinių tyrimų programoms, kurios skirtos svarbiausioms
visuomenės problemoms spręsti, ir intelektinės nuosavybės teisėms geriau
apsaugoti, taip pat taikant naują strateginę Europos sistemą tarptautiniam
mokslo ir technologijų srities bendradarbiavimui. Sustiprintas mokslinių tyrimų
ir inovacijų sričių bendradarbiavimas. Pastaraisiais metais įvairiose srityse
naudojant įvairias priemones ir įvairų teisinį pagrindą sukurta naujų viešojo ir
privačiojo sektorių partnerysčių. Pradėtos įgyvendinti penkios bendros
technologijų iniciatyvos, kurių kiekviena įsteigta kaip nepriklausomas teisės
subjektas, kuriam skiriami dideli biudžeto asignavimai pagal Septintąją bendrąją
programą. Be to, pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą pradėtos ekologiškų
automobilių, energijos vartojimo efektyvumu pagrįstų pastatų ir pažangių gamyklų
viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės. Įkurtas Europos inovacijos ir
technologijos institutas, siekiant skatinti ir kurti pasaulyje pirmaujančias
inovacijas, bendram tikslui suburiant aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir
verslo atstovus. Netrukus bus įsteigtos žinių ir inovacijos bendrijos, kad būtų
sprendžiamos svarbiausios visuomenės problemos, pavyzdžiui, klimato kaitos
švelninimas ir prisitaikymas prie jos, tausi energetika ir ateities informacinė
ir ryšių visuomenė. Galiausiai, Komisija padėjo stiprinti įvairių inovacijų
srities subjektų bendradarbiavimą ir rėmė inovacijų politikos formuotojų ir
viešųjų inovacijų rėmimo institucijų įvairiuose lygmenyse politikos mokymąsi.
Visų pirma buvo įdiegta ES neprivalomųjų teisės nuostatų sistema, siekiant
pagerinti grupių veiklos kokybę ES valstybėse narėse ir skatinti jas
bendradarbiauti, kaip priemonę gebėjimams kurti inovacijas gerinti ir pozicijoms
pasaulio rinkose stiprinti. 2.4. Finansinės paramos moksliniams tyrimams ir
inovacijoms didinimas Siekiant daugiau paramos skirti inovacijoms, sustiprinta
Europos mokslinių tyrimų politika ir programos. Mokslinių tyrimų septintąja
bendrąja programa, kurios biudžetas gerokai padidintas – 2007 – 2013 m. skirta
54 mlrd. EUR, remiami komerciniu požiūriu svarbūs moksliniai tyrimai, visų pirma
bendros technologijų iniciatyvos ir dalyvavimas valstybių narių inicijuotose
bendrose mokslinių tyrimų iniciatyvose. Inovacijoms taip pat labai svarbi žinių
perdavimo veikla ir parama judumui, tarptautiniam bendradarbiavimui ir
infrastruktūroms. Be to, Komisija sudaro geresnes sąlygas privačiojo sektoriaus
mokslinių tyrimų koordinavimui naudodama Europos technologijų platformas. ES
aktyviau vykdomi informacinių ir ryšių technologijų (IRT), sveikatos, saugumo,
kosmoso ar jūrų mokslo sričių moksliniai tyrimai. Nors MVĮ dalyvavimo mokslinių
tyrimų programose sąlygos vis dar gerinamos, bendrojoje programoje nustatytos
konkrečios priemonės, skirtos tiek moksliniams tyrimams imlioms MVĮ, tiek
ribotus mokslinių tyrimų pajėgumus turinčioms MVĮ. Su EIB parengta nauja rizikos
pasidalijimo finansinė priemonė, skirta teikti paskolas privatiems ir viešiems
subjektams, vykdantiems didelės rizikos mokslinių tyrimų ir plėtros projektus.
Sanglaudos politika – stabilus ir strategiškai orientuotas inovacijų finansavimo
šaltinis, kuris padidėjo net iki 25 % viso 2007 – 2013 m. biudžeto, palyginti su
11 % 2000 – 2006 m. Moksliniams tyrimams ir inovacijoms remti skirta apie 86
mlrd. EUR įgyvendinant daugiau kaip 380 iš 455 struktūrinių fondų regionų
vystymo veiksmų programų. Pagal ES kaimo plėtros politiką apie 337 mln. EUR
skiriama naujų produktų, procesų ir technologijų žemės ūkio, maisto ir
miškininkystės sektoriuose kūrimui remti, be to, papildomų lėšų skiriama pagal
programą LEADER. Investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir kiti
inovacijų projektai kaimo vietovėse bus ir toliau skatinami atlikus Bendrosios
žemės ūkio politikos vykdymo vertinimą ir kaip ES ekonomikos atkūrimo priemonių
paketo dalis. Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa – konkrečiai MVĮ ir
inovacijoms skirta ES programa, vykdoma ne pagal mokslinių tyrimų bendrąją
programą, kurios vidutinis metinis biudžetas 2007 – 2013 m. sudaro 225 mln. EUR.
Numatyta konkreti suma, kuria bus skatinama diegti aplinkosaugos technologijas,
visų pirma, bendrai investuojant į rizikos kapitalo fondus, kurie į ekologiškas
inovacijas investuojančioms bendrovėms teikia nuosavą kapitalą. Šiomis rizikos
kapitalo priemonėmis MVĮ padedama gauti lėšų inovacijoms finansuoti. Be to,
Komisija padėjo valstybėms narėms ir regionų valdžios institucijoms užtikrinti
sąveiką. 3. DARYTINOS IŠVADOS IR ATEITIES UŽDAVINIAI Iš Inovacijų diegimo
rezultatų suvestinės aiškiai matyti, kad jau šiandien kai kurios Europos žemyno
šalys ir regionai yra vieni naujoviškiausių pasaulyje. Išnagrinėję, ką šios
šalys ir regionai turi bendro, aptinkame būdingą bruožą. Paprastai jų lėšos
švietimui, mokymui ir mokymuisi visą gyvenimą viršija vidurkį, tyrimams ir
plėtrai skiriamos išlaidos, išreiškus BVP dalimi, yra didžiausios, ir jos taiko
priemones naujų technologijų ir produktų įsisavinimui viešajame ir privačiajame
sektoriuose remti. Patirtis taip pat rodo, kad šios šalys yra geriau
pasirengusios pasinaudoti gerosios patirties mainais ir mokytis iš kitų. Tas pat
pasakytina ir apie bendroves: svarbi nebūtinai absoliuti tyrimams ir plėtrai
skiriamų išlaidų suma; konkurencingumo požiūriu svarbus inovacijoms palankus
bendrovės klimatas. Šiandienos uždavinys – pakartoti šiuos sėkmės pavyzdžius
visoje ES. Iš tiesų nepaisant tiek ES, tiek valstybių narių pastangų, inovacijos
ir verslumas visoje Europoje dar nepakankamai pripažinti kaip vertybės, o
retkarčiais pasitaikančios šios srities nesėkmės ir toliau smerkiamos. Naujos
technologijos dažnai sutinkamos skeptiškai, o viešuosiuose debatuose dažnai
nepakankamai atsižvelgiama į mokslo žinias ir įrodymus, ir dažnai pagrindinis
dėmesys toliau sutelkiamas į trūkumus ir galimus pavojus žmonių sveikatai ar
aplinkai. Europiečiai vis dažniau reaguoja į poreikį spręsti naujus pasaulinius
uždavinius, pavyzdžiui, saugumo, klimato kaitos ar didesnio socialinio
teisingumo pasauliniu mastu poreikio. Tai akivaizdus turtas, jei siekiant
spręsti šiuos uždavinius kartu geriau suvokiamas poreikis išrasti, taikyti
naujoves ir naudoti naujas technologijas. Atsižvelgiant į tai, demografiniai
pokyčiai Europos Sąjungoje neišvengiamai turės didelį poveikį politiniam,
kultūriniam, socialiniam ir ekonominiam mūsų visuomenės gyvenimui. Senėjanti
visuomenė, dėl kurios keičiasi paklausa, į inovacijos sąvoką gali žiūrėti
kitaip, galbūt bus neryžtingesnė. Bus labai svarbu šį klausimą išspręsti
anksčiau ir užtikrinti, kad visuomenė išliktų palankiai nusiteikusi inovacijų
atžvilgiu. Priešingu atveju, nepaisant gausių ir kvalifikuotų žmogiškųjų
išteklių, ES rizikuoja būti aplenkta konkurentų ir nepasiekti kompetencijos
lygio, būtino aukštam gyvenimo lygiui užtikrinti. Kad taip neatsitiktų,
inovacijos turi būti pripažįstamos kaip svarbiausia sudėtinė dalis ES
strateginiams politikos tikslams pasiekti. Inovacijas labiausiai skatina
verslininkai. Todėl reikėtų remti politiką ir reglamentavimo sistemą, kuriomis
būtų skatinamos pasauliniu mastu konkurencingos ES įmonės ir atlyginama už
investicijas į produktų ir procesų, įskaitant naujoviškas darbo organizavimo
formas, mokslinius tyrimus bei inovacijas. Šiomis aplinkybėmis svarbus vaidmuo
tenka socialiniams partneriams. Dabartiniais teisės aktais, savireguliavimu ir
bendra socialine atsakomybe tokioms pastangoms nubrėžiamos aiškios gairės,
tačiau svarbu toliau atidžiai stebėti naujas taisykles ir užtikrinti, kad jomis
nebūtų per daug didinama našta įmonėms arba varžomos inovacijos, ir kad jomis
būtų plačiau remiamos atviros ir sąžiningos pasaulio rinkos. Turi būti
pripažįstamas ir stiprinamas viešojo sektoriaus institucijų vaidmuo. Valstybių
narių inovacijų politikos stebėsena aiškiai rodo tendenciją plėsti inovacijų
strategijos taikymo sritį ir rinktis priemones, kuriomis įgyvendinami platesni
visuomenės tikslai. Nepaisant šių pastangų, viešojo sektoriaus perkamosios
galios panaudojimo inovacijoms skatinti potencialas lieka daugiausia
nepanaudotas. Atsižvelgiant į numatomus biudžeto suvaržymus, dideliu postūmiu
inovacijoms turėtų tapti tai, kad turint mažiau išteklių viešąsias paslaugas
galbūt reikės teikti taip pat gerai ar geriau. Viešųjų paslaugų teikimo kokybę,
veiksmingumą ir atitiktį paklausai taip pat gali pagerinti naujos technologijos,
visų pirma IRT. Inovacijoms vykdyti reikia investuotojų, kurie būtų pasirengę
rizikai ir tam, kad pelno gali tekti laukti ilgai. Pagaliau Europos pramonės
konkurencingumas ir gebėjimai diegti inovacijas visų pirma priklausys nuo
galimybės naudotis pagrindinėmis technologijomis, susijusiomis su dideliu
mokslinių tyrimų ir plėtros intensyvumu, greitais inovacijų ciklais, didelėmis
išlaidomis ilgalaikiam turtui įsigyti ir labai kvalifikuotais darbuotojais, ir
šias technologijas įsisavinti. Dėl sudėtingumo, susijusio su tokių technologijų
kūrimu ir galimybe jomis pasinaudoti, aprėpties, dydžio ir lygio visi veikėjai
turės pasiekti susitarimą dėl tokių technologijų, be to, ne tik Europos
lygmeniu, tačiau ir valstybėms narėms bei regionams reikės daugiau
bendradarbiauti ir kurti strateginį požiūrį, kuriuo būtų skatinamos tvirtesnės
mokslinių tyrimų bendruomenių ir pramonės partnerystės. Kritinių kliūčių
verslininkams sudaromose pagrindinėse veiklos sąlygose pašalinimas Nepaisant
tobulinimų, ES inovacijų sistema ir toliau turi trūkumų, kurie daro neigiamą
įtaką rinkos atlygiui ir paskatoms didinti privačias investicijas į inovacijas,
ir dėl to minėtos investicijos yra mažesnės už pagrindinių konkurentų daromas
investicijas: bendroji rinka turi būti baigta kurti įvairiose srityse, teisinė
intelektinės nuosavybės apsaugos sistema tebėra nebaigta, rizikos kapitalo rinka
yra susiskaldžiusi ir finansavimas nuosavu kapitalu nedidelis, standartizacijos
procesas nepakankamai suderintas su mokslinių tyrimų rezultatais ir rinkos
poreikiais, verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų sričių žinių trikampį reikia
toliau stiprinti, o ES ir toliau trūksta pagrindinės infrastruktūros inovacijoms
skatinti. Nors padaryta didelė pažanga, būtina toliau stiprinti ES švietimo
sistemų pajėgumus prisidėti prie inovacinės ir paslankios žinių visuomenės.
Tinkamai žinias apsauganti teisinė sistema yra būtina inovacijų visuomenės
sąlyga. Intelektinės nuosavybės teisių srityje, be kita ko, nepavykus įvesti
Bendrijos patento, ES vis dar nesudaro palankių sąlygų inovacijų kūrimui ir
sklaidai. Europos patentų sistema, palyginti su JAV ir Japonijos, yra brangi ir
susiskaldžiusi, varžanti inovacijas. Mokesčio už patento išdavimą skirtumas,
palyginti su šiomis šalimis, yra didelis ir nėra mažinamas. Pats laikas keisti
susidariusią padėtį. Komisijos autorių teisių politikos pastangomis buvo
siekiama toliau plėtoti atsirandančią ES tarpvalstybinę žinių sklaidos rinką.
Naujiems skaitmeniniams produktams, paslaugoms ir verslo modeliams, kurie klesti
atviroje erdvėje, kurti būtina palanki ir nuspėjama teisinė sistema. Būtina
labiau įvertinti paslaugų, kaip modernioms pramonės šalims būdingą požymį, įtaką
ir jų inovacinį potencialą ekonomikai ir visuomenei apskritai. Kad būtų plačiau
įsisavinamos paslaugų inovacijos, būtina didinti pasitikėjimą naujomis
paslaugomis ir moksliniams tyrimams bei inovacijoms teikiamą paramą geriau
pritaikyti prie konkrečių tokių paslaugų poreikių. Be to, inovacijoms būtina
sukurti pagrindinę infrastruktūrą (kaip antai plačiajuostis ryšys ir elektros
tinklai) ir atskleisti jų potencialą per naujas paslaugų ir taikymo galimybes.
Būtinos tolesnės pastangos, siekiant skatinti e. įgūdžius ir IRT naudojimą
tvariai ekonomikai ir spręsti ateities interneto uždavinius, pavyzdžiui,
programinės įrangos kaip paslaugos ir nuotolinių išteklių paslaugos (angl. cloud
computing). Nepaisant didelių pastangų, pažanga siekiant pagerinti Europos
rizikos kapitalo sektoriaus – pagrindinio inovacijų finansavimo šaltinio –
tarptautinį konkurencingumą ir veiklos rezultatus buvo lėta. Struktūriniai
Europos verslo pradžios finansavimo rinkos trūkumai tebėra nepašalinti,
įskaitant privačių investuotojų stoką, rinkos susiskaldymą ir mažą pelną. Dėl
ekonomikos nuosmukio rinkti lėšas ir pasitraukti tampa dar sunkiau. ES inovacijų
sistemos valdymo gerinimas Bendrija ėmėsi tam tikrų iniciatyvų, tačiau būtina
politikos ir priemonių įvairiuose lygmenyse sąveika Europos Sąjungoje nesukurta.
Geras to pavyzdys – santykinai lėtai įgyvendinama neseniai pradėta Pirmaujančios
rinkos iniciatyva. Būtina iš esmės gerinti politikos koordinavimą, siekiant
remti inovacijas regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis, taip pat būtina
geresnė valdymo sistema, paremta subsidiarumo principais, tačiau kuria būtų
daugiau išnaudojama papildoma nauda, gauta valstybėms narėms nustatant bendrus
uždavinius, sutariant dėl bendrų veiksmų ir dalijantis gerąja patirtimi. Taip
pat reikėtų iš esmės gerinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, visų
pirma gerosios patirties mainus su JAV. Inovacijoms centriniu ES lygmeniu remti
skirtas finansavimas ir toliau buvo nedidelis, tiek palyginti su ES biudžetu,
tiek su daugeliu nacionalinių biudžetų, ir sudarė net mažiau nei 5 % viešųjų
išlaidų moksliniams tyrimams pagal Mokslinių tyrimų bendrąją programą. Net 67
mln. EUR, kurie 2009 m. skirti ekologinių inovacijų įsisavinimui rinkoje
skatinti tam, kad būtų sprendžiamas išteklių efektyvumo ir klimato kaitos
klausimas, nėra daug, atsižvelgiant į šių klausimų svarbą. Kita vertus, tai, kad
pagal Sanglaudos politiką skirta didesnė investicijų į inovacijas dalis, yra
labai svarbu stiprinant mokslinių tyrimų ir inovacijų srities pajėgumus
konvergencijos regionuose. Skaitlingumo atžvilgiu ES netrūksta inovacijų rėmimo
programų. Problema – kritinės masės ir nuoseklumo stoka. Šiandien inovacijų
paramos srityje veikia septynios Komisijos tarnybos, įvairios agentūros ir 20
komitetų, sudarytų iš valstybių narių atstovų. Neseniai vykdytos viešos
konsultacijos dėl viešojo sektoriaus paramos inovacijoms veiksmingumo rodo
atotrūkį tarp bendrovių lūkesčių ir inovacijų rėmimo priemonių rezultatų ar
pobūdžio. Didžioji dauguma bendrovių ragina spartinti procedūras, o 75 % ištirtų
bendrovių tikisi, kad bus supaprastintos dalyvavimą ES projektuose
reglamentuojančios taisyklės. Iš tiesų, sudėtingos Bendrijos finansavimo
programos papildo daugybę nacionalinio ir regioninio lygmenų priemonių, ir tampa
sunku rasti tinkamą finansavimą. Todėl būtina nustatyti aiškias struktūras ir iš
esmės supaprastinti dalyvavimą reglamentuojančias taisykles, taikomas visam
inovacijų finansavimui, nepriklausomai nuo jo kilmės. Tai sustiprintų visą
inovacijų sistemą ir sudarytų sąlygas veiksmingiau išnaudoti lėšas ir priemones,
užtikrinant geresnį MVĮ dalyvavimą. 4. IŠVADA Iš pastaraisiais metais padarytos
pažangos analizės matyti, kad ES inovacijas teisingai pasirinko pagrindine
sėkmingos ateities varomąja jėga. Tačiau, norint ES padaryti palankiausia erdve
inovacijoms, reikia tam skirti nuolatinį dėmesį, be to, reikia geriau išnaudoti
Europos Sąjungos ir jos valstybių narių partnerystės potencialą visais
lygmenimis imantis tiksliau orientuotų ir geriau koordinuotų veiksmų. Todėl,
remdamasi šiame komunikate išnagrinėtais pasiekimais ir pristatyta įgyta
patirtimi, ir kaip reikalavo Europos Vadovų Taryba, Komisija ketina nagrinėti
galimybę valstybėms narėms iki 2010 m. pavasario pateikti Europos inovacijų
aktą, į kurį bus įtrauktos visos darnaus vystymosi sąlygos ir kuris bus
pagrindinė sudėtinė Europos reformų darbotvarkės dalis.