diff --git "a/UD_Lithuanian-ALKSNIS/lt_alksnis-ud-train.txt" "b/UD_Lithuanian-ALKSNIS/lt_alksnis-ud-train.txt"
new file mode 100644--- /dev/null
+++ "b/UD_Lithuanian-ALKSNIS/lt_alksnis-ud-train.txt"
@@ -0,0 +1,4024 @@
+Siūloma viešinti aukštųjų mokyklų vadovų atlyginimus Siekiant skaidrumo ir
+viešumo siūloma viešinti universitetų rektorių, fakultetų, institutų vadovų ir
+kitų aukštas pareigas mokslo įstaigose užimančių asmenų darbo užmokestį ir kitas
+pajamas. Tokią išvadą priėjo trečiadienį posėdžiavęs Seimo Švietimo, mokslo ir
+kultūros komitetas (ŠMKK). Anot Seimo nario Manto Adomėno, dabartinės aukštųjų
+mokyklų vadovų algos sunkmečiu kelia visuotinį pasipiktinimą, derėtų
+universitetų vadovų pajamas viešinti. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos
+(ŠMM) sekretoriaus Giedriaus Viliūno, universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų
+padalinių vadovų atlyginimai yra ypač aukšti, o iš viso jie gauna dideles
+pajamas, nes yra keletas pajamų šaltinių. ŠMM atstovo teigimu, tokia situacija
+susiklosto dėl to, kad dažnai universiteto padalinio vadovas užima keletą
+pareigybių - ir dėsto, ir imasi mokslinės veiklos bei pasitaiko net tokių
+atvejų, kai žmogus dirba penkiais etatais. „Teisiniu požiūriu tai yra visiškai
+teisėta. Ar tai yra humaniška, gerai - yra kitas klausimas “, - ŠMKK kalbėjo G.
+Viliūnas. ŠMM sekretorius pabrėžė, kad planuojamoje aukštojo mokslo reformoje
+įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymui aukštųjų mokyklų tarybos nustatys vadovų
+atlyginimus ir tai leis atsirasti dar daugiau skaidrumo. Anot parlamentarės
+Dalios Teišerskytės, viešumas skaidrumą užtikrins, bet to nepakanka. „Negali
+vieno instituto rektorius uždirbti 30 tūkstančių, kai tuo tarpu mokslinis
+darbuotojas vos tūkstantį. Man atrodo, kad tai nėra moralu. Kitas dalykas - visų
+pagrindai yra nustatyti vienodi, o universitetai, mokslo įstaigos ar mokslo
+institucijos yra labai skirtingos. Vienose dirba tūkstančiai žmonių, kitose -
+šimtai, dar kitose - vos dešimt. Dirbti yra ne tos pačios sąlygos. Manau, kad
+naujasis įstatymas, kuris pakeis tarybų sudėtį, o atlyginimus nustatys būtent
+tarybos, išspręs šitą klausimą “, - žurnalistams sakė D. Teišerskytė. Ji taip
+pat pažymėjo, jog kad ir koks talentingas būtų žmogus, bet jis negali dirbti
+penkiais etatais. Dėl to, anot Seimo narės, Mokslo ir studijų įstatyme turi
+atsirasti darbo krūvio reguliavimas bei Darbo inspekcija į tai taip pat turėtų
+pažiūrėti griežčiau. 
+
+Laurinavičius, Česlovas ir Sirutavičius, Vladas Lietuvos istorija. Sąjūdis: nuo
+„Persitvarkymo “iki Kovo 11-osios, t. 12, d. 1. Vilnius: Baltos lankos, 2008.
+Recenzija žurnale „Darbai ir Dienos “(2008) PIRMOJI SĄJŪDŽIO ISTORIJA Česlovas
+Laurinavičius ir Vladas Sirutavičius pratęsė Lietuvos istorijos instituto
+projektą - parašyti naują daugiatomę Lietuvos istorijos sintezę - sukurti
+savotišką paminklą Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Šio istorijos tomo
+autoriai ir recenzentai nėra išskirtiniai XX a. pabaigos istorijos specialistai,
+jų profesinių interesų laukas nusidriekęs nuo LDK viduramžių politinės istorijos
+bei XIX a. vidurio visuomenės tyrimų iki XX a. pirmos pusės diplomatijos ir
+tarptautinių santykių sferos. Toks autorių ir recenzentų pasirinkimas tikrai
+nėra smerktinas, nes kuo įvairesnės istorikų profesinės patirtys, tuo daugiau
+tikėtina, kad jie peržengs susiklosčiusius stereotipus ir sugebės išvengti
+pasikartojimų bei perpasakojimų rašant originalų tekstą. Galima teigti, kad
+jiems tai pavyko. Gal net kiek daugiau nei galėjo tikėtis skaitytojai, įpratę
+prie sintetinių istorijų, kurios dažniausiai parašytos kaip neginčytinų tiesų
+bei faktų rinkiniai. Istorijos autoriai elgiasi labai sąžiningai, nes pratarmėje
+deklaruoja, kad istorija yra jų asmeninis tekstas, kuriuo nepretenduoja į
+tariamą istorinį objektyvumą, o siekia pateikti vieną iš įvykių versijų, tačiau
+baiminuosi, jog nemažai skaitytojų nekreips į tai dėmesio. Gal dėl rinkos
+konjunktūros sumetimų, o gal siekiant gauti papildomą finansavimą 12-ojo tomo I
+dalies pavadinimas siejamas su Sąjūdžiu, nors iš esmės čia aprašomas 1987 - 1990
+metų LSSR politinis gyvenimas, kur Sąjūdis tik vienas iš kelių pagrindinių
+veikėjų. Istorijos tekstas parašytas kaip pasakojimas apie kovas tarp trijų jėgų
+– SSRS centro, Sąjūdžio ir LKR. Domėjimosi LKP vidinėmis reformomis tikrai
+nepagailėta - apie 1 / 3 istorijos teksto skiriama komunistų veiklai ir jų
+santykiams su Maskva. Nereikia stebėtis, kad toks dėmesys jau sulaukė kritiškų
+vieno iš politikų pastabų. Suprantama, taikant šią trinarę konstrukciją
+istorijos įvykių eiga supaprastėja, vienų ar kitų permainų iniciatoriai lengviau
+identifikuojami, nekyla sunkumų charakterizuojant skirtingus laikotarpius. Deja,
+trinaris modelis turi nemažai trūkumų: pirma, skirtingos grupuotės LKP ir
+Sąjūdyje tarsi neišvengiamai priskiriamos šiose organizacijose dominuojančiai
+daugumai, antra, pasakojime neminimi Sąjūdžio ir naujai besikuriančių, kartais
+su Sąjūdžiu tiesiogiai nieko bendra neturinčių, politinių organizacijų
+santykiai. Iš esmės pasirinktas ne tiek probleminis, kiek chronologinis teksto
+rašymo principas nulėmė, kad istorija virto Sąjūdžio ir Lietuvos metraščiu.
+Įvykis dėstomas po įvykio, kai vieniems suteikiama daugiau dėmesio, kitiems
+mažiau, ir tik retkarčiais, dažniausiai skyrių pabaigoje, parašomi savotiški
+poskyriai, skirti problemoms aptarti. Istorijos teksto apimtis labai solidi –
+beveik pusė tūkstančio puslapių, tačiau net toks metraštiškas įvykių dėstymas
+dalį svarbių problemų paliko tik teksto paraštėse. Keista, kodėl socialinės
+Sąjūdžio analizės buvo sąmoningai atsisakyta, LPS struktūros raida, vidaus
+santykiai tarp atskirų Sąjūdžio dalių, organizacinė, finansinė ir leidybinė
+veikla beveik neaprašyta. Dar keisčiau, kodėl ekonominiai veiksniai palikti tik
+kaip politinės scenos fono detalės. SSRS ekonomikos vystymosi tempų lėtėjimas,
+pajamų iš eksporto žlugimas, prasiskolinimas Vakarų valstybėms - visa tai
+neanalizuojama. Faktinis kortelių sistemos įvedimas prie nepriteklių pratusiems
+Sovietų Sąjungos gyventojams ypatingu sukrėtimu gal ir nebuvo, tačiau sąlyginės
+gerovės ir sąlyginio pragyvenimo lygio augimo laikotarpis XX a. devintojo
+dešimtmečio viduryje gana staiga baigėsi. Kasdienio vartojimo prekių (pvz.,
+muilo) ar maisto produktų (pvz., cukraus ar makaronų) trūko nuolat. Per porą
+metų valdančiojo režimo autoritetas arba tai, kas iš jo buvo belikę, tarp
+paprastų žmonių, kurie sudarė sovietinės visuomenės daugumą ir kuriems kukli
+asmeninė gerovė buvo svarbiau nei komunizmo statyba ar Lietuvos išvadavimas,
+žlugo. M. Gorbačiovo SSRS politinių reformų tikslas – transformuoti partinio
+vadovo valdžią sukuriant visagalio SSRS prezidento postą – liko beveik
+nepastebėtas. Net keista, turint omeny, kiek vietos istorijoje skirta
+tarptautiniams santykiams, kad neišryškintas toks svarbus Lietuvos – SSRS
+santykių raidai veiksnys kaip teisinis dialogas tarp Lietuvos ir Maskvos. SSRS
+Konstitucijos keitimas turėjo ne išplėsti respublikų teises, bet įtvirtinti
+dešimtmečiais susiklosčiusią sistemą, grįstą SSRS centro ir rusų dominavimu
+sovietinėje imperijoje, o deklaratyvias sąjunginių respublikų teises gerokai
+sumažinti. Lietuvos ir Sąjūdžio atsakymais į tokius siekius ar net kalbas apie
+juos dažniausiai būdavo bandymai šias reformas blokuoti Lietuvos įstatymais,
+priimtais anksčiau nei tai padarydavo Maskva (taip buvo su 70 straipsnio
+keitimu, taip nutiko ir priimant Kovo 11-osios aktą). Kitaip sakant, nuolatos
+siekta priversti SSRS vadovybę pradėti derybinį dialogą dėl Lietuvos statuso
+Sovietų Sąjungoje. Savo ruožtu Gorbačiovas padarė viską, kad toks dialogas
+oficialiu lygiu niekada neprasidėtų. Taip pat gaila, kad neatsirado istorijos
+puslapiuose vietos ir paprastai minčiai - 1989 - 1990 m. Sąjūdžiui Lietuvos
+nepriklausomybė buvo pagrindinis tikslas, dėl kurio negalimos jokios diskusijos,
+tuo tarpu LKP, patyrusiai visišką nesėkmę gilėjančios krizės sąlygomis savais
+kanalais gauti ekonominį savarankiškumą, nepriklausomybės paskelbimas buvo tik
+priemonė deryboms su Maskva. Poleminis publicistinis stilius suteiks gerą progą
+visiems, kurių nuomonė nesutaps su istorijos autorių nuomone, kritikuoti ir juos
+pačius, ir 12-ąjį Lietuvos istorijos tomą. O progų kritikuoti tikrai yra. Kai
+kurie teiginiai gana ginčytini, pavyzdžiui, sakinys: Sąjūdžio „Iniciatyvinė
+grupė, galima sakyti, atstovavo Tarybų Lietuvos identitetui “. Laikraščio
+eseisto tevertos pastabos, kad paminklo Taravos Anikei atstatymas Klaipėdoje -
+„lyg ir teikė viltį, kad prasidėjęs taikus Vokietijos „grįžimas “į Europą
+nepaliks nuošalyje ir Lietuvos “. Pradėti antrąjį istorijos skyrių primenant
+skaitytojams, kad, pasak Šventojo Rašto, „pradžioje buvo Žodis “- išties
+originalus, laikraštininko plunksnos vertas sumanymas, kaip ir pasvarstymai apie
+tai, kaip Gorbačiovo nuomonę apie lietuvius paveikė ligoto žmogaus išpuolis
+prieš Rembrandto paveikslą. Pernai „Lietuvos žiniose “išspausdinta R. Ozolo
+nuomonė apie Jono Pauliaus išrinkimo aplinkybes, vargu ar yra istoriko dėmesio
+vertas tekstas. Ką turėtų reikšti kai kurios metaforos, sunku pasakyti net
+profesionaliam istorikui. Pavyzdžiui, pasakojant apie konfliktą tarp Sąjūdžio ir
+LTSR AT, atsisakiusios priimti Konstitucijos pataisas, kurios įtvirtino Lietuvos
+įstatymų pirmenybę prieš TSRS įstatymus, situacija lyginama su 1920 m. L.
+Želigovskio invazija, per kurią, pasak istorijos autorių, „lietuvių „reali
+politika “prieš lenkus buvo patyrusi visišką fiasko “. Gali būti, kad tokie
+„pasažai “yra skubėjimo pasekmė - istorija parengta LPS įkūrimo dvidešimtmečio
+progai paminėti. Tai liudytų ir tam tikras techninis neišbaigtumas - tekste
+painiojami Paleckio inicialai, 42 puslapyje vietoj Antano atsirado kažkoks J.
+Sniečkus. Be noro polemizuoti, diskutuoti, svarstyti ir siūlyti skaitytojui savo
+pastabas, istorijoje gana ryškus Sąjūdžio ir LKP priešpriešos aprašymas,
+akivaizdžiai pasirenkant vieną iš šių politinių jėgų kaip istorijos pagrindinį
+teigiamą personažą. Nors kaltinti istoriją, kad ji yra kokių nors komunistų
+istorija būtų netikslu, tačiau kartais matyti, kad tekste vyrauja nuotaikos,
+(perfrazuojant lietuvišką pasaką) ką Brazauskas padarys - viskas bus gerai. Ir
+bandymas pradėti represijas prieš 1988 vasario LKP CK plenume, atsisakymas
+keisti Konstitucijos 6 straipsnį ir neslepiamas kolaboravimas su Maskva - viskas
+pasirodo buvus išmintingos komunistų vadovybės politika, kuriai priešinama
+amžinai klystančio, ne laiku ir ne vietoje veikiančio Sąjūdžio politika.
+Konfliktai su LKP vadovybe dėl Konstitucijos 70 straipsnio „nerealūs,
+nepolitiški, avantiūristiniai “. Tačiau kaltinimai avantiūrizmu išnyksta, kai
+LTSR AT po pusmečio šį ir kitus Konstitucijos straipsnius pakeičia. Negana to,
+pasirodo, kad 1990 vasarą Sąjūdis „buvo jau atlikęs savo uždavinį – informavęs
+Sąjungą apie Lietuvos teises ir ties tuo tarsi sustojęs “. Pagaliau iš istorijos
+galima sužinoti, kad 1989 m. vasarą LLL, LDP bei Sąjūdžio vietinės organizacijos
+tapo labai radikalios ir net ėmė kelti šūkius dėl kolonistų iškraustymo, sovietų
+armijos išvedimo ir LKP kolaborantų teismų - visa tai „kūrė Lietuvoje ypatingą -
+beveik sprogstamą įtampą “. Tokiomis baisiomis aplinkybėmis autoriams beliko
+pasidžiaugti, kad „nekilo kokių nors didesnio masto fizinių susidūrimų,
+muštynių, pogromų ar panašių incidentų “. Nuo 1989 metų rudens jau ir Sąjūdyje
+„reiškėsi netolerancija “, „iš tikrųjų ryškėjo nedemokratinės apraiškos “; tik
+dėl to, kad iš Sąjūdžio buvo išstumta pora politinių perėjūnų, persiorientavusių
+į LKP. 1990 m. pradžioje dėl Sąjūdžio poveikio įsigalėjo „gorbofobinės
+“tendencijos, Lietuvoje jau reiškė požymį absurdiško komplekso, pavojingai
+vedančio į izoliaciją “. Jei bent kas nors panašaus būtų parašyta apie LKP, tai
+gal galima būtų manyti autorius esant ypač kritiškus, tačiau LKP, kaip jau
+minėjau, viską dariusi gerai ir jos politikoje viskas buvo puiku. Kitas ryškus
+istorijos bruožas yra Vilniaus centrizmas - viskas Lietuvoje vyko Vilniuje ir
+Vilniaus apylinkėse. Keturi puslapiai, skirti visų Lietuvos Sąjūdžio tarybų
+veiklai, pernelyg kuklus bandymas apžvelgti Sąjūdžio kaip masinio judėjimo
+genezę. Kaip Vilniuje parašytoje istorijoje Kaunui labai „pasisekė “- keturiose
+ar penkiose vietose paminėti radikalai iš Kauno, nors kas jie tokie ir kodėl
+taip elgėsi, skaitytojui belieka tik spėlioti. Tuo metu kiti Lietuvos
+sąjūdiečiai istorijos puslapiuose aprašyti, kaip beveidė pasyvi minia, kuri su
+dainomis ir vėliavomis pasirodo tik masiniuose renginiuose, visai kaip prastos
+operetės svečiai, išeinantys į teatro sceną paskutiniajame spektaklio akte per
+vestuvių puotą. Šio istorijos tomo bruožai greičiausiai buvo nulemti ne tiek jos
+autorių pozicijos, kiek šaltinių pobūdžio. Normalus XX a. pabaigos Lietuvos
+istorijos šaltinių rinkimas, jų saugojimas ir aprašymas ne tik kad nėra
+patenkinamas, jis, galima sakyti, nėra net normaliai prasidėjęs. Dėl to gana
+lengva nuslysti į tik vieno ar dviejų šaltinių kompleksų naudojimą, nuošalėje
+paliekant išskaidytus ar sunkiau pasiekiamus rašytinius šaltinius. Dar blogiau
+nutiko su interviu metodu gaunama informacija. Ne visai aiškūs ir kriterijai,
+kuriais remiantis rinkta ar nerinkta informacija iš šiuo metu aktyviai
+veikiančių 1985 - 1991 m. įvykių liudininkų. Jei jau užsimota pasidomėti ir
+skirti ištisą poskyrį, kodėl gi J. V. Paleckis pasirašė Gotlando memorandumą,
+tai gal apie tai vertėjo jį patį paklausti per interviu. Taip pat galima
+pasigesti paaiškinimo, kodėl autorių interviu imti iš A. Brazausko ir L.
+Šepečio, o su V. Landsbergiu ir jo artimiausiais bendražygiais to padaryti
+nesiteikta. Interviu daugiausia imta iš veikėjų, susijusių su LKP, arba iš tų
+politikų, kuriuos simpatijomis V. Landsbergiui sunku „apkaltinti “. Apskritai
+šaltinių proporcijos gana įdomios, nes daugiausia naudotasi politinių Sąjūdžio
+priešų pateikta informacija, mažai rūpinantis jos patikimumu. Matyt, kad su
+tokia šaltinių baze kitokio teksto, nei parašė istorikai, sukurti ir nebuvo
+įmanoma. Nors kaltinti, kad kelių šimtų vienaip ar kitaip su Sąjūdžio veiklos
+laikotarpiu susijusių tekstų jūroje nebuvo panaudota nė viena knyga, būtų
+nekorektiška, tačiau keli trūkumai tiesiog krinta į akis. Turint omenyje, koks
+didelis vaidmuo istorijoje skiriamas Rusijos įtakai, A. Jakovlevo, J. Gaidaro ar
+net M. Gorbačiovo tekstų irgi galima pasigesti. Vizualus istorijos teksto
+panašumas į mokymuisi skirtą knygą autorių sukuriamas nuolat pabrėžiant vienus
+ar kitus teiginius, knygos puslapiuose paryškinant atskiras frazes, sakinius.
+Specifiniai terminai, sąvokos, svarbesni įvykiai, žmonių pavardės - visa tai
+išskiriama tarsi mokykliniame vadovėlyje. Kartais šie akcentai dėliojami
+masiškai — neparyškintam ar neakcentuotam tekstui kai kuriuose puslapiuose lieka
+labai mažai vietos. Keista, bet tokio akcentavimo nevengiama ir svetimose
+citatose, o mokslinėje literatūroje įprastos pastabos, kas išryškino vieną ar
+kitą teiginį - citatos autorius ar istorikai, dažniausiai nėra. Turint omenyje,
+kad vienu iš istorijos recenzentų buvo žymus Lietuvos „valstybininkas “, baisu,
+jog servilizmu pagarsėjusi Švietimo ministerija nesiimtų perkurti mokyklinių
+programų remdamasi šios istorijos mintimis. Tikrai nesinori valstybinių
+istorijos egzaminų teste pamatyti tokius klausimus: išvardykite, ką blogo padarė
+Lietuvos visuomenei V. Landsbergis, arba kodėl avantiūristinė Sąjūdžio veikla
+trukdė išmintingai LKP politikai? Kastytis Antanaitis 
+
+Kuo žymi balandžio 15-oji Balandžio 15-oji Lietuvos istorijoje 1999 m.
+tarptautinėje konferencijoje Klaipėdoje „Regioninis transporto integravimas
+“penkiolikos šalių atstovai nagrinėjo Baltijos ir Europos ekonominės sąveikos
+galimybes. Konferencijoje dalyvavo Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos prezidentai.
+2000 m. Vilniaus arkikatedroje vyko Atgailos ir atsiprašymo pamaldos. Lietuvos
+katalikų Bažnyčia, sekdama Šventojo Tėvo pavyzdžiu, pirmą kartą valstybės
+istorijoje krikščioniškosios bendruomenės vardu atsiprašė už praeities klaidas.
+2004 m. NATO Vyriausiosios jungtinių pajėgų būstinės Europoje vadavietėje,
+Belgijos Monso mieste, įvyko iškilminga septynių naujų Aljanso narių, tarp jų ir
+Lietuvos, vėliavų pakėlimo ceremonija. Balandžio 15-oji užsienio istorijoje 1452
+m. gimė italų renesanso epochos tapytojas, skulptorius, mokslininkas ir
+inžinierius Leonardas da Vinčis. 1755 m pasirodė anglų poeto, žurnalisto ir
+leksikografo Samuelio Džonsono garsusis žodynas. 1912 m. per pirmąją kelionę,
+susidūręs su ledkalniu, nuskendo keleivinis laineris „Titanic “. Žuvo 1523 iš
+2200 keleivių ir įgulos narių. 1923 m. Niujorko „Rialto “teatre Li De Forestas
+žiūrovams pademonstravo pirmąjį įgarsintą kino filmą. 1968 m. du automatiškai
+valdomi sovietų Žemės palydovai „Kosmos 212 “ir „Kosmos 213 “kosminėje orbitoje
+surado vienas kitą ir automatiškai susijungė. 1980 m. mirė prancūzų filosofas,
+rašytojas ir poetas Žanas Polis Sartras. 1964 metais jis buvo apdovanotas
+Nobelio literatūros premija, tačiau atsisakė ją priimti. 1989 m. perpildytame
+Šefildo „Hillsborough “futbolo stadione per riaušes ir kilusią paniką žuvo 96
+žmonės. 1990 m. mirė Švedijoje gimusi kino žvaigždė Greta Garbo. 2005 m. šešių
+aukštų Prancūzijos viešbutyje kilus gaisrui žuvo 23 žmonės, 11 iš jų - vaikai.
+Gaisrą netyčia sukėlė jauna moteris po barnio su savo vaikinu. 
+
+Bažnyčiomis susirūpino sostinės gidai Aštuoni Vilniaus gidai, neapsikentę dėl
+aižėjančių Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios sienų, surengė akciją, kuria siekė
+atkreipti dėmesį į griūvantį sostinės paveldą. Gidai sukvietė turistus į
+nemokamą ekskursiją, pasakojo apie Švč. Trejybės bažnyčią ir kvietė aukoti jai
+atnaujinti. Galimybe pasivaikščioti po retai duris atveriančią Švč. Trejybės
+graikų apeigų katalikų bažnyčią susigundė keli šimtai istorijos mėgėjų.
+Ekskursijos buvo vedamos lietuvių, lenkų, ukrainiečių ir prancūzų kalbomis.
+Kiekvienas turistas buvo prašomas į aukų dėžutę įmesti tiek pinigų, kiek norėtų.
+Po akcijos jos organizatoriai sakė surinkę per 2300 litų. Akciją “Paremkime
+griūvančias bažnyčias” inicijavusi gidė Danutė Čornij sakė, kad šios lėšos bus
+skirtos Šv. Luko koplyčios atnaujinimo projektui rengti. “Dabar ji yra įskilusi
+- žioji maždaug 5 cm plyšys. Jeigu koplyčios nesustiprinsime, ji tuoj nugrius”,
+- pabrėžė D. Čornij. Per pusantros valandos vykusią ekskursiją turistai
+pasivaikščiojo po beveik visą unitų vienuolijos kompleksą. Akcijos
+organizatoriams nebuvo leista turistų įsivesti tik į ISM aukštosios mokyklos
+išsinuomotą komplekso pastatą. Turistai galėjo apžiūrėti bažnyčioje sukabintus
+Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos vaikų piešinius, pasiklausyti
+choralinės muzikos, atliekamos vienuolių unitų iš Lvovo. Viduramžius menanti
+Švč. Trejybės bažnyčia - didžiulis kontrastas išnuomotiems ir rekonstruotiems
+komplekso statiniams. Bažnyčia, kurioje dabar tvarkosi keturi unitų vienuoliai,
+yra visiškai apleista. Jos viduje stūkso pastoliai, statybinės atliekos. Gidė D.
+Čornij aiškino, kad tai beveik dvidešimties metų senumo pradėto remonto liekana.
+1990 m. buvo parengtas bažnyčios atnaujinimo projektas, tačiau negavus
+finansavimo ji taip ir liko dešimtmečius apleista. „Bažnyčia priklauso unitams,
+bet jie neturi lėšų jai atnaujinti. Ši vienuolija yra dalis Ukrainoje, Lvove,
+esančio vienuolyno. Vilniaus miesto lėšomis atnaujinti tik vartai į kompleksą. O
+mes, gidai, esame aktyvūs žmonės, tad tikimės, kad žmonėms turi įtakos tai, ką
+mes kalbame. Bent taip galime prisidėti prie šios bažnyčios išsaugojimo”, -
+kalbėjo D. Čornij. Gidė pabrėžė, kad akcijos tikslas nebuvo surinkti kuo daugiau
+pinigų: „Siekėme atkreipti žmonių dėmesį, papasakoti apie unitų bendruomenę.
+Skundžiamasi, kad nieko negalima daryti, kol negautas finansavimas, bet iš
+tikrųjų reikia klausti kitaip: ką kiekvienas galime padaryti dėl to, kas
+Vilniuje brangu”. Tai jau antroji Vilniaus gidų organizuojamos akcijos dalis.
+Vasario 16-ąją gidai kvietė turistus apžiūrėti. Tada surinkta apie 4 tūkst.
+litų. Akcijos iniciatoriai teigė, kad tuokart akcija pagreitino lėšų skyrimą, o
+surinktieji 4 tūkst. litų bus pridėti prie šių lėšų. Kitąmet gidai istorijos
+mėgėjus vėl ketina sukviesti į Švč. Trejybės bažnyčią. Apie unitus Unitai - Rytų
+apeigų katalikai, jų religinė bendruomenė gyvuoja nuo 1596 m. Bresto unijos.
+1839 m. Rusijos caras sujungė unitų ir stačiatikių bažnyčias, tuo iš esmės
+sunaikindamas ekumeninės dvasios idėją Rytų apeigų krikščionis integruoti į
+visavertį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenimą. Šį juodą caro darbą
+brutaliausiais metodais Vakarų Ukrainoje užbaigė Stalinas. Tik dabar atsikuria
+ši šimtamečių tradicijų bendruomenė, vėl bažnyčios steigiamos. Unitams priklauso
+Švč. Trejybės bažnyčia Vilniuje, esanti greta Aušros Vartų. Parengta pagal
+dienraštį „Respublika” 
+
+Valstybės biudžetas - nuomonių sūkuryje Finansų ministras Algirdas Šemeta vakar
+Seimui pristatė patikslintą šių metų biudžeto projektą, kuriuo siūloma apkarpyti
+biudžeto išlaidas 3,3 mlrd. litų. Kad išlaidas reikia mažinti, sutinka visos
+Seimo frakcijos, bet jų atstovai abejoja, ar siūlomas taupymas yra teisingai
+nukreiptas. Vyriausybė siūlo sumažinti valdžios sektoriaus deficitą 3,315 mlrd.
+litų, arba 3,3 procento BVP. Projekte numatyta, kad į nacionalinį biudžetą, be
+ES paramos lėšų, 2009 m. įplauks 20 316,5 mln. litų pajamų. Tai būtų 16,2 proc.
+mažiau, negu buvo planuota gruodį. Į savivaldybių biudžetus numatoma gauti 3854
+mln. litų, arba 9,5 proc. mažiau, negu buvo patvirtinta. Ministras pristatydamas
+teigė, kad nesiimant biudžeto karpymų fiskalinis deficitas šiemet gali siekti 8
+proc. BVP. Tokiais gąsdinimais tiki ne visi. „Respublika” pasidomėjo, ką apie
+pateiktą biudžeto projektą mano Seimo skirtingų frakcijų atstovai. Laimontas
+DINIUS - Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūnas, Teisės ir teisėtvarkos
+komiteto narys: Esminis momentas yra totalūs karpymai, ypač susiję su
+investicijų programa. Dalis požiūrių mums yra sunkiai priimtini ir per mažai
+argumentuoti. Teiksime keletą savo pataisų, pradedant nuo akcizų mažinimo.
+Rodikliai juk rodo, kad padidinus mokesčius tik sumažėjo jų surinkimas. Įdomus
+yra požiūris, kad reikia išsaugoti socialiai jautrias pozicijas. Tai reiškia,
+kad verslo sąskaita, dirbančių žmonių sąskaita bus bandoma taupyti
+vadinamosiomis socialinėmis programomis. Tas kelias veda tik į viena - birželio
+mėnesį mes grįšime atgal ir tada kyla klausimas: kur mes žygiuojame. Manau, kad
+sunkindami žmonėms gyvenimus mes jų neišgelbėsime. Kęstutis GLAVECKAS - Liberalų
+sąjūdžio frakcijos narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas: Situacija iš
+principo yra bloga ir pas mus, ir pasaulyje. Ji vis dar blogėja. Siūlomos
+korekcijos yra neišvengiamybė, o ne savižudybė. Manau, kad valstybė, mažindama
+sąnaudas, daro tai, ką ir reikia daryti einant į Tarptautinį valiutos fondą
+(TVF). Pabrėšiu, kad kol kas mes tikrai nenorime eiti į TVF. A. Kubilius labai
+teisingai elgiasi bandydamas mažinti sąnaudas, bet yra dvi pusės - kai mažini
+sąnaudas, sumažini ir pajamas. Deja, tokia yra neišvengiamybė, bet galvojame,
+kad investicinės programos, kurios yra numatomos verslui skatinti, turėtų
+kompensuoti ekonomikos recesiją ir rudenį galbūt pavyks sustoti kritus.
+Valentinas MAZURONIS - Frakcijos „Tvarka ir teisingumas” seniūnas, švietimo,
+mokslo ir kultūros komiteto narys, kandidatas į prezidento postą: Ponas Šemeta
+siūlo nukirpti per 3 mlrd. ir jau užsimena, kad po šio ketvirčio bus kerpami dar
+du. Iš esmės nėra jokių realių žingsnių, realių programų, kaip padaryti, kad
+ekonomika atsigautų ir prasidėtų priešingi dalykai. Pristatytas biudžeto
+koregavimas biudžeto karpymas su buhalterio žirklėmis, manau, toliau stumia mūsų
+valstybę į dar didesnę duobę. Mes galime į bedugnę kristi pirmieji arba
+paskutiniai ir taip pat iš jos ropštis. Pagal dabartinę politiką, mes krisime
+pirmieji ir giliausiai. Pagrindinis šiandienos klausimas: kas turėtų įvykti
+Lietuvoje, kad A. Šemeta prisiimtų atsakomybę už valstybės vedimą netinkamu
+keliu ir atsistatydintų? Jurgis RAZMA - Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių
+demokratų frakcijos seniūnas, Ekonomikos komiteto narys: Teigiamų emocijų nekyla
+dėl tokio masto taupymo pasiūlymų, bet aš įsivaizduoju, kad Vyriausybė
+atsakingai įvertino visas kitas taupymo galimybes ir nėra geresnių išeičių. Tai
+nebus lengva. Iki birželio bus aiškesnės tendencijos, gal kartais įvyks
+stebuklas ir nereikės daugiau teikti naujo biudžeto mažinimo varianto. Dabar
+reaguojame į tai, ką turime šiandien. Atidėliojimas iki birželio apsunkintų
+deficito mažinimą, dabar bent jau sėkmingai svarstant pagal patvirtintą grafiką
+galime tikėtis, kad pakeitimai įsigalios nuo birželio 1 d. Jeigu pradėtume
+svarstyti birželį, tai jie įsigaliotų geriausiu atveju nuo liepos 1 d. Manau,
+kad gerai, jog Vyriausybė daro tai, ką galima ir reikia daryti šiandien
+neatidėliodama. Galvoju, kad ir anksčiau reikėjo teikti pakeitimo projektą.
+Loreta GRAUŽINIENĖ - Darbo partijos frakcijos narė, Audito komiteto pirmininkė,
+kandidatė į prezidento postą: Vyriausybė nesupranta, kad eina klaidingu keliu
+finansų politikoje. Kol jie girdės tik save, mes galime mažinti biudžetą
+kiekvieną mėnesį, kol jame liks nulis. Jeigu Vyriausybė žino, kad birželį vėl
+reikės teikti naują projektą, o šio svarstymas nusitęs iki gegužės, tai kam
+reikia taip žaisti? Tai - nenaudinga valstybei. Užkliūva daug punktų - iš esmės
+su biudžeto paketu turėjo ateiti mokesčių įstatymo pataisos ir tol, kol
+neatlaisvins smulkaus ir vidutinio verslo, nieko nebus. Vyriausybė turi
+suprasti, kad ne mokesčių didinimas popieriuje pajamas surinks, o verslas savo
+įmokomis tai gali padaryti. Jeigu žlunga gamybinės įmonės, sukurti gamybinę
+vietą mums reikės labai daug pastangų, kad pritrauktume investicijas į Lietuvą.
+Visiškai nėra galvojama apie ekonominius procesus. Žilvinas ŠILGALIS - Liberalų
+ir centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas, Biudžeto ir finansų komiteto
+narys: Natūralu, kad išlaidas reikia mažinti, tam mes pritariame, bet yra
+dalykų, dėl kurių turime kiek kitokią poziciją. Reikalinga diskusija dėl
+valstybės investicijų programos mažinimo, nes taip, kaip tai yra pateikiama
+dabar, nėra gerai. Manome, kad prioritetas turėtų būti darbo vietų išsaugojimas
+bei bendro vidaus produkto (BVP) didinimas. Manome, kad nėra teisingas žingsnis
+mažinti atskaitymus į pensijų fondus. Vieną kartą tai jau buvo padaryta, tai kur
+ta riba? Nemanome, kad šį biudžetą reikėtų tvirtinti skubos tvarka, kaip to
+prašo konservatoriai. Žinome praėjusių metų gruodžio mėnesio darbus, tada A.
+Kubilius pripažino klaidas... Bet skubėdami dabar vėl neišvengsime klaidų.
+Algirdas BUTKEVIČIUS - Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys,
+Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, Biudžeto ir finansų komiteto
+pirmininko pavaduotojas, kandidatas į prezidento postą: Turi būti orientuojamasi
+į darbo vietų išsaugojimą arba kaip padėti žmogui išgyventi sunkų finansinį
+laikotarpį. Tai reiškia, kad kai kurios programos turėtų būti numatytos kaip
+prioritetinės ir daugiau lėšų skirta infrastruktūrai, o ne visas programas
+pradėti mažinti po 50 proc. ar iki 100 proc. Reikia daugiau kūrybiškumo, kad
+žmonėms galima būtų pasakyti, kad tos ar anos programos atneš papildomų pajamų,
+o ne kalbėti tik apie tai, kokias turime pajamas, jas sumažiname, nes galime tik
+finansuoti. Vis dėlto reikia galvoti, kaip išsaugoti darbo vietas. Jas išsaugoti
+galima ten, kur yra imlūs darbai - kalbėjo apie gyvenamųjų namų renovavimą,
+dabar tos diskusijos nutilo. 
+
+Egidijus Barcevičius ir Dovilė Žvalionytė (moksliniai redaktoriai), Užburtas
+ratas Lietuvos gyventojų grįžtamoji ir pakartotinė migracija Viešosios politikos
+ir vadybos institutas, Vilnius: Vaga. Recenzija žurnale „Politologija “(2012 4)
+Žvilgsnis į nusisekusią migraciją Šiuolaikinės lietuviškosios emigracijos mastai
+kelia valstybės ir daugelio viešosios politikos praktikų susirūpinimą, todėl
+neatsitiktinai pats tarptautinės migracijos fenomenas tampa socialinių ir
+humanitarinių mokslų tyrimų aktualija. Migracijos problematika, tiksliau, jos
+keliami iššūkiai valstybei ir tautai patenka ir į Lietuvos mokslo tarybos
+strateginių krypčių sąrašą, kartu atsiduria daugelio tyrimų projektų akiratyje.
+Ši tarpdisciplininio mokslo aktualija yra ir recenzuojamos knygos pagrindinis
+nagrinėjamas objektas, pakankamai novatoriškai pasirinkus būtent grįžtamąją
+migraciją. Knyga paremta išankstiniu jos autorių (viso būrio jaunųjų
+mokslininkų, atstovaujančių Viešosios politikos ir vadybos institutui)
+įsitikinimu, kad „emigracija nėra vienos krypties eismas, nes didelė dalis
+migrantų [svarbu, kad pradedamas vartoti būtent šis visapusišką migravimą
+apimantis terminas – V. Č.] išvyksta laikinai ir sugrįžta, nors kai kurie
+emigruoja pakartotinai ir vėl sugrįžta net po keletą kartų “(p. 8). Šis
+įsitikinimas kartu yra taiklus šiuolaikinio, beje, ir Lietuvoje vis labiau
+pripažįstamo, transnacionalinio požiūrio į migraciją pasirinkimas, kai taikant
+transnacionalizmo paradigmą migracija matoma ne per iki šiol bent jau
+sociologijoje ir ekonomikoje buvusius įprastus (beje, rutiniškai ir šiame darbe
+neapeinamus) „stūmos “– „traukos “veiksnius, o kaip kilmės šalies ir tikslo
+šalies sąveika, iš anksto migrantų nelaikant atsiribojusiais nuo kurios nors jų,
+o būtent palaikančiais ir mezgančiais ryšius tarp abiejų. Vis dėlto pagrindinis
+dėmesys knygoje yra skiriamas ne apskritai migracijai, o grįžtamajai ir
+pakartotinei jos formai, bandant aprėpti jos mastą, struktūrą, ją skatinančius
+ir ribojančius veiksnius. Tačiau demografinių charakteristikų nustatymu tyrime
+neapsiribojama, o siekiama atsakyti į klausimą, „kokia dalis išvykusiųjų
+neišnaudoja savo turimos kvalifikacijos ir užsienyje dirba žemesnės
+kvalifikacijos darbus “ir kokią tai daro įtaką išvykusiųjų pajamoms, žmogiškajam
+kapitalui ir galimybėms grįžti (p. 8). Kitaip tariant, ar grįžta tie, kuriems
+nepasisekė, ar tie, kurie pasiekė, ko norėjo. Tam panaudojama knygos pavadinime
+esanti metafora – „užburtas ratas “, kuri kartu yra ir atsakymas – tai priklauso
+nuo to, kaip jis pasisuko. Žodžiu, šia žaisminga metafora bandoma perfrazuoti
+visą šiuolaikinės lietuviškosios migracijos fenomeną, ir tai gana įtikina.
+„Užburtą ratą “sudaro ir sėkmingi, ir nesėkmingi atvejai, nors abi knygos
+hipotezės „tendencingai “projektuoja teigiamą „rato “pusę, visoje knygoje
+netrūksta išsamių diskusijų apie „neigiamą “jo pusę, ypač analizuojant viešąjį
+diskursą bei daugumos grįžusiųjų teiginį, kad „emigracijos patirtis neturėjo
+jokios įtakos ieškant darbo grįžus “(p. 77). Tad atrodytų, kad knygoje
+daugiausia dėmesio skiriama pačiam sugrįžusiojo fenomenui, siekiant nustatyti,
+ar „nusisekėliai “, ar „nenusisekėliai “sugrįžta, taip pat sugrįžusiųjų
+prisitaikymui, integracijai ir pakartotinei migracijai. Tam ambicingai
+pasitelktos viename tyrime retai pasitaikančios mikro- ir makroekonominė,
+viešosios politikos ir viešojo diskurso, taip pat žmogiškojo kapitalo analizė.
+Apskritai pažymėtini gausūs knygos pranašumai. Joje įtikinamai pateikiamas –
+pailiustruojamas empirinių tyrimų duomenimis ir apie jį diskutuojama –
+iškalbingas faktas, kad dauguma išvykusiųjų (nors ir kaip rezervuotai žiūrėtume
+į tai, kad prie pastarųjų priskiriami visi, kurie bent pusmetį buvo pagyvenę
+užsienyje) savo išsilavinimą ir kvalifikacijas gerokai patobulino. Labai
+inovatyvus šio tyrimo aspektas – tarptautinis migracijos tyrimų kontekstas.
+Autoriai, pažymėdami, kad „iki šiol vykdyti tyrimai paprastai apsiriboja
+Lietuvos atvejo studija, todėl trūksta tyrimų išvadų kontekstualizavimo
+tarptautiniu ar regioniniu mastu “, įsipareigoja remtis „panašius gyventojų
+judėjimo procesus patiriančių kitų šalių, visų pirma, Vidurio ir Rytų Europos
+valstybių patirtimi “. Kiek tai plačiai pavyksta…, tačiau pats lyginimo faktas
+rodo tyrinėtojų kvalifikaciją ir novatoriškumą. Pabrėžtina, kad knygos struktūra
+nuosekli – pradedama nuo teorijų apžvalgos, metodologijos, konceptualaus tyrimo
+modelio pristatymo, pereinama prie grįžtamosios migracijos demografinių
+statistinių parametrų ir tendencijų nuženklinimo. Empirinė tyrimų medžiaga
+analizuojama per žmogiškojo kapitalo prizmę, makroekonominius veiksnius,
+Lietuvos atvejį 29 Europos valstybių kontekste. Nuo Lietuvos migracijos
+politikos analizės pereinama prie migrantų įvaizdžio diskursų analizės, jų
+„portretų braižymo “ir požiūrių į juos viešojoje erdvėje nagrinėjimo. Baigiama
+išsamiomis išvadomis ir įspūdingu literatūros sąrašu, įrodančiu neabejotiną
+tyrimo visapusiškumą ir tiriamo reiškinio išmanymą. Labai patrauklu, kad jau
+knygos pradžioje skaitytojas supažindinamas su „svarbiausiomis išvadomis “ir jau
+iš anksto galima pastebėti, kad šis tyrimas nustatė bendrąsias lietuviškosios
+migracijos tendencijas, pavyzdžiui, kad „ketinantys sugrįžti į Lietuvą migrantai
+yra daug labiau linkę pabrėžti asmeninius sugrįžimo motyvus, tokius kaip „namų /
+šeimos bei kultūrinės aplinkos ilgesys “, kurie koreliuoja, pavyzdžiui, su VDU
+Socialinės antropologijos centro atliktais tyrimais (Čiubrinskas 2011). Beje,
+įžvalgiai pažymima, kad neketinantys grįžti apeliuoja į nuo jų „nepriklausančius
+“– struktūrinius veiksnius. Konceptualusis tyrimo modelis, viena vertus, remiasi
+klasikiniu stūmos / traukos svertų taikymu, kai nagrinėjamas „nesėkmingas
+užburtas ratas “ir „nenusisekėliai “yra traktuojami kaip priklausantys nuo
+socialinio ekonominio konteksto kilmės ir tikslo valstybėse bei nuo migracinio
+tinklo efektų (p. 39). Kita vertus, pagal racionalaus pasirinkimo strategijas ir
+pritaikant žmogiškojo ir socialinio kapitalo teoriją „sėkmingo užburtojo rato
+“atvejais „nusisekėliai “yra matomi kaip veikėjai – savo laimės kalviai. Tad
+susidaro įspūdis, jog darbo konceptualusis modelis yra gana lankstus, kad
+aprėptų platų migracinių realijų spektrą. Apskritai svarbu, kad iškeliamas
+„žmogiškasis faktorius “, t. y., siekiant nustatyti grįžtamosios migracijos
+priežastis, į migraciją žiūrima per veikėjo – pasirenkančio tam tikras veiklos
+strategijas, prizmę, o ne prioretizuojami vien struktūriniai veiksniai –
+ekonominė situacija kilmės ir tikslo valstybėse ar viešosios politikos priemonės
+bei viešoji nuomonė migrantų atžvilgiu. Žodžiu, knyga pasižymi lanksčiu ir
+novatorišku, labiau migrantą, o ne socialinę struktūrą matančiu požiūriu, bent
+jau hipotezių kėlimo lygmeniu. Lankstų konceptualųjį tyrimo modelį, atrodytų,
+atitinka ir metodologija, štai p. 12 teigiama, kad „derinome įvairius kiekybinių
+ir kokybinių duomenų rinkimo metodus “. Iš tiesų tyrime akivaizdžiai dominuoja
+kiekybinė analizė, o šalia jos figūruojanti diskurso analizė neatstoja kokybinės
+metodologijos panaudojamumo galimybių. Kokybinė metodologija konkrečių
+informantų atžvilgiu tik „prašmėžuoja “ir knygoje niekur neapibūdinta (įskaitant
+ir specialiai tyrimo metodologijai skirtame priede „Tyrimo metodologiniai
+sprendimai “), nors probėgšmais yra taikyti giluminių interviu ir kiti metodai.
+Vis dėlto metodologiniu knygos pranašumu laikytinas bandymas derinti makro- ir
+mikrolygmens tyrimus. Kiek tai pavyksta recenzentui, kadangi jis nėra
+makroanalizės žinovas, sunku spręsti, tačiau bet kuriuo atveju imponuoja
+kiekybinių duomenų gausa, nes atliktos dvi reprezentatyvios apklausos, o tai
+puikiai pasitarnavo renkant duomenis apie grįžusiųjų demografines
+charakteristikas ir gyventojų nuostatas dėl emigracijos. Kita vertus, griežtai
+laikantis statistinio reprezentatyvumo, viename tyrime imti emigracijoje
+buvusieji metus ir daugiau, visuose kituose – pusę metų. Pačių autorių
+pripažįstama, kad tai per maži laikotarpiai migracinėms patirtims tirti. Tad
+klausimas, ar iš viso buvo metodologiškai tikslinga imties grupes migrantų
+tyrimams sudaryti iš asmenų, kurie tik pusę metų buvo išvykę, tai pagrindžiant
+Lietuvoje nusistovėjusia ir statistikoje naudojama tvarka, juolab kad patys
+autoriai kritikuoja tokį imties sudarymą. Kyla ir dar keletas bendro pobūdžio
+klausimų. Pirmiausia – ar buvo tikslinga šalia kitų teorinių prieigų naudoti
+pačių autorių kritikuojamą tradicinį migracijos teorizavimą per stūmos / traukos
+veiksnių prizmę, jeigu p. 172 pripažįstama, kad nėra tikslios išvykusiųjų
+sociodemografinės charakteristikos, todėl neįmanoma jų reprezentatyvi apklausa.
+Antra, knygoje pasigendama detalesnio grįžtamosios migracijos konteksto
+pristatymo, t. y. kaip konkrečiai konkrečiose situacijose tatai priimama
+aplinkinių žmonių. Šitai, manytume, patikslintų žiniasklaidos ir viešosios
+nuomonės duomenis, kurie gana išsamūs. Trečia, pasigendama sezoninės migracijos
+aptarimo. Termino „emigrantas “atmetimas – pastebėtas viešajame diskurse ir iš
+informantų interviu – rodytų būtinybę vartoti sezoninės migracijos terminą.
+Apskritai stinga terminijos, kartu ir sistematikos grįžtamosios apykaitinės
+migracijos įvairovei įvardyti. Atskiro dėmesio vertos abi knygoje nužymėtos
+hipotezės. Pirmoji teigia, kad migracija yra migranto gyvenimo investicija,
+antroji – kad grįžusieji integruojasi sėkmingai. Pagrindas abiem hipotezėms
+pasitvirtinti – knygoje aiškiai įrodytas argumentas – absoliuti dauguma
+migracijos patirtį turinčiųjų padidino savo žmogiškąjį ir socialinį kapitalą.
+Tiesiogiai antroji hipotezė – grįžusieji integruojasi sėkmingai – to neįrodė,
+tačiau ir nepaneigė, ir galiausiai netiesiogiai patvirtino. Nors pagrindinis
+grįžtančiųjų atsakymas – „migracijos patirtis neturėjo įtakos “įsidarbinimui
+Lietuvoje, vis dėlto labai gerai išdėstyti ir pakomentuoti tyrimo duomenų
+niuansai ir detalės rodo ką kita – nors užsienyje įgyta patirtis įsidarbinant
+Lietuvos darbo rinkoje nelaikoma pranašumu, grįžusieji uždirba daugiau, nei
+migracijos patirties neturintieji (p. 178). Tad antroji hipotezė vis dėlto, nors
+ir netiesiogiai, – pasitvirtina. Pirmoji hipotezė, atrodytų, nereikalauja
+įrodymų, nes tai gali būti a priori laikoma ekonominės migracijos ašimi, tačiau
+kur kas svarbiau, kas už to slypi, kokie žmogiškieji veiksniai. Šiai hipotezei
+įrodyti pasitelkiamas racionalus planų, strategijų ir motyvacijos spektras, o
+mažiau dėmesio susilaukia veiksniai, lūkesčiai ir gana nepakankamai – jausmai
+(ypač nostalgijos jausmas). O juk knygoje aiškiai įrodoma, kad pagrindinis
+grįžimo veiksnys – „noras gyventi savo kultūrinėje aplinkoje “ir namų (plačiąja
+prasme) ilgesys. Pačiose knygos išvadose vis dėlto pasigendama visapusiško
+atsakymo į hipotezi�� (ne)pasitvirtinimą. Tai natūralu dėl išorinių apribojimų
+tyrimui, nes, nesant išvykusiųjų statistikos, negalima reprezentatyvi jų
+apklausa, nustatanti, „kokie išvykusieji grįžta “, t. y. kiek, pavyzdžiui, jie
+sukaupę žmogiškojo kapitalo, palyginti su negrįžtančiaisiais. Būta ir vidinių
+apribojimų. Svarbiausia, kad šiame darbe pabandyta apčiuopti bendrąjį
+grįžtančiosios migracijos kontūrą ir tatai pavyko nustačius: pirmiausia –
+grįžimo motyvaciją, t. y. grįžimą skatinančius motyvus: namų ilgesys, stūma,
+trauka ir pasiekti buvimo užsienyje tikslai. Nors toks motyvacijos suskirstymas
+gali būti ginčijamas, nes, pavyzdžiui, „namų ilgesys “(knygoje aiškiai įrodytas
+kaip svarbiausias motyvas) gali būti laikomas pagrindine traukos faktoriaus
+dalimi. Tačiau taip žiūrėdami darsyk įrodytume tradicinio teorinio požiūrio į
+migraciją per stūmos / traukos veiksnius nepakankamumą tiriant šiuolaikinę
+migraciją. Juk p. 169 aiškiai sakoma, kad „siekėme patikrinti, kiek išvykimą ir
+sugrįžimą lemia ne ekonominiai motyvai “, t. y. ekonominio sunkmečio nepaisantys
+procesai ir asmeninė motyvacija. Tas darsyk rodytų kokybinių tyrimų ir
+transnacionalizmo požiūrio svarbą ir panaudojimo perspektyvumą. Antra –
+grįžtamosios migracijos tendencijas, susijusias su pakartotiniu migravimu, – jos
+puikiai apčiuoptos, tačiau apykaitinė, sezoninė migracija liko be dėmesio, tad
+„grįžtamumas “nepakankamai kontekstualizuotas (tiksliau, kontekstualizuotas tik
+išvykimo ir grįžimo kontekste), o juk daug kur buvo pabrėžtas migracijos kaip
+vienapusio judėjimo supratimo ribotumas. Mūsų manymu, čia neužtenka šalia
+emigracijos - imigracijos pridėti vieną dėmenį – reemigraciją, praverstų matyti
+migracijos fenomeną transmigracijos perspektyvoje, kur paliekama erdvės visokio
+tarptautinio ekonominio migrantiškumo poreiškiams. Trečia – kad valstybės
+politikoje svarbiausiu atskaitos tašku grįžimo motyvacijai laikoma: bendra
+šalies ekonominė, socialinė ir politinė situacija ir „kokios nors specialios
+valstybės grįžtamosios migracijos politikos nereikia “(p. 177). Šiuo aspektu
+imponuoja knygos autorių pilietinė pozicija. Nepakibdami ant migracijos kaip
+„nacionalinės grėsmės “kabliuko, jie laikosi tyrinėtojų ir kartu aktyvių
+visuomenės narių vertos pozicijos, kad, sprendžiant „grėsmių “klausimą, „ypač
+didelės reikšmės įgyja tiek gilus migracijos proceso supratimas, tiek ir
+efektyvi viešoji politika ir kad valstybė turi gerbti gyventojų teisę
+pasirinkti, kurioje šalyje jiems geriausia save realizuoti “, o „išimtinai
+negatyvi migracijos interpretacija neatsižvelgia į besikeičiantį šiuolaikinės
+migracijos pobūdį, tiek ir šiuolaikinę migracijos teoriją “(p. 170). Knygoje
+neišvengta pasikartojimų, dėl kai kurių teiginių galima ginčytis, tačiau
+apskritai ji išėjo labai laiku, duomenų gausa labai informatyvi, novatoriška ir
+įžvalgi. Knyga palieka solidaus darbo įspūdį ir norisi jos moksliniams
+redaktoriams bei autoriams linkėti kuo didžiausios sėkmės toliau gilinantis į
+vis sudėtingėjančią Lietuvos žmonių migracijos problematiką. Vytis Čiubrinskas 
+
+Ar Lietuva skelbs moratoriumą genetiškai modifikuotiems organizmams? Seimo
+Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Dailis Barakauskas siūlo
+skelbti moratoriumą genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) išleidimui į aplinką
+visoje Lietuvos teritorijoje, kol bus visapusiškai ištirtas ir nustatytas
+ilgalaikis tokių organizmų poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai.
+Trečiadienį parlamentaras Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo tokią
+Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisą. „Siūlau, kad iki šio
+moratoriumo panaikinimo Lietuvoje būtų draudžiama išleisti į aplinką GMO. Mūsų
+valstybėje paskelbus tokį moratoriumą, būtų apsaugota žmonių sveikata, aplinka,
+ekologiniai ūkiai, sustiprėtų patrauklus Lietuvos, kaip nesugadintos gamtos,
+sveiką gyvensenos būdą propaguojančios šalies įvaizdis turizmo srityje, dėl ko
+išloštų ir kaimo turizmo verslą plėtojantys verslininkai “, - Eltai sakė D.
+Barakauskas. - Kas paskatino rengti šį projektą? - Paplitus GMO, Lietuvoje būtų
+sužlugdytas ekologinis žemės ūkis, kuris šiuo metu sudaro apie 5 proc. visų
+šalies žemės ūkio naudmenų ploto. Pavyzdžiui, Ispanijoje dėl genetiškai
+modifikuotų MON810 rūšies auginamų kukurūzų paplitimo aplinkiniuose laukuose
+2004 - 2007 m. Aragono autonominėje dalyje ekologinių ūkių plotas sumažėjo 75
+proc. GMO, išleisti į gamtą, yra pranašesni ir gali lengvai nukonkuruoti
+natūralius organizmus, taip gali išnykti natūralios rūšys. Dar nėra pakankamai
+informacijos ir patikimų mokslinių įrodymų, kurie mums leistų teigti, kad
+genetiškai modifikuoti produktai ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai
+nepavojingas nei aplinkai, nei žmonėms. Genetiškai modifikuotų augalų vartojimas
+paprastam vartotojui jokios naudos neduoda, o rizika dėl neigiamo poveikio
+sveikatai išlieka. - Kokios politikos laikosi kitos Europos valstybės dėl
+genetiškai modifikuotų augalų auginimo, tokių produktų patekimo į rinką? -
+Kalbant apie tiesioginį ir netiesioginį poveikį maisto saugai turinčius
+klausimus, įskaitant gyvūnų sveikatą ir gerovę bei augalų apsaugą, visų pirma
+noriu priminti, jog 2003 metais įkurta Europos maisto saugos tarnyba. Per
+penkerius metus tarnyba gavo 114 prašymų tiekti GMO produktus į ES rinką, 37
+produktams pritarta, 6 buvo atmesti. Šiuo metu ES rinkoje cirkuliuoja trys
+dešimtys GMO produktų. 2004 m. liepos mėnesį vykusiame Aplinkos, Žemės ūkio,
+Sveikatos, Užsienio reikalų ministerijų bei įvairių žinybų atstovų pasitarime,
+kokios pozicijos Lietuva turi laikytis dėl GMO ar GMP tiekimo į ES rinką,
+paaiškėjo, kad nėra daryta nė vieno oficialaus visa apimančio tyrimo Lietuvos
+vartotojų požiūriui apie GMO ir GMP nustatyti. Akcentuota oficialaus tyrimo
+būtinybė, nes apie neigiamą vartotojišką požiūrį buvo sprendžiama iš neoficialių
+apklausų ir visuomenės informavimo šaltinių. Tuomet sutarta, kad Lietuva
+laikysis maksimaliai atsargios (ribojančios) pozicijos GMO atžvilgiu. Tačiau
+pastaruoju metu juntamos aiškios požiūrio į GMO pasikeitimo tendencijos
+pasauliniu lygiu. Šis klausimas įgauna vis daugiau svarbos ir ES. GMO -
+organizmai, negalintys atsirasti dauginantis natūraliu būdu arba naudojant
+tradicinius naujų veislių išvedimo metodus. Taikant genų inžineriją, kai vieno
+augalo (organizmo) genas perkeliamas į kito augalo geną, sukuriamas naujas
+augalas, kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgyja tokių savybių, kurių
+negalėtų atsirasti natūraliu būdu. ES iki šiol yra įteisinta daugiau kaip
+trisdešimt skirtingų genetiškai modifikuotų augalų rūšių maistui, tačiau auginti
+ES teritorijoje galima tik vienos veislės genetiškai modifikuotus kukurūzus.
+Genetiškai modifikuoti maisto produktai, parduodami Lietuvoje, yra 8 pavadinimų
+saldumynai: šokoladinė plytelė „Dinastija “, „Samari “, šokoladiniai vafliai
+„Smakdown “, saldainiai Vkus, šokoladinis kremas, riešutinis tepamasis kremas
+„Finetti “. Taip pat 22 pavadinimų augaliniai aliejai: „Brolio “, „Lankų “,
+„Sodžiaus “, „Kolumbo “, „Tėviškės “, „Augalinis aliejus “, „Dolores “, „Maxima
+“, „Optima linija “, „Perla “, „Karolina “, „Žemaičio “, „Aukselis “, „Saulutė
+“, „Omili “, „Huilor “, „Oilio “, „Vitela “, „Luccija “, „Jasmine “, „Caroli “,
+„Zitos sojų aliejus “. GMO turi 6 pavadinimų margarinai: „Optima linija “,
+„Aukselis “, „Aima “, „Lisette “, „Extra “, „Osrini “bei 2 pavadinimų majonezai
+- „Sodžiaus “ir „Provanso “. 
+
+Tarptautiniai donorai Haičiui pažadėjo 324 mln. dolerių paramą Tarptautiniai
+donorai per konferenciją Vašingtone Haičiui pažadėjo 324 mln. JAV dolerių
+finansinę paramą, kuri padės šaliai atsigauti po uraganų padarytos žalos ir
+apsirūpinti maisto produktais. Vašingtone Haičio problemoms aptarti buvo
+susirinkę valdžios atstovai iš 20 valstybių ir finansinių institucijų. Karibų
+sala yra pati vargingiausia visame Amerikos žemyne. Haityje nedarbo lygis siekia
+net 70 procentų. Haičio ministrė pirmininkė Mišelė Pjer-Luji (Michele
+Pierre-Louis) prieš konferenciją įspėjo, kad jei nebus pažadėta finansinė
+parama, šalį ištiks katastrofa. 2008 metais Haitis smarkiai nukentėjo nuo kelių
+uraganų ir tropinių audrų, per kurias žuvo daugiau nei 800 žmonių ir buvo
+padaryta nuostolių už 1 mlrd. JAV dolerių. Per spaudos konferenciją Haičio
+premjerė sakė, kad situacija valstybėje yra labai nestabili, ir paragino
+tarptautinius donorus remti jos siekį šalyje sukurti mažiausiai 150 tūkst. naujų
+darbo vietų ir taip paskatinti ekonomikos augimą. Haičio premjerė prašė 900 mln.
+JAV dolerių, kurie būtų skirti šalies švietimui, sveikatos priežiūrai ir kitoms
+būtinosioms paslaugoms. Konferenciją Vašingtone organizavo Haičio vyriausybė ir
+Amerikos valstybių plėtros bankas. 
+
+Išplautas Lietuvos įvaizdis (atnaujinta 11:49) Valstybės kontrolė išsiaiškino,
+kad tariamas Lietuvos įvaizdžio formavimas tėra tik pinigų plovimas bei
+tratinimas be jokio tikslo, - skelbia „Vakaro žinios “. Trečiadienį Valstybės
+kontrolė paskelbė tyrimo, kaip formuojamas Lietuvos įvaizdis, rezultatus - jie,
+švelniai tariant, yra šokiruojantys: per 4 metus iššvaistyti 63 milijonai litų,
+o jokio įvaizdžio nėra. Auditoriai pateikė kelis pavyzdžius, iliustruojančius,
+kaip iš tariamo įvaizdžio kūrimo lengvai savo pinigines pampino tiek
+institucijos, tiek fiziniai asmenys. Štai trims įstaigoms 800 tūkst. litų
+sumokėti įvaizdžio formavimo strategijai sukurti. Už šiuos pinigus kūrėjai
+pateikė idėją, kad „Lietuva - tai vieta, kur galima kurti ir įgyvendinti savo
+idėjas “. Vyriausybei šis puikus pasiūlymas kažkodėl neįtiko. Ji nusprendė, kad
+už tokius pinigus buvo galima sugalvoti ką nors geriau ir strategijos
+nepatvirtino. Tačiau ir sumokėtos sumos atgal nepareikalavo. Vyriausybė ir
+toliau išsijuosusi skelbė įvaizdžio formavimo elementų konkursus. Štai keliems
+fiziniams asmenims už koncepciją „Lietuva - drąsi šalis “sumokėta 60 tūkst.
+litų. Šiame kūrinyje pasiūlyta Lietuvai pastatyti pasaulinės reikšmės pastatą ir
+Holivude sukurti filmą apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas. Auditorių
+nuomone, kūrėjai neįvertino, kad koncepcijos neįmanoma įgyvendinti finansiškai.
+Tačiau akivaizdu, kad auditoriai klydo. Juk pasaulinės reikšmės pastatas -
+Valdovų rūmai - jau beveik pastatytas. O kas gi daugiau garsina Lietuvą
+pasaulyje, jei ne tokie absurdiški projektai, milijonų taškymas sunkmečio metu?
+Valstybės kontrolei užkliuvo ir 1,14 mln. litų kainavęs Lietuvos prekės ženklas,
+mat pinigai išleisti, o neišvaizdaus ženklo beveik niekas nenaudoja. Turbūt
+anksčiau įvaizdžio formavimo auditą slapta atliko ir britas Volis Olinsas (Wally
+Olins). Pamatęs, kad kliedesiai Lietuvoje gerai apmokami, jis už pusę milijono
+litų pasiūlė lietuviams pamiršti savo baltiškumą ir vadintis skandinavais. 
+
+BERIBĖ ERDVĖ. Visi sluoksniai pramušti. Visi iki vieno. Suvokiu, pro užmerktas
+akis žvelgdama į ertmę. Ji eina tiesiai per širdį iki pirmo vaikiško
+prisiminimo. Bet vaikystė dabar nesvarbi. Girdžiu šalia miegančio žmogaus
+atodūsius, girdžiu, kaip iš paežerės, o man atrodo, kad kažkur iš mano gelmių
+dugno, atsklinda kaimynų kalės žemas duslus amtelėjimas, – ji laimėjo
+gražiausios Lietuvos niufaunlendės titulą, bet niekada neatsives tokių pat
+gražių šunyčių, nes po nuodugnių tyrimų išaiškėjo, kad dubens kaulai
+nepakankamai patvarūs, – gražuolė brokuota... O kas ištyrinėjo mano kaulus? Kam
+rūpėjo, kad jie išsiners iš vietos dėl didokos kūdikio galvutės, iššokusios kaip
+sviedinys, suardžiusios ne tik kaulų tvarką, bet ir suplėšiusios audinius,
+pramušusios saugumo jausmą? – Ponia, bene jumyse granata sprogo? – iškviestas
+chirurgas keiksis patyliukais, bet tu vis tiek girdėsi, keiksis, bet nekaltins
+netikusių kolegų, kurie gimdyvę paliko likimo valiai, o ši ėmė ir persistengė,
+nes vaikais nešaudoma, ponia, dabar gulėkit ramiai, pakentėkit, pakentėkit, kaip
+nors jus sulopysiu... – Ponia, bene jumyse granata sprogo? Čia ne filmas,
+kuriame gražuolės siuva savo mylimiems drąsuoliams kraujuojančias žaizdas, o tie
+net necypteli. Matai adatą, šokinėjančią aukštyn žemyn tarp savo šlaunų, bet ne
+dėl akiniuoto „gražuolio “, įsistebeilijusio į tavo intymumą, neišleidi nė garso
+– tiesiog jo tavyje nėra. Neliko jokių garsų, paskutinis išlėkė su tuo lemtingu
+„šūviu “. Tuščia esi, tuštutėlaitė. Rankas, kojas kapotų – necyptelėtum, o čia
+tik adata... Chirurgas atgalia ranka braukia nuo kaktos prakaitą, seselė kas
+kiek laiko nuvalo jo akinius. Jie kalbasi, uždavinėja tau klausimus ir patys į
+juos atsakinėja. Jau nesuvoki, kokiame išmatavime jie, o kokiame tu. Štai šitaip
+turbūt atrodo begalybė. Kai išnyksta visų jausmų ribos, kai nesuvoki, kur
+prasideda skausmas ir kur jis baigiasi, kas yra neapykanta, o kas – meilė. Esi
+tik neįvardijama ertmė, dar vienas atsivėręs visatos tunelis, kuriuo karta iš
+kartos Kūrėjas neša Žinią. Jis atneša, gydytojai pasirašo. Visada pasirašo, nes
+tokios siuntos būna tik registruotos. Kartais įteikimo procedūra užtrunka. Tavo
+atveju kruopštus chirurgas pasirašinėjo bene dvi valandas. Aštrią adatą
+pasidažydamas į tavo kraują. Paskui, jau palatoje, virš tavęs pasilenkia baltas
+siluetas: Jūsų vaikelis. Mergytė. Veidelis raudonas, ant kaktos trimis giliomis
+tėvo raukšlėmis parašyta: Reikėjo pirmiau tvarką įvesti šiame gyvenime, o paskui
+mane pasikviesti. Imu aiškinti, aiškinu ligi šiolei, kad neįmanoma pasaulio
+perdažyti, kad jame visada buvo daugiausia sukrešėjusio kraujo spalvos. Bet
+dabar visi kraujo apytakos ratai už kadro. Dabar esi tarsi į vandenį sviestas
+akmenėlis – kuo metų daugiau, tuo ir bangelių daugiau nuraibuliuoja į visas
+pasaulio puses. Jaunystėje tik nujauti, o metams bėgant beribė erdvė atsiveria
+vis dažniau ir vis platesnė, gilesnė, nors regis – jos apimtys visada
+neišmatuojamos. Esi ir nežinai, ar tai tave kas nors sviedė iš aukštybių (vis
+dėlto norėtųsi, kad iš aukštybių, o ne iš tamsos gelmių) netyčia, o gal tyčia,
+suardydamas visus kosmoso sluoksnius, ar pats Visagalis, užtaisęs tavimi savo
+patrankėlę, pasismagino ir dabar stebi, kaip plūduriuoji, kaip mėgini
+susigaudyti spiralinėje Jo galaktikos sistemoje. Jam turbūt juokinga, kad ieškai
+atspirties taško, kad imi svarstyti, ar esi erdvėje, ar tik juodoje Jo tuščio
+sodo ertmėje. O jeigu ertmėje, tai kas ją paliko tarp dienos ir nakties
+būdravimo, koks meteoritas išmušė vidurnakčio tyloje skaudžiai spengiančią
+skylę, iš kur jis atskrido ir kur nukrito? Nakties erdvės kontūrai išplaukę,
+dvejinasi ir trejinasi, pasipuošia keistais, fantastiškais ornamentėliais. Juos
+gana dažnai matydavai nuo paauglystės ir niekada nežinojai, kokiam pasauliui
+priklauso: šiapus ar anapus slypi TAI, kas turi tokius gražiai „nunertus
+“debesinius mezginėlius. Dabar, kai esi tapusi visatos ertme tamsiose
+vidurnakčio platybėse, matai ažūrinius dvasiukus, įkyrias sieleles, įsikūrusias
+ant ertmės pakraščių, tarsi jos būtų neklusnūs ant šulinio rentinio kojomis
+mataruojantys vaikai, nė kiek nebijantys, kad ims ir nukris stačia galva į
+šaltas jo gelmes. Ką jos tikisi išvysti? Ko šokinėja ir dar labiau sujaukia
+spiralinį kosmoso bangavimą – jauti, kaip dunksi tamsos pliūpsniai, atsimušdami
+į išplaukusias, bet vis dėlto dar esančias tavo esybės ribas. Viešpatie, o gal
+jos budi? Gal jos kaip tik ir saugo tas mano lengvai pažeidžiamas ribas, gal esu
+jomis apraizgyta kaip kokiais neišdylančiais nėriniais, kad neištirpčiau nakties
+erdvės begalybėje. Juk mūsų senolės apnerdavo visas kūdikio marškinėlių
+apykaklaites, rankogalius, kepuraites. Ar jos, šitaip apibrėžusios saugų ratą ir
+stipriai užveržusios visus mazgelius, jautėsi atlikusios magiškąjį globėjų
+ritualą? Gal viskas proporcinga: iš pradžių buvo manęs daug, labai daug, kaip
+jūros, kaip dangaus, o su metais vis mažėjau, traukiausi, apsauginiai „nėriniai
+“artėjo, artėjo, dabar juos matau vis dažniau ir... kuo daugiau „nėrinukų “, tuo
+mažiau manęs, tuo mažiau pirmapradės meilės? Tuo tunelis siauresnis? Ar dėl to
+sielelėms taip neramu? Ką jos mato mano gelmėje? Klausiu ne tik iš smalsumo, bet
+ir dėl augančio nerimo. Nerimą kelia jausmas, kad kūnas išsiskaidęs į
+nesurenkamus gabalėlius, į visatos dulkeles ir visai nenori paklusti mano proto
+įsakymams. Kūno labai daug, jo per daug dvigulei lovai, per daug kambariui ir
+visam namui, jis jau netgi mėgina kaip kokia ameba išsiveržti pro mūrą ir
+susilieti su šalia esančiais ežero vandenimis, su jo gelmių šaltu raibuliavimu,
+su visa mano pasaulį užklojusia nakties tamsa. Ar esu dar gyva? Apsiverčiu ant
+šono, susisuku į kamuoliuką, judinu kojas ir rankas. Visi veiksmai sau, o tas
+jausmas – sau. Tarsi egzistuotų du materialaus pasaulio suvokimai: vienas, kurį
+galiu patikrinti pasičiupinėdama save, kitas – ne mažiau tikras, bet esantis už
+įprastinių pojūčių ribos, apie kurį man praneša vidinė akis, reginti mano kūną
+susiliejant su beribe erdve. Dabar reikėtų, kaip kokio Valiulio pasakojime, kad
+mano kūnas pakiltų nuo paklodės ir leistųsi į kelionę. Ne. Jis nepakyla ir
+niekur neskrenda. Nežiūriu į save, kybodama palubėje. Ir ne sielų šilkas šlama,
+ne A A Bao Ku tylią aimaną girdžiu beribėje pusiaunakčio erdvėje. Juodo tunelio
+gale paaugliai prievartauja „pyrdą “– garsas tai sustiprėja, tai vėl nutolsta,
+matyt, jie sodų keliukais suka ratus apie ežerą. Pro pravirą langą vėjas kartais
+įmeta jų spigius keiksmažodžius. Dabar ir ežero akis juodut juodutėlė. Ir visai
+ne todėl, kad tie patys vaikėzai, o gal ir kiti, kasdien jį bliakina – ir nuo
+stačių skardžių, ir vandenyje. Juodai pasispjaudo ir vietos meškeriotojai –
+tokie pat nusmurgę skustagalviai, kartais atsitempiantys prie ežero krūvą
+kūdikių su penkiolikmetėmis mamomis, kurios darda su knerkiančiais vežimėliais
+smėlėtais aukštais skardžiais link vandens, o paskui, kai jau visos pakrantės
+sutvaska įvairiausių spalvų stiklo ir plastiko buteliais, kai apsikaišo kaip
+Kalėdinės eglutės blizgančiais traškučių pakeliais, jos stumia įsiręžusios tuos
+vežimėlius aukštyn, stumia ilgai, nes aukštakulniai slysta, krenta nuo kojų,
+krenta ir slysta ežeran turiningai pailsėjusiųjų tulžis, ir jį bliakina,
+bliakina... Bet ne dėl to jis dabar juodas. Paprastai visa, kas nesuvokiama, ko
+nesugebame aprėpti protu ar pojūčiais, lieka tamsoje. Tamsa kelia baimę. Kas
+gali nuo jos apsaugoti? Meilė? O kas apsaugos meilę? Vanduo pats apsisaugo. Tuo
+labiau šio ežeriuko – juk jame nuolatos trykšta šaltiniai, savo erdvę turi
+žuvys, dėlės, vėžiai ir net vienas kitas žalčiukas. Jame vis dar gyva pirmapradė
+esencija. Tuneliai turi pradžią, privalo turėti ir pabaigą, jie turėtų platėti,
+nes juk augame, ieškome išėjimo, judame šviesos link. Kiekvienas kūdikis
+išsiveržia į regimą šviesą, o visą gyvenimą ilgisi neregimos. Manyje
+atsivėrusios pusiaunakčio ertmės dugne šviesa šokinėja kaip jonvabalis. Esu
+palaidota ir vis tiek ją matau. Ją (ar mane?) stebi ant karsto stogo pakraštėlių
+plazdenančios, uodegėlėmis mataruojančios dvaselės. Vadinasi, dar nenumiriau. 
+
+Jurbarkietis į pasienio užkardą atnešė dvi kuprines gintaro Į pasienyje su
+Rusija veikiančią Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės
+Viešvilės užkardą jurbarkietis atvežė neįprastą radinį - apie 22 kg gintaro.
+Antradienio vakarą nustebusiems pasieniečiams pusamžis vyriškis paaiškino
+žvejojęs ir ilsėjęsis prie Nemuno Jurbarko rajono Kalvelių kaime. Čia upės
+viduriu eina Lietuvos siena su Rusija. Ant kranto jis esą ir aptikęs dvi
+kuprines su gintaru. Vienoje kuprinėje buvo 10,5 kg, kitoje - 11,5 kg. Gintaro
+gabaliukai yra nuo pusės centimetro iki 10 centimetrų dydžio. Dalis jų yra
+šlifuoti, dalis - neapdorotas gintaras. Pasak Viešvilės pasieniečių, vyriškis
+gerokai apipelijusias kuprines aptiko toje vietoje, kuri buvo apsemta patvinusio
+ir dabar jau nuslūgusio Nemuno vandens. VSAT pareigūnai apžiūrėję vietovę nieko
+įtartino neaptiko. Gintaras saugomas Viešvilės užkardoje. 
+
+Jolanta Aidukaitė, Natalija Bogdanova, Arvydas Guogis, Gerovės valstybės kūrimas
+Lietuvoje: mitas ar realybė? Vilnius, 2012. RECENZIJA žurnale „Politologija
+“(2012 3) Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė? Lietuvos
+socialinių tyrimų centro, Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto
+tyrėjai Jolanta Aidukaitė, Natalija Bogdanova ir Arvydas Guogis šių metų vasarą
+išleido monografiją „Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė? “ Ši
+svarbi monografija išleista Lietuvos mokslo tarybos pagal projektą „Gerovės
+valstybės raida Lietuvoje: ištakos, būdingiausi bruožai ir pagrindiniai
+veiksniai “(Nr. SIN-16/2010, vadovė doc. Jolanta Aidukaitė) finansuoto tyrimo,
+kuris buvo atliktas Lietuvos socialinių tyrimų centre, pagrindu. Tyrimas, kaip
+ir knyga, turi teorinę ir praktinę dalis, kurios apima Lietuvos gerovės kūrimo
+problematiką tiek istoriniu, tiek dabartiniu laikotarpiu. Ši svarbių ir
+originalių įžvalgų kupina monografija ypatinga tuo, kad pirmą kartą Lietuvos
+akademiniuose baruose bandoma pateikti išsamią, visa apimančią Lietuvos gerovės
+valstybės raidos analizę, todėl problemos atskleidimo ir atskirų aspektų
+detalizavimo lygis yra aukštas, o viso darbo apimtis išties įspūdinga. Gerovės
+valstybė yra Lietuvoje mažai tyrinėta tema, o jos samprata dažnai vartojama
+nevienodai. Vakaruose gerovės valstybės teoriniai ir empiriniai tyrimai yra
+labai populiarūs. Jiems svarų dėmesį skiria ekonomikos, sociologijos, istorijos
+bei politologijos mokslo sričių specialistai. Lietuvos viešojoje erdvėje, deja,
+nesigirdi diskusijų tokiais svarbiais klausimais: kokią valstybę kuriame? Ar
+siekiame gerovės valstybės? Ar Lietuvą galime vadinti gerovės valstybe? Knygos
+autorių nuomone, Lietuvoje pirmaisiais nepriklausomybės metais (nuo 1990 m.)
+gerovės valstybės kūrimui ypatingas dėmesys nebuvo skiriamas. Svarbiausi
+pastarųjų dešimtmečių ekonominiai politiniai prioritetai buvo siejami su
+perėjimu prie rinkos ekonomikos ir sėkminga integracija į tarptautines
+struktūras (NATO ir ES). Lietuvai įstojus į Europos Sąjungos šalių bendriją,
+socialiniai klausimai vis dažniau tampa politinių debatų objektu. Tai sąlygoja
+Europos Sąjungos vykdomos socialinių veiksmų programos, pasirašomos
+tarpvalstybinės sutartys ir chartijos socialinės politikos srityje, kuriose
+Lietuva taip pat dalyvauja. Bet ir aštrėjančios socialinės problemos, ypač
+pastaraisiais krizės metais, verčia mokslininkus, politikus ir biurokratus
+(valdininkus) vis labiau atkreipti dėmesį į socialines problemas ir ieškoti jų
+sprendimo būdų. Knygos autoriai pabrėžia, kad Lietuvai būtina valstybinė,
+ilgalaikė gerovės valstybės kūrimo vizija, kuri garantuotų socialinį saugumą
+šalies piliečiams ir kartu užtikrintų darnią jos ūkio raidą. O gerovės valstybės
+kūrimo vizija neįmanoma be išsamios veiksnių, darančių įtaką gerovės valstybės
+sistemų formavimuisi ir raidai Lietuvoje, analizės, esamos gerovės valstybės
+ištakų ir jai būdingų bruožų tyrimo. Todėl knygos tikslas – ištirti veiksnius,
+kurie daro įtaką gerovės valstybės formavimuisi ir raidai Lietuvoje, surasti
+esamos gerovės valstybės ištakas ir išryškinti jai būdingus bruožus. Plačiąja
+prasme leidinio paskirtis – generuoti moksliškai patikimas žinias apie
+specifinį, Lietuvoje mažai tyrinėtą reiškinį – gerovės valstybės raidą. Knyga
+taip pat siekia prisidėti prie tarptautinių ir nacionalinių mokslinių debatų
+apie gerovės valstybės vaidmenį ir reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje. Lietuvos
+gerovės valstybės raida analizuojama kitų ES šalių kontekste. Monografija
+pagrįsta ne tik prieš tai buvusių tyrimų, teorijų, mokslinės literatūros
+analize, bet ir autentiškais kokybiniais duomenimis. Joje analizuojami 67 pusiau
+struktūruoti ekspertų interviu su socialinės apsaugos struktūrų darbuotojais
+(dirbančiais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, „Sodroje “,
+savivaldybių socialinės paramos skyriuose, mokslininkais, politikais, verslo ir
+bankų atstovais, žurnalistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais,
+profesinių sąjungų lyderiais ir kitų sričių atstovais, tiesiogiai ar
+netiesiogiai prisidėjusiais prie socialinės politikos formavimo ir įgyvendinimo
+ar tiesiog sekusiais jos eigą pastaraisiais dešimtmečiais (plačiau apie tai
+skaitykite knygos trečioje dalyje). Interviu buvo atliekami 2011 m. sausį –
+liepą. Be ekspertų interviu, knygoje analizuojami socialinės apsaugos sistemą
+reglamentuojantys įstatymai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
+ministerijos leidiniai ir archyvinė medžiaga, atskleidžianti Lietuvos socialinės
+apsaugos sistemos raidą nuo 1918 m. iki dabar. Knygos struktūra puikiai atspindi
+jos tikslus. Knyga susideda iš trijų dalių ir apibendrinamojo skyriaus.
+Kiekviena dalis sudaryta iš trijų skyrių. Pirmos dalies pirmame skyriuje
+apžvelgiama gerovės valstybės samprata, jos atsiradimo istorija, gerovės
+valstybės raidą aiškinančios teorijos ir gerovės valstybės modeliai /
+tipologijos. Aptariamas tipologijų, teorijų ir teorinių prielaidų pritaikomumas
+šių dienų modernios gerovės valstybei analizuoti. Apžvelgiami gerovės valstybei
+kylantys sunkumai globalėjančiame ir liberalėjančiame pasaulyje. Antrame
+skyriuje aptariamos gerovės valstybių modelių ir viešojo administravimo modelių
+santykio problemos. Pateikiami atskirų šalių socialinės politikos atvejai, kurie
+reprezentuoja arčiausiai „idealių gerovės modelių “esančias valstybes.
+Aptariamos pažangaus normatyvinio socialinės politikos modelio paieškos.
+Trečiame skyriuje daug dėmesio skiriama Vidurio ir Rytų Europos gerovės
+valstybės raidai analizuoti. Identifikuojamas pokomunistinis gerovės valstybės
+modelis. Pirmoji dalis pasižymi informacijos ir teorinių teiginių gausa. Nors
+autoriai plačiai neanalizuoja užsienio šalių socialinės politikos patirties,
+lyginamojo skirtingų valstybių aspekto monografijoje tikrai pakanka tam, kad
+pamatytume konkretesnę Lietuvos gerovės modelio vietą tarptautiniame kontekste.
+Antroje knygos dalyje detalizuojama tarpukario, sovietinio ir nepriklausomybės
+laikotarpių (1990 – 2010) socialinės apsaugos sistemos raida. Pirmame skyriuje
+analizuojama tarpukario Lietuvos socialinės apsaugos sistemos raida, apimanti
+laikotarpį nuo valstybės nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. iki praradimo 1940 m.
+Antrame skyriuje pateikiami carinės Rusijos, kuriai priklausė didžioji Lietuvos
+dalis, socialinio saugumo bruožai, trumpai pristatoma Lietuvos – Baltarusijos
+SSR (Litbelo) socialinė sistema ir iš esmės analizuojama sovietinio laikotarpio
+socialinė apsauga, kurią 1940 m. teko perimti sovietų okupuotai Lietuvai.
+Galiausiai apžvelgiami Lietuvos socialinės politikos raidos etapai nuo 1990 m.
+iki dabar per juos formuojančios ir keičiančios teisinės bazės prizmę,
+įvertinami socialinio modelio, besikuriančio nuo 1990 m., ypatumai. Antroji
+dalis – ypač reikšminga Lietuvos skaitytojui. Pirmą kartą socialinės politikos
+raida nuo 1917 m. iki dabar pateikiama išsamiai viename leidinyje. Knygoje
+istoriškai gerai nušviesta tarpukario ir sovietinio laikotarpio Lietuvos
+socialinės apsaugos situacija, tik ji galėjo būti papildyta platesniu tų
+laikotarpių politiniu bei ekonominiu kontekstais. Kita vertus, autorių tikslas
+buvo ne išsamiai gilintis į tų laikotarpių politinę ir ekonominę situaciją, bet
+pateikti socialinės politikos raidos analizę. Stokojama ir aiškesnio antros
+nepriklausomybės socialinės apsaugos raidos vertinimo. Čia pasirinkta koncepcija
+– pristatyti svarbiausius sprendimus paliekant skaitytojams patiems susigaudyti
+įvykių ir faktų gausoje. Tiesa, gilesnę įvykių ir faktų analizę autoriai
+pateikia šio skyriaus pabaigoje, tačiau buvo verta „apipinti “analize visą
+skyrių, nes be kritinio vertinimo jis išdėstytas gana sausai ir sudėtingai.
+Trečioje knygos dalyje tiriami Lietuvos socialinės politikos biurokratų
+(valdininkų), politikų, verslo, banko, nevyriausybinių organizacijų atstovų,
+profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų atstovų, žurnalistų žinios, patirtis,
+požiūriai ir nuostatos socialinės politikos atžvilgiu, jų vaidmuo ir įtaka
+socialinės apsaugos formavimui bei įgyvendinimui. Pirmame skyriuje, remiantis 67
+ekspertų apklausa, ištiriamos globalizacijos (pasireiškiančios per Pasaulio
+banko, Tarptautinio valiutos fondo) ir europeizacijos (pasireiškiančios per
+bendrą eurointegracijos, Europos socialinio gerovės modelio propagavimą, Europos
+struktūrinių fondų) poveikį gerovės valstybės raidai Lietuvoje. Antrame skyriuje
+analizuojami ideologiniai veiksniai, darę įtaką Lietuvos socialinės apsaugos
+formavimui per visą nepriklausomybės dvidešimtmetį nuo 1990 iki 2010 m. Trečiame
+skyriuje ištiriama ekspertų samprata apie Lietuvos socialinės politikos modelį.
+Trečioji dalis intriguoja skaitytoją savo drąsiais ir nevienareikšmiškais
+vertinimais. Pirmą kartą pateikiamas išsamus Lietuvos ekspertų nuomonių
+socialinės politikos atžvilgiu vertinimas. Ekspertų nuomonių sutapimas ar
+išsiskyrimas atskirais teoriniais ir praktiniais klausimais rodo, kad jau galima
+siekti verslo, mokslo, politikos ir žiniasklaidos sutarimo esminiais socialinės
+reformos klausimais. Ekspertų nuomonės ir vertinimai galėjo būti analizuojami
+kartu su faktine medžiaga, pateikta antroje dalyje, apie socialinės apsaugos
+raidą nuo 1990 m. iki dabar. Tačiau tai nesumenkina trečiosios dalies išvadų
+svarbos. Kita vertus, ekspertų nuomonės atskyrimas nuo antroje dalyje pateiktos
+faktinės medžiagos leido geriau išnaudoti ekspertų interviu analizės metodo
+pranašumus. Knygos apibendrinime pateikiamos bendros knygos išvados, aptariami
+Lietuvos gerovės valstybės raidai būdingiausi bruožai ir pagrindiniai veiksniai,
+darę įtaką jos raidai nuo 1918 m., nubrėžiami kontūrai ateinantiems gerovės
+valstybės tyrimams. Knygoje atlikta mokslinės literatūros, prieš tai buvusių
+tyrimų, įvairių dokumentų, archyvinės medžiagos ir 67 ekspertų interviu analizė
+leidžia teigti, kad gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje vyko panašiai kaip ir
+kitose Europos valstybėse. Tačiau Lietuvos atvejis išsiskiria kūrimo
+nenuoseklumu, drastiškais pokyčiais atskirais istorinės raidos etapais,
+koncepcijos nenuoseklumu ar net jos neparengimu ir palankios ideologinės terpės
+gerovės valstybės kūrimui nebuvimu. Lietuvoje nuo 1918 m. iki dabar išskirtinai
+dominavo konservatyvių bei liberalių pažiūrų ideologijos (išskyrus primestą
+sovietinės okupacijos laikotarpį), kurios skatino individualią ar šeimos
+atsakomybę už savo gerovę. Taip pat pagrindinė gerovės valstybės kūrimo
+prielaida – pasitikėjimas bei dialogas tarp valstybės ir jos piliečių – neturėjo
+palankių sąlygų plėtotis bei stiprėti. Įžengusi į dvidešimt pirmą amžių Lietuva
+pagaliau turi visas sąlygas kurti modernią vakarietišką gerovės valstybę. Tačiau
+šiuo lemiamu laikotarpiu Lietuvos gerovės valstybės kūrimas sąlygojamas jau ne
+tik vidinių veiksnių, bet ir globalių įtakų. Visas pasaulis peržiūri, iš naujo
+vertina dosnios gerovės valstybės kriterijus, jos teikiamą naudą. Todėl šiandien
+kaip niekada Lietuvai reikia aiškios, pamatuotos ir pagrįstos gerovės valstybės
+kūrimo koncepcijos. Nors atskiri Lietuvos mokslininkų darbai yra analizavę
+Lietuvos gerovės modelio problematiką užsienio ir Lietuvos mokslinėje
+periodikoje, tokios išsamios monografijos apie Lietuvos pastangas kurti gerovės
+valstybę, atskleidžiant tų bandymų kliūtis, trūkumus ir pasiekimus, nagrinėjant
+visus istorinius šios temos laikotarpius, dar nebuvo. Savo apimtimi ir problemų
+išgvildenimo lygiu tai yra pirmas tokio pobūdžio darbas Baltijos šalyse. Jis
+rodo Lietuvos tyrėjų brandą tikrai aukštos kvalifikacijos reikalaujančiame
+tarpdisciplininiame tyrime, kurio rezultatais gali naudotis ekonomistai,
+politologai, sociologai, istorikai, mokslininkai ir studentai, studijuojantys
+socialinius mokslus, socialinės politikos ir viešojo administravimo sričių
+specialistai, politikai, visuomenės veikėjai ir visi, besidomintys gerovės
+valstybės atsiradimo priežastimis bei raida Lietuvoje ir pasaulyje. Romualdas
+Kacevičius 
+
+Kalbėti ar tylėti? ALDONA STEPONAVIČIŪTĖ Skausmas, kurį patiria išduotas žmogus,
+sunkiai išmatuojamas. Neištikimybė negrįžtamai sugriauna pamatą, ant kurio
+stovėjo šeima. Nesvarbu, kokie sprendimai bus priimti po to, niekas neliks taip
+kaip buvę. Yra psichologų, teigiančių, kad apie momentinę neištikimybę
+partneriui geriau nesakyti – prisipažinimas visada įskaudina kitą, sukelia
+įtampą, o neretai ir visiškai sugriauna santykius. Išdavusysis tarsi stato save
+į vaiko padėtį, prašo atleisti už padarytą nusikaltimą. Kadangi tą padaryti
+nepaprastai sunku, išduotasis norom nenorom ima jaustis kaltas, kad neįvykdo
+tokios užduoties, – taip atsakomybė už padarytą nuodėmę perkeliama nuo
+kaltininko ant nukentėjusiojo pečių. Kita vertus, gyventi su tokia paslaptimi
+gali būti neįmanoma. Kaltės jausmas gali persekioti ir dieną, ir naktį, o
+sąžinės priekaištai galiausiai pasidaryti nepakeliami. Be to, neprisipažinus
+apie neištikimybę galima atsidurti tokiose situacijose, kai teks išsisukinėti iš
+padėties, meluoti – vadinasi, išduoti savo partnerį dar ir dar kartą.
+Universalaus recepto, ar prisipažinti, ar tylėti, negali duoti joks
+specialistas, nes kiekviena pora – unikali, ją sudaro unikalūs žmonės. Tačiau
+emocijos, kurias patiriame tokios išdavystės atveju, yra stebėtinai panašios.
+KAIP KALBĖTIS Pasistenkite išvengti detalaus pasakojimo. Nesvarbu, kad jūsų
+partneris reikalauja visko iki mažiausių smulkmenų, pasistenkite apsiriboti
+esmine informacija. Kiekviena detalė jį labiau žeidžia ir žlugdo pasitikėjimą
+savo seksualumu. Pasistenkite paaiškinti, kodėl įvyko neištikimybė: kokie tuo
+metu buvo jūsų tarpusavio santykiai, ko ieškojote. Toks požiūris gali padėti
+jums iš naujo įvertinti savo santykių vertybes ir prioritetus. Rodykite
+atvirumą. Iš esmės šis atvirumas, noras atsakyti į klausimus jūsų partneriui yra
+net svarbesnis už pačius atsakymus. Savo prisipažinimu teigiate, kad nebegalite
+daugiau gyventi tokioje situacijoje, kurią pats sukūrėte, tačiau nesitikėkite,
+kad atlikus šį veiksmą bus lengva ar paprasta gyventi kartu toliau. Pasirenkite
+tam, kad turės praeiti nemažas laiko tarpas, kol išduotas partneris vėl ims
+jumis pasitikėti. KAIP KLAUSYTIS Kai į savo klausimą gaunate, tikėtina, labai
+skaudinantį jus atsakymą, nebauskite savo partnerio už atvirumą. Ši situacija
+sunki ir jums, ir jam. Jūs esate nukentėjusioji pusė, tačiau jei pradėsite
+emocinį „nusikaltėlio “terorizavimą, atvirumo ir galimybės susikalbėti nebeliks.
+Nekartokite klausimų, nesistenkite pokalbio atnaujinti kiekviena proga. Taip tik
+vis iš naujo patirsite tą pačią kančią, užsiliksite joje. Turite judėti toliau,
+rasti būdų, kaip išgyventi šią santykių krizę. Pasistenkite suprasti, kad toks
+partnerio elgesys nebuvo skirtas jums nubausti. Jūsų artimas žmogus užmezgė tuos
+ryšius, nes jis to norėjo, jam to reikėjo. Todėl neužsiimkite mazochizmu ir
+nesistenkite savęs bausti intymiomis partnerio santykių detalėmis. SOCIALINĖ
+VEIDMAINYSTĖ Nors visuomenėje deklaruojama, jog ištikimybė yra kiekvienos
+santuokos pagrindas ir siekiamybė, šios vertybės realiai nėra puoselėjamos. Kaip
+mes domimės įžymybių nuotykiais ir romanais, su kokiu malonumu skaitome knygas
+ir žiūrime filmus apie erotinius paklydimus! Nors realiame gyvenime neištikimas
+vyras ar žmona yra iš karto pasmerkiami draugų ar artimųjų, žiūrėdami filmą mes
+dažniausiai „sergame “už neištikimąjį, ypač jeigu tai tokia moteris kaip Meryl
+Streep herojė iš „Medisono grafystės tiltų “. Pagrindai slapukavimui padedami
+dar tada, kai tėvai atsisako atvirai šnekėtis su vaikais apie seksą. Taip vaikai
+išmokomi, kad intymūs santykiai yra dalykas, kuris egzistuoja, tačiau apie kurį
+nepadoru kalbėtis, kitaip tariant, padoru tylomis tą daryti. Tačiau visa tai
+nereiškia, kad ištikimybė neegzistuoja. Du žmonės gali prisiekti ir likti vienas
+kitam ištikimi, jei jie sąmoningai dės pastangas. Visų pirma, tai reiškia atvirą
+kalbėjimąsi apie viską – pradedant tylia „neištikimybe “, tokia kaip slaptas
+rūkymas, susitikinėjimas su savo buvusiuoju, žinant, kad tai žeidžia dabartinį
+partnerį, melą apie tikrą pirkinio kainą, ir baigiant prisipažinimu apie
+potraukį kitam vyrui ar moteriai, kuris yra neišvengiamas. 
+
+Irena Juozeliūnienė, Laura Kanapienienė 2012. Šeimos žemėlapio metodas. Mokomoji
+knyga socialinių mokslų studentams. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 112
+p. Recenzija žurnale „Sociologija. Mintis ir veiksmas “(2012 2) Šeimų tyrimas
+žemėlapio metodu: naujas žinojimas ir kokybinio tyrimo kalbėsena Žvelgdama į
+Irenos Juozeliūnienės ir Lauros Kanapienienės knygą Šeimos žemėlapio metodas,
+nejučia prisiminiau garsaus rusų knygų iliustratoriaus Andrejaus Bondarenkos
+mintį: „knygos apipavidalinimas tampa kiekvienos knygos išoriniu dalyku – „kita
+mėnulio puse “. Knygos viršelis gyvuoja tarsi kitame laiko matavime, nei pati
+knyga: jis priverčia skaitytoją atsiversti knygą, o po to užstringa atmintyje
+kaip perskaityto teksto ženklas “. Iš tiesų, santūrus ir elegantiškas šios
+knygos viršelio dizainas apima ir joje pateikiamą originalų šeimos tyrimo
+metodą, ir skandinaviškas šio metodo ištakas, siejamas visų pirma su norvegų
+sociologės Irene'os Levin vardu. Kaip nurodyta paantraštėje, Šeimos žemėlapio
+metodas yra mokomoji knyga socialinių mokslų studentams. Atitinkamai ji turi
+visus reikalingus mokomajai knygai atributus (atskiros temos plačiau
+paaiškinamos specialiose išnašose, kiekvieno skyriaus pabaigoje yra pateikiami
+klausimai ir užduotys pasikartojimui, rekomenduojamos literatūros sąrašas ir
+kt.). Tačiau autorių deklaruojamais ne tik edukaciniais (supažindinti su šeimos
+žemėlapio metodu, p. 5), bet ir moksliniais („konceptualizuoti taikomas metodo
+procedūras ir technikas šiuolaikinio žinojimo apie šeimas požiūriu, suteikti
+metodui kokybinio tyrimo kalbėsenos žodyną, įžvelgiant konceptualizacijų
+vizualizacijos, trianguliacijos, verbalinės ir neverbalinės informacijos
+derinimo bei tiriamojo įveiklinimo strategijas “, p. 5) tikslais bei atliktos
+analizės gilumu ši knyga gerokai „peržengia “standartinius vadovėlių rėmus ir
+orientuojasi į pakankamai aukšto intelektualinio lygio skaitytoją, turintį
+nemenką sociologijos teorijų ir metodologijos žinių bagažą. Todėl nesinorėtų
+knygos „Šeimos žemėlapio metodas “aptarinėti vadovaujantis vien tik
+formaliaisiais kriterijais, kurie paprastai taikomi vertinant aukštųjų mokyklų
+vadovėlius bei kitas analogiškas publikacijas (šiuo atveju į keliamus
+svarbiausius klausimus dėl mokomosios knygos originalumo, dėstymo metodiškumo
+bei pagrindimo aiškiais didaktiniais principais, stiliaus sklandumo ir kt.
+galima būtų vienareikšmiškai atsakyti „tikrai taip “). Knygos pavadinime yra
+„užkoduoti “du dalykai – sociologinio tyrimo objektas (šeima) ir tyrimo metodas
+(šeimos žemėlapis). Taigi jeigu bandytume atsakyti į klausimą, kuo ši knyga yra
+originali ir vertinga, reikėtų kalbėti ne tik apie patį pristatomą metodą (arba,
+kaip teigia pratarmėje autorės, jų siūlomą „žemėlapio metodo interpretaciją “),
+bet ir apie tai, kaip jo taikymas išplečia šiuolaikinio žinojimo apie šeimą
+ribas. Kitaip tariant, reikėtų pažvelgti į knygos Šeimos žemėlapio metodas vietą
+Lietuvos šeimos sociologijos diskurse. Nepretenduojant į išsamesnį šio diskurso
+pristatymą, vis tik reikėtų pažymėti, jog šeimos (kaip ir kitų sričių) tyrimai
+mūsų šalyje buvo (ir tebėra) glaudžiai susiję su galimybėmis dalyvauti
+įvairiuose tarptautiniuose projektuose (tai užtikrina vykdomų tyrimų
+finansavimą, rezultatų palyginamumą Europos ar netgi platesniame kontekste ir
+pan.). Vieni pirmųjų į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę integravosi
+demografai, dalyvaudami stambiausiuose pastarųjų dviejų dešimtmečių
+lyginamuosiuose tyrimuose („Gimstamumo ir šeimos tyrimai Europos šalyse “, 1994
+– 95 m.; „Gyventojų politikos vertinimas “, 2001 m., tarptautinis „Kartų ir
+lyčių tyrimas “, 2006 m., atliktas kaip tarptautinės „Kartų ir lyčių programos
+“sudėtinė dalis). Šiuose projektuose, kurie buvo vykdomi pagal tarptautinių
+ekspertų parengtas metodologines rekomendacijas, naudojant adaptuotas apklausos
+anketas, šeima yra tiriama sąsajoje su demografinių procesų (pirmiausia,
+gimstamumo) raida, todėl svarbiausias dėmesys skiriamas jos formavimui
+(gyventojų matrimonialinei ir prokreacinei elgsenai bei nuostatoms), santykiams
+tarp lyčių / kartų ir individų gyvenimo kelio ypatumams šeimos demografinių
+įvykių kontekste. Sukaupta labai turtinga ir tarptautiniu mastu palyginama
+empirinių duomenų bazė, leidžianti plėtoti tiek teorinį, tiek ir labiau į
+praktiką, t y. į gyventojų / šeimos politikos reikmes orientuotą diskursą.
+Niekas negalėtų kvestionuoti ir dėl įgytos patirties, taikant kiekybinę šeimos
+tyrimų metodologiją vertingumo – ši patirtis sėkmingai pritaikyta vykdant kitus
+tyrimus (pvz. transnacionalinių šeimų). Minėtų tyrimų rezultatai liudija apie
+sparčius šeimos pokyčius šalyje (naujų jos modelių plėtrą, įvairesnių šeiminio
+gyvenimo formų plėtrą ir t. t.) – visa tai yra įvardijama kaip šeimos
+transformacija, šeimos deinstitucionalizacija arba šeimos instituto
+fragmentacija Lietuvos šeimos struktūrai „nors specifiškai, bet artėjant prie
+vakarietiškos “. Aktyvios diskusijos viešojoje erdvėje, jau nekalbant apie kai
+kurių politinių partijų retoriką (ir konkrečius veiksmus) liudija apie (bent jau
+tam tikros visuomenės dalies) nesusitaikymą ar nenorą taikytis su šiais
+pokyčiais. Arba, kaip teigia A. Maslauskaitė, „[…] Lietuvoje užkonservuota
+„normalios šeimos “idėja lieka atspari socialinės kasdienybės pokyčiams “.
+Apibendrindama mintį autorė sako, kad ši idėja „modeliuoja socialinių veikėjų
+lūkesčius šeimai ir šeiminiams santykiams “. Tačiau ar visuomet „kultūriniai
+šeiminio gyvenimo normatyvai “(„kultūriniai vaizdiniai apie šeimą “) yra
+esmingas individualias nuostatas lemiantis veiksnys? Manytume, kad atsakymų į šį
+(ir daugelį kitų klausimų, kuriuos galima būtų iškelti kalbant apie šiuolaikinę
+šeimą ir jos prieštaras) paieška implikuoja naujų tyrimų metodų taikymą. Šią
+savo mintį galėčiau pagrįsti sugrįždama prie recenzuojamos knygos. Tarsi
+netiesiogiai dalyvautų diskusijoje, I. Juozeliūnienė ir L. Kanapienienė teigia,
+kad „šeimos žemėlapio metode individuali tiriamojo nuomonė netestuojama pagal
+tai, kaip ji atitinka „teisingą “arba institucinę šeiminio gyvenimo sampratą
+“(p. 5), arba vienas iš esminių jo bruožų yra tai, jog jis grindžiamas atvira
+šeimos samprata – jo metodologija „neturi griežtų šeiminio gyvenimo analizės
+orientyrų, nesivadovauja įsitvirtinusiomis šeiminio gyvenimo aiškinimo
+schemomis, kitaip tariant, tyrimas nėra grindžiamas institucionalizuotu žinojimu
+apie šeiminę struktūrą, vaidmenis, santykius šeimoje “(p. 43). Paliekant
+galimybes tiriamajam (tiriamiesiems) konstruoti / rekonstruoti kuriamą šeimos
+modelį, gaunama informacija apie individualias šeiminio gyvenimo koncepcijas, o
+tai leidžia spręsti apie jų atitikimą (ar neatitikimą) normatyvinei sampratai.
+Knygos pratarmėje pristatydamos šį kokybinį metodą, autorės pažymi ir kitus jo
+aspektus, žyminčius tyrimo proceso specifiką ir jos keliamus reikalavimus
+tyrėjui (kūrybiškumas, gebėjimas įvertinti iškylančias sąveikas, reflektuoti ir
+pan.). Taigi jo taikymas atveria plačias galimybes, tačiau kartu yra ir nemenkas
+iššūkis, arba, pasak knygos autorių, be išankstinio pasirengimo „metodo
+pranašumai gali pavirsti sunkumais, netgi neįveikiamomis kliūtimis “(p. 85).
+Manytume, kad šios knygos studijos (būtent studijos, o ne šiaip perskaitymas)
+suteikia tikrai gerus pagrindus tokiam pasirengimui: skaitytojui ne tik išsamiai
+pristatomas pats metodas, analizuojama ir kritiškai vertinama jo taikymo
+patirtis, bet ir atskleidžiama jo vieta šeimos sociologijos bei kokybinių šeimos
+tyrimų kontekste. Daug vertingų žinių, kurios yra būtinos, norint suprasti
+kokybinės metodologijos teorinius pagrindus yra pateikiama specialiose išnašose:
+jose, remiantis aktualia užsienio literatūra, pristatytas simbolinis
+interakcionizmas (p. 35), modernus ir postmodernus diskursas šeimos
+sociologijoje (p. 7 – 8), individualių tinklų teorija (p. 31) ir kt. Taigi
+skaitytojui nereikia ieškoti kitų šaltinių norint „atšviežinti “pamatines
+žinias, jis taip pat sužino, kaip galėtų toliau kryptingai papildyti šių žinių
+bagažą. Platus teorinės literatūros šaltinių sąrašas, apimantis išsamią šeimos
+žemėlapio metodo kūrėjos Irene'os Levin ir vieno iš iškiliausių šiuolaikinių
+šeimos sociologų, diadinės šeimos tyrimų perspektyvos autoriaus Jan Trost
+bibliografiją, taip pat apie šimtą Vakarų sociologų darbų yra ne tik jau pats
+savaime labai vertingas visiems besidomintiems šeimos sociologijos problematika;
+tai liudija apie didžiulį ir kruopštų knygos autorių darbą, atliktą
+apibendrinant sukauptą patirtį bei jų itin atsakingą požiūrį į savo misiją.
+(Deja, sociologijos knygų lentynoje galima rasti ir tokių nacionalinių tyrimų
+metodams skirtų mokomųjų publikacijų, kurių šiais išsakytais žodžiais negalėtume
+komentuoti.) Kadangi vienas iš svarbiausių recenzijos tikslų yra pristatyti
+leidinį arba nutiesti jo kelią link skaitytojo, apžvelgsime šios knygos turinį
+ir svarbiausias autorių įžvalgas. Pirmojoje dalyje, skirtoje kokybinių šeimos
+tyrimų apžvalgai, pažymima jų įvairovė ir vieta kokybinių tyrimų metodologijoje,
+akcentuojamas sąvokų šeima ir kokybinis tyrimas kontekstiškumas bei jų sąsajos
+su šeimos ideologija, taigi išryškinamas ir jų praktinis angažuotumas bei
+diskusinis pobūdis (p. 6,7). Apibrėžiant šeimos kokybinį tyrimą siūloma laikytis
+Jane Gilgun pasiūlyto „negriežtojo “varianto, kurį knygos autorės papildo
+požymiu, nurodančiu kad „tyrimo duomenų analizė gali būti atliekama,
+pasitelkiant kompiuterines programas; pvz., MAXqda ir kt. (p. 9). Taigi šeimos
+kokybinio tyrimo procesai gali turėti tiek kokybinę išraišką, tiek ir būti
+mišraus pobūdžio, kai rezultatai įvertinami suteikiant duomenims kiekybinį
+pavidalą. Pristatant kokybiniuose šeimos tyrimuose taikomas metodologijas,
+atkreipiamas dėmesys į „teorinio išmanymo ir praktinio atlikimo darną “(p. 10).
+Viena vertus, teorijos dalyvauja visuose tyrimo etapuose, jos lemia tyrimo
+metodų pasirinkimą, kita vertus, pradiniai teoriniai modeliai kokybiniuose
+tyrimuose gali būti koreguojami, atsižvelgiant į jų metu surenkamus duomenis (p.
+10). Analizuodamos kokybinių šeimos tyrimų ypatumus (antrasis skyrius), I.
+Juozeliūnienė ir L. Kanapienienė išplėtoja savo mintis, išsakytas knygos
+pratarmėje dėl kokybinio metodo teikiamų galimybių, tiriant šeimą bei tyrėjo
+vaidmenis šiuose tyrimuose. Apibrėždamos konkrečiau šių tyrimų lauką („šeiminis
+pasaulis “, arba, šeiminio gyvenimo procesai, patirtys, sąveikose kuriamos
+reikšmės ir jų raiška), jos įspėja tyrėją, kad nepaisant teikiamų „šansų “,
+tyrimo procedūros pačios savaime negarantuoja tiriamųjų visiško atsivėrimo,
+todėl rekomenduojama neapsiriboti vieno asmens (šeimos nario) nuomone. Tyrėjui
+(ypač pradedančiajam – jam pirmiausia ir yra adresuojama ši knyga) itin
+vertingos toliau pateikiamos konkrečios rekomendacijos, padedančios išvengti
+kokybiniuose šeimos tyrimuose slypinčių tam tikrų pavojų. Po pakankamai išsamaus
+ir informatyvaus (turint galvoje mokomosios knygos paskirtį ir tikslus) teorinių
+ir metodologinių pagrindų pristatymo, kituose knygos skyriuose logiškai
+pereinama prie paties aptariamojo metodo. Pažymima, kad sociologiniuose
+tyrimuose žemėlapiai naudojami tyrimo duomenų rinkimui ir pateikimui. Knygos
+autorės aptaria sąvokų ir sampratų žemėlapių ypatumus ir nurodo, kad šeimos
+žemėlapio metodu sudaromi tiriamojo sampratų žemėlapiai. Pastarieji leidžia
+vizualizuoti tiriamojo žinojimą, patirtį, atminties įvykius. Daug dėmesio
+skiriama šeimos žemėlapio ištakoms (siejamoms su psichoterapeuto D. Kvebaek,
+jaunų šeimų tyrėjo J. Jogerson vardais) ir šio metodo autorės, norvegų
+sociologės Levin, pristatymui: aprašomi jos pirmieji tyrimai Filadelfijos vaikų
+konsultacinėje klinikoje, atlikti taikant šį metodą, išryškinami jo panašumai ir
+skirtumai, lyginant su kitais metodais (sociometrijos, individualių tinklų).
+Svarbu, kad atliekant palyginimus, išnašose yra pristatomi ir paminėtųjų tyrimų
+teoriniai pagrindai (sociometrija, individualių tinklų teorija). Taigi
+nuosekliai laikomasi keliamų mokomajai literatūrai reikalavimų, nė minutėlę
+nepamirštant, jog knygos skaitytojams studentams ši „kontekstinė “informacija
+yra labai reikalinga ir svarbi. Taikant šeimos žemėlapio metodą vadovaujamasi
+pragmatizmo ir simbolinio interakcionizmo teorinėmis prielaidomis ir idėjomis.
+Knygoje pateikiamas pakankamai išsamus šių idėjų aprašymas, pristatomi jų
+autoriai (A. Straussas, C. S. Peircas, C. Geertzas), aptariamos pagrindinės
+sąvokos ir duomenų rinkimo bei interpretavimo procedūros. Parodoma, kaip yra
+pasitelkiama atvira šeimos samprata bei diadinė šeimų tyrimo metodika. I.
+Juozeliūnienė ir L. Kanapienienė akcentuoja, kad naudojamos metodologijos
+leidžia „pažvelgti į tyrimą reflektyvumo požiūriu “(p. 43), šiuo atveju tyrėjas
+yra tyrimo konstruotojas ir rekonstruotojas, kurio „veiklos sėkmė priklauso nuo
+jo asmeninio tikrovės patyrimo, sangrąžos gebėjimo “(p. 44). Ši apibendrinanti
+mintis nuosekliai pratęsiama kituose skyriuose. Analizuojant duomenų rinkimo
+procedūrą (pakopas), taip pat aprašant tyrimo etiką remiamasi jos autorių
+asmenine patirtimi, kuri įgyta taikant šį metodą. Savikritiškas tyrimų praktikos
+pristatymas, nurodant iškilusius nesklandumus, yra vertingas prevencinis įrankis
+kitiems tyrėjams, galbūt padėsiantis jiems išvengti klaidų ateityje. Šeimos
+žemėlapio metodas kokybinių metodų gausoje išsiskiria ypatumais, kurių
+išryškinimas, be abejonės, yra vienas iš svarbiausių knygos autorių uždavinių.
+Tai matyti skaitant visą tekstą, o apibendrinančią informaciją randame
+paskutiniame ketvirtojo skyriaus poskyryje, kuriame, pateikiant nuorodas į
+Levin, Trostą ir kitus sociologus, pakankamai detaliai aprašyti svarbiausi šio
+metodo skiriamieji bruožai (vizualizacija, verbalinės ir neverbalinės
+informacijos derinimas, trianguliacija, tiriamojo įveiklinimas); pabaigoje vėlgi
+(jau ne pirmą sykį) sugrįžtant prie tyrėjui keliamų reikalavimų. Čia būtų
+tikslinga pacituoti pačias autores, jog šis metodas – tai tarsi tyrėjo
+„pasivaikščiojimas su tiriamuoju, kuriame yra aiški kryptis, tačiau ėjimo tempas
+ir vingiai priklauso nuo paties tiriamojo “; arba dėl pastarojo „kūrybiško
+dalyvavimo tyrimo metu iškyla klausimai “, kurie sukelia nukrypimus nuo
+numatytos struktūros ir parengtųjų interviu gairių (p. 62). Konkretūs tokių
+„pasivaikščiojimų “pavyzdžiai, iliustruojantys metodo galimybes ir ypatumus, yra
+analizuojami, pasiremiant Levin šeimos po skyrybų, pakartotinės santuokos šeimų
+tyrimais, taip pat knygos autorių vykdytu atotolio šeimų tyrimu. Nurodytasis (p.
+68) tokių pavyzdžių sąrašas yra ilgesnis, gaila, kad apsiribota tik kai kurių jų
+įvardijimu, bet ne pristatymu skaitytojui; manytume, kad tai būtų buvę tikslinga
+padaryti, juo labiau, kad yra ir atitinkamos šios knygos autorių publikacijos.
+Beje, jos gerokai „pasikuklino “, pateikdamos literatūros sąraše tik vienintelę
+Irenos Juozeliūnienės publikaciją (Juozeliūnienė, I. 2003. Janas Trostas ir
+šeimos sociologija: Naujos tyrimo galimybės. Vilnius, Garnelis). Šiame sąraše
+pasigendama kitų vertingų ir aktualių knygos autorių, su kuriais skaitytojui,
+besidominčiam šeimos sociologija ir kokybiniais tyrimų metodais tikrai pravartu
+susipažinti. Kalbant apie literatūros sąrašą ir pristatomus autorius, reikėtų
+vis tik pastebėti, jog nepavyko išvengti kai kurių netikslumų, rašant užsienio
+autorių pavardes: daugumoje teksto vietų pavardžių galūnės yra „sulietuvintos
+“(pvz., Strausso, Glasserio, analogiškai Straussu, Glasseriu, p. 12), tačiau
+greta rašoma: Jane's Gilgun (p. 12), Jamesu White'u (p. 14) ir pan.; arba
+pavardės rašomos originalo kalba, jų nelinksniuojant. Kiek „rėžia akį “ir tai,
+kad vienur pateikti autorių pilni vardai ir pavardės, kitur – tik inicialai ir
+pavardės, dar kitur – tik pavardės (Šie pastebėjimai yra skirti veikiau knygos
+redaktorei, nei jos autorėms; kaip jau buvo pažymėta, jų skrupulingumas,
+atidumas ir pagarba skaitytojui nusipelno labai aukšto įvertinimo ir yra
+neabejotinas plataus knygos Šeimos žemėlapio metodas pripažinimo garantas).
+Telieka palinkėti Irenai Juozeliūnienei, Laurai Kanapienienei ir jų kolegėms ne
+tik sėkmingai taikyti jų aprašytuosius (taip pat ir kitus) metodus šeimos
+tyrimuose, bet ir toliau plėtoti pradėtą tradiciją: pristatyti akademinei
+visuomenei (ir plačiajam skaitytojų ratui) skandinaviškąjį ir Vakarų šeimos
+sociologijos diskursą bei inovatyvius tyrimų metodus. Vida Kanopienė 
+
+Manot, čia kalba pavydas? Ne. Jei iš tikrųjų pavydėčiau, neprisipažinčiau. Nei
+sau, nei kitiems. Ir susigalvočiau kokią kompensacinę schemą; juk nėra labai
+sunku įsivaizduoti, kad esi nepaprastasis ir ��galiotasis Kultūros pasiuntinys ir
+niekini šituos menkus, bandomis besiganančius žmogiūkščius. Arba – kad pabaiga
+ir tuštuma jau netoli, ir tik tie, kurie išlaikė neužterštą Dvasios ugnį,
+pasieks Vandenio amžių ir sėdės Madam Blavatskajos kairėje per amžius. Ir
+nepastebėsi, kaip atsiras bendraminčių ratelis, kuriame „tarp mūsų “galėsi
+persimesti reikšmingu žodžiu arba reikšmingiau patylėti. Netinka, man tas
+netinka. Kad ir kokie paiki būtų žmonės, jie nėra anoniminių demonų užvaldytos
+marionetės. Kiekvienas iš jų, net ir elementarus chuliganėlis ar alaus kiosko
+pardavėja, kurie makaluoja rankomis ir spiegia prie roko koncerto scenos, turi
+tuos pačius poreikius kaip ir tie, kurie pasimėgaudami skaito Proustą ar
+Borgesą. Nekasdieniškų, stiprių pojūčių poreikį. Tikrumo ir grožio poreikį.
+Poreikį kažko, kas būtų labai panašu į gyvenimo srautą, tačiau aprėpiamiau ir
+aiškiau. Skiriasi pavidalai, jų sudėtingumas, raiškos priemonės, bet esmė lieka
+ta pati. Kita vertus, manęs nežavi įsitikinimas, kad popkultūra yra savotiškas
+matas ir etalonas, į kurį visi turi lygiuotis. Perteklinės roko & kino
+citatos, ne vieno amžininko rašytojo baimė pasirodyti nuobodžiu intelektualu,
+mėšlungiškos pastangos (ypač prozininkų) nė akimirkos nenustoti entertaininti
+skaitytoją – tai man atrodo kapituliacijos ženklas. Suprantu, kad popkultūrinė
+kalba žadina viltį, jog įmanoma įveikti moderniojo gyvenimo komplikacijas,
+uždarus meno bei filosofijos žargonus ir grįžti į šiltą ir nuoširdų liaudies
+glėbį. Vis dėlto paprasta ir spontaniška ši kalba yra tik iš pirmo žvilgsnio. Iš
+antro – pasimato mieli veideliai, kurie viską apskaičiavę ir atkalę – todėl
+geriau ilgai nesistebeilyti. O ir apskritai – literatūra nesivelka įkandin
+popmuzikos ar kino. Greičiau jau atvirkščiai. Simultaniško pasakojimo modelis,
+neseniai išpopuliarėjęs kine, literatūroje naudojamas nuo neatmenamų laikų, ir
+tai tik vienas pavyzdys. Nors šiandien literatūra ne tokia pastebima, ji vis dar
+yra žemėn įleistas rūsio skliautas, be kurio neišsilaikytų joks menų statinys. 
+
+O juk galėjai būti kažkas. Rimtas vyras, veiklus žmogus. Tas, kuris įgyvendins
+visas gerovės ir turėjimo svajas, kokias tik ištisos trys lietuvių kartos
+prisvajojo per penkiasdešimt tarybmečio metų. Darbas, verslas, priedai ir
+dividendai – ir jokių megalomanijos ir sąžinės graužimo kontrastinių dušų.
+Galėjai būti kokios nors parduotuvėlės savininkas, kas rytą stilingu motoroleriu
+atvažiuojantis į senamiestį ir atrakinantis drožinėtas įstaigos duris. Arba kas
+nors rimčiau – pavyzdžiui, televizijos laidų vedėjas. Pataukštum porą valandų
+tiesioginiame eteryje, ir nereikėtų tūnoti šitam kaulus laužančiam šalty,
+sėdėtum atsipūtęs fotelyje prie židinio, nuosavame dizainerio įrengtame name. O
+jei būtum apsukriai sukęsis (dešimtas dešimtmetis, neribotų galimybių laikas!),
+turėtum dar kelis butus. Dėl viso pikto. Atostogautum prie šiltų jūrų su ta
+pačia arba keičiamom partnerėm. Jokių vaikų, suprantama – nes trukdo karjerai,
+savirealizacijai, poilsiui ir t. t. Nedaug trūko, kad būčiau pasukęs į tą pusę.
+Situacija buvo kaip pasakoj, kur broliai prieina kryžkelę ir turi rinktis,
+kuriuo keliu eis: jei dešiniuoju – laimę suras, jei kairiuoju – į bėdą paklius.
+Mano temperamentas ne iš lėtųjų, o verslas choleriško būdo reikalauja ir jį dar
+sustiprina, lietuviškas kapitalizmas tai tikrai. Be to, prieš dešimt ir daugiau
+metų beveik visur galėjau kažką pasiūlyti, patobulinti ir užsidirbti. Ne kartą
+paniždavo nagai, kai pamatydavau nesąmones parduotuvėj ar kavinėj. Dar vienas
+dalykas – į prasmės, sėkmės, vietos visatoje ir pan. klausimus verslas turi
+labai konkrečius atsakymus. Štai mano atlyginimas, o štai – mano apyvarta,
+produkcija, štai sukurtos darbo vietos... Ir to nenuneigsi jokiais filosofiniais
+išvedžiojimais – darbo vietos yra darbo vietos. O jei kartais atsirastų koks
+nors neaiškus nepasitenkinimas, jį visuomet galima nuslopinti tokiais
+anestetikais kaip narystė prestižiniame cigarų klube ar interviu spalvotame
+žurnale. Vis dėlto aš pasirinkau tą pusę, kurią ir dera pasirinkti
+kairiarankiams. Jei rimtai – turbūt nebūčiau sugebėjęs įtikinti save, kad
+nuolatinis voveriškas sukimasis rate su vienintele nueito kelio apmąstymo forma
+– balansų suvedinėjimu pagal formą ER2161 (ir gal dar kalėdiniu firmos
+vakarėliu) – yra man skirtas gyvenimo pavidalas. Kurį laiką gal ir ištverčiau,
+bet galiausiai sprogčiau. Tačiau turbūt didžiausia kliūtis būtų ta tefloninė
+etika, kurią priimti privalėčiau norėdamas, kad verslas sektųsi. Turiu galvoje
+požiūrį į kitus žmones kaip į vienetus, iš kurių reikia išpešti naudos, o
+prireikus – pergudrauti. „Verslo partneris “man, matyt, iki dienų galo liks
+nesuvokiamas dalykas. (Neįsivaizduoju, kaip įmanoma rodyti draugiškumo ženklus
+žmogui, kurį čia pat bandai „išdurti “? Nebent jei esi įsitikinęs, kad ir jis
+tavo atžvilgiu nusiteikęs lygiai taip pat.) Ir tas teflonas – metodiškas
+problemų, konfliktų, pralaimėjimų „taupymas “, t. y. nutylėjimas, ir ne mažiau
+metodiškas laimėjimų ir indėlio į BVP augimą, sėkmės istorijų ir pan.
+trimitavimas. Jau kuris laikas pas mus tai įgavo groteskiškus pavidalus. Verslui
+nebegana asmeninių pasiekimų ir turtų demonstravimo, jis panoro išaukštinti save
+kaip in corpore prometėjišką veiklą, kuri vienintelė gali suteikti gėrį ir
+išganymą šaliai – ką ten, visai žmonijai. Klausydamasis verslininkų
+gražbyliavimo, imi galvoti, kad žinai tik vieną neseną instituciją, apsigaubusią
+tokia aureole – komunistų partiją. Buvo tokia formulė, jog Partija – epochos
+garbė, protas ir sąžinė (ir tai visai nenuostabu, turint omeny, kokias pareigas
+tarybiniais laikais ėjo daugelis verslo tūzų). O aš nesugebėjau net tapti
+komjaunuoliu – kliudė nedrausmingumas, per didelis žavėjimasis pankais ir
+gotais. Ar ne iš tų laikų atsinešiau kenksmingą įprotį tūnoti sandėliuke? 
+
+Lietuvos bažnytinių kapelų vadovų ir narių kūrybinė veikla (XVIII a. pabaiga –
+XIX a. I pusė) Laima Budzinauskienė Straipsnyje aptariama iki šiol netyrinėta
+XVIII a. pabaigos – XIX a. I pusės Lietuvos bažnytinių kapelų repertuaro dalis –
+kapelų vadovų bei narių kūryba. Darbe remiamasi archyviniais šaltiniais ir
+išlikusių muzikinių rankraščių fragmentais. Publikacijos tikslas – atskleisti
+bei įvertinti kapelų vadovų ir narių kompozicijas bei jų svarbą bendrame kapelų
+repertuaro kontekste. Čia apžvelgiama ir minimu laikotarpiu aktuali
+kapelmeisterių veikla, tiesiogiai susijusi su bažnyčiose muzikavusių vokalinių -
+instrumentinių kolektyvų repertuaro turtinimu: įvairių kompozitorių kūrinių
+pritaikymas kapelų atlikimui. Mindaugo Urbaičio muzika kino filmams (1976 –
+2002) Saulius Gerulis Straipsnyje aptariama Mindaugo Urbaičio muzika filmams,
+taip pat jos sąsajos su kompozitoriaus kitų žanrų muzika. Svarstomas ir M.
+Urbaičio filmų muzikos pobūdis bendrame lietuvių šio žanro muzikos kontekste.
+Objektas gvildenamas taikant istorinį aprašomąjį metodą. Klasikiniai
+eksperimentai vėlyvojo sovietmečio Lietuvos tapyboje ERIKA GRIGORAVIČIENĖ
+Straipsnyje vėlyvojo sovietmečio Lietuvos tapyba nagrinėjama ne kaip apibrėžto
+istorinio laikotarpio, jo socialinių, politinių, ideologinių veiksnių produktas,
+bet interpretuojama platesniuose naujųjų amžių Vakarų tapybos – tam tikros
+ilgalaikės vizualiosios kultūros – ir šiuolaikės dailėtyros kontekstuose. Tokia
+interpretacija, kurios moksline verte kartais abejojama, prasminga dėl to, kad
+Lietuvos tapytojams XX a. 7 – 8-ajame dešimtmetyje parūpo klasikinei moderniajai
+Vakarų tapybai būdingi vaizdo savistabos ir savigriovos klausimai. Medijų menas
+kaip mokslinė - eksperimentinė erdvė. Lietuvos, Latvijos ir Estijos atvejai XX
+a. pabaigoje - XXI a. RENATA ŠUKAITYTĖ Šiame straipsnyje išskiriamos ir
+analizuojamos dvi trijų Baltijos šalių eksperimentinio medijų meno kryptys,
+labiausiai plėtotos jaunosios kartos menininkų XX a. pabaigoje - XXI amžiuje.
+Pirmajai būdingi formalūs meninės kalbos eksperimentai, naujų elektroninio garso
+ir vaizdo sintezės būdų paieška, interaktyvių vaizdo ir teksto brikoliažinių
+struktūrų kūrimas, netikėtų spalvinių ir garsinių efektų „išgavimas “ir pan.
+Ryškiausi šios krypties atstovai Raoulis Kurvitzas, Raulis Kelleris, Vaclovas
+Nevčesauskas, Mindaugas Gapševičius, Martinas Ratnikas, Pēteris Ķimelis.
+Antrosios krypties menininkai - archeologai analitikai - naujomis
+technologijomis siekia perduoti kultūrines ir visuomenines reikšmes bei prasmes
+visuomenei. Jie tiria technologijų raidą, jų savybes, visuomenės poveikį,
+medijų, meno ir mokslo tarpusavio sąveikas ir kitus svarbius medijų kultūros
+aspektus. Tai itin būdinga M. Gapševičiaus, Bartošo Polonskio, Nomedos
+Urbonienės ir Gedimino Urbono bei Jānio Garančo darbams. Techninių -
+technologinių inovacijų kūrimo proceso struktūrizavimas Paulius
+ALEKSANDRAVIČIUS, Juozapas Audvydas STAŠKEVIČIUS, Eligijus TOLOČKA Straipsnyje
+yra pateikiama ir analizuojama techninių - technologinių inovacijų kūrimo
+proceso schema žvelgiant valdymo sprendimų parengimo metodų aspektu. Sudaryta ir
+pateikta techninių - technologinių inovacijų kūrimo rizikos vertinimo metodika,
+kiekybinis modelis investicijų grąžai skaičiuoti. Nustatyta koreliacinė
+priklausomybė tarp skiriamų lėšų ir investicijų grąžos laikotarpio. Nuosavybės
+ir valdymo atskyrimo problematika akcinėse bendrovėse Paulius Čerka Straipsnyje
+nagrinėjamas turto ir valdymo atskyrimas ir jį aiškinantys įvairūs ekonominiai
+valdymo požiūriai. Grindžiamas teiginys, jog svarbi yra ne tik galiojanti teisės
+aktų bazė, bet ir ekonominiai teisiniai valdymo požiūriai bei vertinimai, kurie
+aiškina bendrovės akcininkų ir vadovų santykius. Ekonominis valdymo požiūris yra
+prielaida ne tik efektyviam atsirandančių įtampų tarp bendrovės vadovų ir
+bendrovės dalyvių sprendimui, bet ir bendrovės, kaip verslo organizavimo formos,
+tolimesniam vystymuisi. Pinigų srautų kontrolės sistema Jonas MACKEVIČIUS,
+Kastytis SENKUS Straipsnyje nagrinėjama autorių pasiūlyta pinigų srautų
+kontrolės sistema, pagrindžiamas jos būtinumas dinamiško ir konkurencingo verslo
+sąlygomis. Tiriami pagrindiniai pinigų srautų kontrolės sistemos elementai:
+ūkinių operacijų kontrolė, pinigų srautų kontrolės procedūros, pinigų srautų
+ataskaitų sudarymo kontrolė ir pinigų pasisavinimo būdai. Viešųjų ryšių
+organizacinių modelių raida Lietuvos savivaldybėse Liudas MAŽYLIS Ištirta
+Lietuvos savivaldybių viešųjų ryšių organizacinių modelių kaita. Vietinės
+žiniasklaidos rinkos pokyčiai, informacijos kanalų modernėjimas, kintantis
+viešųjų ryšių suvokimas lėmė institucijų inovacijas. Tačiau aktyvūs viešieji
+ryšiai tėra būdingi nedaugeliui savivaldybių. Raktiniai žodžiai: Lietuvos
+savivaldybės, viešieji ryšiai, organizaciniai modeliai. Geležies amžiaus Rytų
+Lietuvos gyventojų demografija Laurynas KURILA Straipsnyje nagrinėjama Rytų
+Lietuvos pilkapių kultūrą palikusių bendruomenių demografija. Tyrimas paremtas
+362 griautinių ir degintinių kapų iš 64 laidojimo paminklų osteologinių
+tyrinėjimų duomenimis. Iš viso juose identifikuoti 443 asmenų palaikai. Dėl
+turimų duomenų fragmentiškumo darbe apsiribojama su amžiumi bei lytimi
+susijusiais klausimais. Tyrimo rezultatai ir Rytų Lietuvos pilkapius palikusių
+populiacijų gyvenimo lentelė lyginama su etaloninio Plinkaigalio kapinyno
+duomenimis. Aptariamas abiejų lyčių ir įvairių amžiaus grupių asmenų mirtingumas
+bei kiti demografiniai rodikliai. Gauti duomenys bendrais bruožais atkartoja
+Plinkaigalio ir kitų populiacijų demografines tendencijas. Istorinis ir fikcinis
+naratyvas: panašumai ir skirtumai Vytautas ŽEMGULIS Šiuolaikiniai
+postmodernistiniai istorijos filosofai istorinį tekstą linkę laikyti naratyvu,
+labai artimu literatūriniam, grožiniam naratyvui. Tokia išvada, viena vertus,
+parodo per pastaruosius dešimtmečius pasiektą pažangą istorinių tekstų tyrimo
+srityje, leidusią suvokti, jog istorinės praeities reprezentacija pavaldi
+tokiems pat tekstiniams mechanizmams, kokie galioja ir grožinėje literatūroje.
+Kita vertus, ji verčia susirūpinti galima istorijos tik kaip literatūros žanro
+porūšio, negalinčio pretenduoti į jokį moksliškumą, traktuote. Šiame straipsnyje
+imamasi ieškoti esminio kriterijaus ar požymio, leidžiančio aiškiai atriboti
+istoriją nuo literatūros. Autorius mano, kad tokio kriterijaus paieškoms gali
+pasitarnauti literatūrologinės disciplinos - naratologijos - priemonių
+pritaikymas istorinių tekstų analizei. Ji neabejotinai patvirtina išvadą, kad
+istoriniai veikalai yra naratyvai, ir leidžia aiškiau apčiuopti istorinio bei
+literatūrinio naratyvų tekstinius skirtumus. Aptariami taip pat kiti du
+istorinio ir grožinio naratyvų skirtumo kriterijų variantai - tiesos bei
+pragmatinis. Straipsnis baigiamas išvada, kad tekstinėje plotmėje neįmanoma
+rasti esminio skirtumo tarp istorinio ir grožinio pasakojimų. Toks kriterijus
+slypi tik referencinėje, už teksto esančioje sferoje ir pasireiškia pačiu
+istorinių įvykių realumu. Moterų tematika Europos parlamento rinkimų kampanijoje
+Irmina MATONYTĖ, Aurelija NOVELSKAITĖ Remiantis politinės komunikacijos studijų
+bei feministinių studijų įžvalgomis, straipsnyje analizuojamos moterų dalyvavimo
+viešojoje erdvėje tendencijos. Studijos tikslas - atskleisti moterų įvaizdžių ir
+su moterimis susijusios tematikos (moterų kandidačių ir moterų potencialių
+rinkėjų interesų) bruožus Lietuvos žiniasklaidoje, atspindinčioje 2004 m.
+Europos parlamento rinkimus. Fiksuojama, kaip pristatomos moterys, moterys
+Europos parlamentarės, moterys kandidatės į EP, kaip įterpiami pasakojimai apie
+lyties temas ir pan. Empirinis tyrimo pagrindas - „Lietuvos rytas "ir
+„Respublika" monitoringas 2004 m. gegužės - birželio mėn. Pastebėtas kraštutinis
+EP rinkimų „antraeiliškumas "Lietuvos politinėje dienotvarkėje. Publikacijos,
+kuriose minimos moterys kandidatės į EP, buvo retos, o moterys kandidatės ir
+moterų tematika neatskleidė aiškių su moterų atstovavimu susietų politinių
+gairių ir nekeitė moterų politikių atrankos „pagal nutylėjimą "pobūdžio. Moterų
+dalyvavimo viešosios erdvės diskusijose galimybės išlieka ribotesnės negu
+dominuojančios vyrų grupės. Simbolinis vyrų dominavimas pasireiškia per moterų
+tematikos viešąjį atmetimą, slėpimą ar pavertimą neregima / nematoma ar
+pristatymą tik nominaliai, stereotipiškai. Daugelis lyčių tematikos atspindėjimo
+dienraščiuose bruožų priskirtini pokomunistinei specifikai: tarp socialinių
+įvaizdžių dominuoja neigiama sovietinė moterų atstovavimo per dirbtines kvotas
+patirtis ir dėmesys telkiamas į asmenybes, o ne ideologinius ar pragmatinius
+motyvus politikoje. Interpretuojant rinkimų į EP rezultatus išrinktų asmenų
+požiūriu, galima vaizdingai kalbėti apie Europos parlamentaro mandatą kaip
+atsitikinai laimėtą aukso puodą. Simptomiškai tokiu laimės kūdikiu įvardijama
+moteris. 
+
+Lenkų repatriacija į Lenkiją: 1944 – 1947 metai Vitalija Stravinskienė
+Straipsnyje nagrinėjamas lenkų persikėlimas iš Lietuvos į Lenkiją, vykęs Antrojo
+pasaulinio karo pabaigoje ir pirmaisiais pokario metais. Jį lėmė radikalūs
+politiniai, teritoriniai, socialiniai - ekonominiai pasikeitimai Lietuvoje ir
+Lenkijoje. Dėl SSSR primesto repatriacinio susitarimo daugelis tūkstančių asmenų
+(daugiausia lenkų) 1944 m. pabaigoje – 1947 m. iš Lietuvos repatrijavo į
+Lenkiją. Dėl skirtingų šalių požiūrių ir interesų Lenkijos atstovai repatriaciją
+skatino, stengėsi, kad iš Lietuvos atvyktų kuo daugiau asmenų (planuota, jog iš
+Lietuvos repatrijuos apie 500 tūkst. asmenų). Lietuvos SSR atstovai, turėdami
+ribotas veiklos galias, repatriacijai pritaikė diferenciacijos principą,
+nevaržydami išvykimo iš Vilniaus miesto ir pristabdydami iš kaimo vietovių. Iš
+užsiregistravusių repatrijuoti 380 tūkst. asmenų išvyko 180 – 190 tūkst.
+Intensyviausiai migracija vyko 1946 m., kai repatrijavo apie 98 tūkst. asmenų.
+Repatriacija turėjo ilgalaikių pasekmių Lietuvos etnodemografinei situacijai,
+tiek išvykusiems, tiek ir Lietuvoje likusiems lenkams. 1944 – 1953 metų
+partizaninio karo Lietuvoje istoriografija Mindaugas POCIUS Straipsnyje glaustai
+apžvelgiama Lietuvos antisovietinio judėjimo, 1944 – 1953 m. siekusio atkurti
+nepriklausomą valstybę, istoriografija, bandoma apibūdinti rezistencijos tyrimų
+rezultatus, vyraujančias interpretacines kryptis, kai kurias problemas, raidą ir
+tendencijas, istorikams aktualius uždavinius. Pasipriešinimo istoriografija
+suskirstyta į pagrindinius kokybiškai skirtingus etapus, apžvelgiami žymesni
+tautinio Atgimimo ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpio bei išeivijos darbai.
+Dėl pernelyg ideologinio ir nemokslinio sovietinės istoriografijos pobūdžio jai
+dėmesio skirta mažiau ir ji apibūdinta tik bendrais bruožais. Darbuotojų
+profesinio ugdymo sąnaudos ir jų valdymas Jonas Mackevičius, Rasa Subačienė
+Darbuotojų profesinio ugdymo sąnaudų valdymo problema yra labai aktuali
+dinamiško ir konkurencingo verslo sąlygomis. Sprendžiant šią problemą tiesiogiai
+susiduria įmonių vadovų ir darbuotojų interesai: įmonių vadovai, stengdamiesi
+mažinti darbuotojų profesinio ugdymo sąnaudas, gali prarasti visus geriausius
+savo specialistus. Straipsnyje nagrinėjama darbuotojų profesinio ugdymo reikšmė
+ir būtinumas visuotinės rinkos ekonomikos sąlygomis, pateikiama informacijos
+apie darbuotojų profesinio ugdymo sąnaudų formavimo sistemą ir šios informacinės
+sistemos valdymo būdus. Pirmą kartą pateikiama į penkias grupes suskirstyta
+darbuotojų profesinio ugdymo sąnaudų klasifikacija: 1) darbuotojų priėmimo į
+darbą, 2) orientavimo, 3) darbo mokymo, 4) papildomo mokymo ir 5) darbuotojų
+išėjimo sąnaudų. Rekomenduojama darbuotojų profesinio ugdymo sąnaudų valdymo
+sistema, kurią sudaro šie elementai: 1) planavimas, 2) buhalterinė apskaita, 3)
+analizė ir kontrolė, 4) prognozavimas. Šie elementai, siekiant priimti
+optimalius darbuotojų profesinio ugdymo sąnaudų valdymo sprendimus, straipsnyje
+nagrinėjami smulkiau. Skaitmeninės informacijos išsaugojimas: specialistų
+kvalifikacijos tobulinimas. Projekto Digital Preservation Europe atvejis Jūratė
+Kuprienė, Marija Prokopčik Bibliotekų, archyvų ir muziejų darbuotojai susiduria
+su nauju iššūkiu - reikia išsaugoti skaitmeninę informaciją. Nors šia tema
+rašoma ir diskutuojama jau labai seniai, priimti sprendimus ir pradėti vykdyti
+skaitmeninės informacijos išsaugojimo programas (toliau - SIIP) vis dar pernelyg
+sudėtinga. Kultūros paveldo institucijų atstovai pripažįsta, kad ilgalaikio
+išsaugojimo problema tampa vis aktualesnė. Vis dažniau tenka priimti
+strateginius sprendimus ir atsakyti į praktinius klausimus, susijusius su
+konkrečių metodų ar technologijų pasirinkimu. Norint tokius uždavinius
+įgyvendinti reikia tinkamos profesinės kvalifikacijos, todėl būtina atkreipti
+dėmesį į specialistų rengimą bei kvalifikacijos tobulinimą šioje srityje.
+Skaitmeninės informacijos išsaugojimo (toliau - SII) veiklą Europoje
+koordinuojančio projekto Digital Preservation Europe dalyviai, atlikę ankstesnių
+mokymų šioje srityje ir mokymams tinkamos medžiagos analizę bei projekto
+partnerių - archyvų, bibliotekų ir universitetų, dirbančių skaitmeninės
+informacijos išsaugojimo srityje atstovų - apklausą, parengė mokymų programą ir
+organizuoja skaitmeninės informacijos išsaugojimo specialistų mokymo kursus.
+Šiame straipsnyje aptariami šio projekto rezultatai ir nagrinėjamas skaitmeninės
+informacijos išsaugojimo mokymų poreikis, mokymo programos sudarymo tikslai ir
+principai. Pristatoma vykdant šį projektą parengta skaitmeninės informacijos
+išsaugojimo mokymų programa, apžvelgiami pirmųjų šio projekto organizuotų mokymų
+rezultatai. Politinio žiniasklaidos diskurso apibrėžtys: žiniasklaidos, kaip
+politinės komunikacijos dėmens, tyrimas Renata Matkevičienė Vilniaus
+universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros
+lektorė daktarė Žiniasklaidos dalyvavimas šiandieniame politiniame gyvenime
+akivaizdus ir nekvestionuojamas. Pastaraisiais metais ji tapo bene aktyviausia
+politinės komunikacijos veikėja, taip pat aktyviai politikos srities dalyvių
+panaudojama terpe siekiant tikslų. Šio straipsnio tikslas - apibrėžti ir
+nusakyti politinio žiniasklaidos diskurso teorinio tyrimo dėmenis. Išsikėlus
+tikslą, siekiama nustatyti politinio žiniasklaidos diskurso apibrėžties ir
+tyrimo apibrėžtumą, ištirti žiniasklaidos, kaip politinio proceso veikėjos,
+vaidmenis ir tyrimo galimybes. Šiame straipsnyje teigiama, kad politiniame
+žiniasklaidos diskurse atsiskleidžia dvejopas žiniasklaidos, kaip politinės
+komunikacijos elemento, vaidmuo: pirmiausia politinio žiniasklaidos diskurso
+analizė nurodo žiniasklaidą kaip vietą (erdvę), kurioje vyksta sąveika tarp
+politikos veikėjų, visuomenės ir žiniasklaidos institucijų; antra, žiniasklaida
+gali būti tiriama kaip institucija, formuojanti politinį diskursą, arba
+priemonė, taikoma jam formuoti. Lietuvos akademinė e. biblioteka (eLABa) Antanas
+Štreimikis, Stanislovas Žurauskas, Vilius Kučiukas, Aleksandras Targamadzė,
+Albertas Žalys Greita ir patogi prieiga prie mokslo ir studijų literatūros ir
+kitos informacijos pagerina studijas, mokslinius tyrimus ir bendravimą.
+Naudojantis internetu, pasauliniu žiniatinkliu, susisiekimo įrankiais ir
+paieškos sistemomis, nebūtina vykti į biblioteką, laukti, kol atneš knygą, ir
+gaišti laiką kataloguose ieškant reikiamo šaltinio. Kiekvienas skaitytojas
+norėtų skaityti jam priimtinu laiku ir patogiausioje vietoje. Lietuvos akademinė
+e. biblioteka (eLABa) skirta Lietuvos mokslo institucijoms, jų autoriai kuria
+mokslines ir studijų publikacijas, kurias reikia įkelti, kataloguoti, saugoti ir
+pateikti skaitytojams bei kitoms informacinėms sistemoms. Siekiamas eLABa
+rezultatas - naudojant informacines ir komunikacines technologijas sparčiau
+skleisti naujausias mokslo žinias ir mokomąją medžiagą, gerinti mokslinių tyrimų
+ir studijų kokybę, plėtoti nuotolines ir visą gyvenimą trunkančias studijas,
+propaguoti Lietuvos mokslininkų, mokslo ir studijų institucijų veiklą ir
+pasiekimus, ugdyti žinių visuomenę ir plėtoti žinių ekonomiką, tobulinti bendro
+visuomenės gyvenimo kokybę. eLABa kuriama plėtojant Lietuvos akademinių
+bibliotekų tinklą (LABT) ir įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų
+remiamus projektus. Aukštojo mokslo institucijų įvaizdis: šališki veiksniai
+Albinas Marčinskas, Greta Drūteikienė, Vilija Gudonienė Aukštojo mokslo
+sektoriuje didėjant konkurencijai šalies viduje bei vis labiau patiriant
+tarptautinį spaudimą, universitetų įvaizdis įgauna lemiamą reikšmę sėkmingai jų
+veiklai ar net išlikimui. Vakarų šalių mokslininkai jau senokai yra nustatę, kad
+universitetas yra viena iš įstaigų, kurios sėkminga veikla visiškai priklauso
+nuo jos įvaizdžio, o kai kurie šios srities tyrinėtojai teigia, jog tai bene
+pats vertingiausias universitetų aktyvas. Aukštojo mokslo institucijos vis
+agresyviau naudojasi rinkodaros komunikacija, stengiasi pasiekti svarbiausias
+universitetams interesų grupes - studentus, dėstytojus, mokslininkus,
+partnerius, valstybines institucijas. Lietuva kol kas nepatiria pasaulyje
+vyraujančių studentų skaičiaus ir finansavimo mažėjimo tendencijų, tačiau ir
+mūsų šalyje neabejotinai suvokta studentų pritraukimo ir įvaizdžio puoselėjimo
+svarba. Šiame straipsnyje aptariamos bendrosios universitetų įvaizdžio formavimo
+teorinės įžvalgos, komunikacinio dėmens reikšmė, o teiginiai iliustruojami
+Vilniaus universiteto įvaizdžio pirmojo tyrimo etapo duomenimis. Žinių kultūros
+ugdymas - strateginė akademinių bibliotekų valdymo kryptis Janina Pupelienė
+Akademinės bibliotekos, aktyviai dalyvaujančios universitetinių žinių kūrimo ir
+ypač sklaidos procesuose, yra stipriai veikiamos palyginti uždaros akademinės
+aplinkos su jai būdinga institucine autonomija ir vertybėmis, dažnai
+priešingomis efektyvaus dalijimosi žiniomis kultūrai. Akademinės bibliotekos
+turi ieškoti būdų, kaip tapti atviromis, nauja darbo kultūra pasižyminčiomis
+organizacijomis, kurti veiklos strategijas, kurių įgyvendinimo sėkmę dažnai
+lemia organizacijos vidinė kultūra. Dalijimosi žiniomis kultūra straipsnyje
+nagrinėjama kaip organizacijos bendros kultūros dalis. Aptariami galimi
+organizaciniai ir techniniai dalijimosi žiniomis metodai, ypač pabrėžiant
+pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo aplinkos kūrimą. Pagrindinis straipsnio
+tikslas - atlikti žinių kultūros ugdymo organizacijose mokslinių publikacijų
+analizę, tuo atkreipti Lietuvos bibliotekų vadovų dėmesį į šią aktualią valdymo
+problemą ir paskatinti juos ugdyti savo vadovaujamose organizacijose tokią
+kultūrą. Atliekant tyrimą naudotasi mokslinės literatūros analizės metodu.
+Verslo informacijos kokybės vertinimas Juozas Ruževičius, Aistė Gedminaitė
+Straipsnyje analizuojami verslo informacijos kokybės vertinimo ypatumai.
+Išryškinami svarbiausi informacijos kokybės rodikliai - informacijos kokybės
+vertinimo ir valdymo pagrindas. Remiantis IBM kompanijos modeliu įvertinama
+Lietuvos verslo organizacijų informacinė branda. Identifikuojami mūsų šalies
+verslo organizacijų labiausiai vertinami informacijos kokybės rodikliai. Daroma
+išvada, kad siekiant užtikrinti kokybę informacija turėtų būti kuriama,
+pateikiama ir vertinama pagal konkrečiai apibrėžtus kokybės kriterijus, kaip
+pagal iš anksto aptartus kokybės kriterijus yra tiekiami ir vertinami kiti
+produktai - prekės ar paslaugos. Konkrečiai vartotojų grupei svarbiausių
+informacijos kokybės charakteristikų identifikavimas, jų matavimo ir vertinimo
+kriterijų, metodologijos nustatymas yra verslo informacijos objektyvesnio
+kokybės įvertinimo pagrindas. Vadybininko informacinė elgsena organizacijoje:
+socialinių tinklų naudojimas Erika Janiūnienė Straipsnyje nagrinėjama
+vadybininko informacinė elgsena organizacijoje ir socialinių tinklų naudojimas
+informacijos ieškai. Darbe apibūdinama organizacijos aplinkos stebėjimo sistema
+ir pagrindiniai sistemos elementai, analizuojamas vadybininko informacinės
+elgsenos modelis ir informacinės elgsenos veiksniai. Apžvelgiamos vadybininko,
+kaip informacijos vartotojo, socialinių tinklų naudojimo informacijos ieškai
+priežastys, trūkumai ir pranašumai. Žinių nuosavybės teisių apsauga verslo
+organizacijoje Marija Stonkienė Straipsnyje aptariama verslo organizacijos žinių
+nuosavybės teisinės apsaugos sistema. Verslo organizacijos žinias suvokiant kaip
+nematerialius objektus, teigiama savita išreikštų žinių nuosavybės apsaugos
+galimybė intelektinės nuosavybės teisės normomis. Įvertinus verslo organizacijos
+neišreikštų žinių naudojimo teisinio reguliavimo galimybes, konstatuojama, kad
+konkurencijos teisės normomis ribojamas verslo organizacijos neišreikštų žinių
+naudojimas, darbo teisės normomis numatoma galimybė kompensuoti darbdavio
+išlaidas darbuotojo žinių gausinimui, jei darbuotojas keičia darbo vietą.
+Straipsnyje teigiama, kad verslo organizacijos žinių portfelio nuosavybės
+teisinės apsaugos sistemą sudaro ne tik intelektinės nuosavybės teisės normos,
+bet ir specialios konkurencijos ir darbo teisės normos. Remiantis Lietuvos
+teisės normų analize supažindinama su verslo organizacijos neišreikštų žinių
+sklaidos teisiniu reguliavimu. POLITINIŲ PARTIJŲ FINANSAVIMAS LIETUVOJE:
+TINKAMIAUSIO MODELIO PAIEŠKOS VAIDAS JURKEVIČIUS Šiame straipsnyje analizuojamas
+viešajame diskurse labai daug prieštaringų atgarsių susilaukiantis politinių
+partijų finansavimo mechanizmas Lietuvoje. Nors įstatymų leidėjas de jure ir yra
+įtvirtinęs visą kompleksą tarpusavyje susijusių veiksmingų metodų, turinčių
+įtakos korupcijos prevencijai politikoje, straipsnyje pristatoma kiekybinio ir
+kokybinio tyrimo rezultatų analizė rodo, kad taisyklės, susijusios su politinių
+partijų finansavimu, nėra pakankamai veiksmingos. Straipsnyje nuodugniai
+atskleidžiami tiek privataus, tiek valstybinio politinių partijų finansavimo
+teisinio reglamentavimo ypatumai, aptariami atskiri praktiniai lėšų
+pasiskirstymo partijos viduje aspektai ir, remiantis šalutinių poveikių
+įvertinimo metodu, vertinamas Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintas mišrus
+partijų finansavimo modelis. Taip pat, atsižvelgiant į šio tyrimo duomenis bei
+kitų šalių patirtį ir teisinio reglamentavimo ypatumus, straipsnyje pateikiamos
+rekomendacijos, kaip reikėtų tobulinti teisinį reguliavimą siekiant didesnio
+partijų finansavimo skaidrumo ir efektyvumo Lietuvoje. 
+
+EUROPOS SĄJUNGOS 2004 - 2006 METŲ SANGLAUDOS POLITIKOS REFORMA: IŠŠŪKIAI IR
+REZULTATAI DARIUS TRAKELIS Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš ES 2004 - 2006 m.
+sanglaudos politikos reformos tikslų - pritaikyti ES sanglaudos politiką prie
+dėl ES plėtros pasikeitusios tikrovės: padidėjusių išsivystymo skirtumų ES
+viduje. Įrodinėjama, kad nepaisant didelių ES plėtros sąlygotų pokyčių, Europos
+Komisija savo 2004 m. reformos pasiūlymu iš esmės nieko nebandė keisti. ES
+sanglaudos politikos prioritetai, kuriuos Europos Komisija pasiūlė 2007 - 2013
+m., lygiai taip pat kaip lėšų paskirstymo proporcijos tarp jų, liko panašūs į
+buvusius 2000 - 2006 m. O ES Viršūnių Tarybos 2005 m. pabaigoje priimtas
+sprendimas dėl ES sanglaudos politikos reformos, vainikavęs dvejus metus
+vykusias valstybių narių diskusijas, padėtį pagerino tik šiek tiek. Straipsnyje
+teigiama, kad 2004 - 2006 m. ES sanglaudos politikos reforma iš tikrųjų šios
+politikos nereformavo, nes dėl ES plėtros padidėjusius išsivystymo skirtumus
+užgožė kitas šalutinis ES plėtros sąlygotas veiksnys - plėtros kaštus ES
+senbuvėms. Turtingosios ES valstybės narės, daugiausia mokančios į ES biudžetą,
+kurio apie trečdalį tradiciškai sudarė ES sanglaudos politikai skirtos lėšos,
+buvo susirūpinusios, kad, prie ES prisijungus 12 menkiau išsivysčiusių valstybių
+narių, turėtų didėti jų įnašai į ES biudžetą. O valstybės narės, kurios 2000 -
+2006 m. buvo pagrindinės ES sanglaudos politikos paramos gavėjos, - pietinės ES
+valstybės, siekė ir toliau išlaikyti gausią ES struktūrinę paramą, nors dėl ES
+plėtros neteko silpniausiai išsivysčiusių valstybių narių statuso. LIETUVA
+EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETO PERŽIŪROS PROCESE: TARP EUROPINIŲ IR NACIONALINIŲ
+INTERESŲ Raimondas Ibenskas, Haroldas Brožaitis Nacionaliniai interesai (dažnai
+išreiškiami grynuoju balansu - išmokų ir įmokų į Europos Sąjungos biudžetą
+skirtumu) vyravo derybose dėl 2007 - 2013 metų ES finansinės perspektyvos ir
+nulėmė tik inkrementines biudžeto reformas. Šiame straipsnyje keliama hipotezė,
+kad ES biudžeto peržiūroje 2008 - 2009 metais ir derybose dėl kitos finansinės
+perspektyvos naudingesnė Lietuvai strategija yra remti visai ES naudingas
+biudžeto politikas ir programas, kartu pabrėžiant su jomis susijusius
+specifinius Lietuvos interesus. Hipotezė tikrinama atliekant dviejų etapų
+analizę. Pirma, remiantis ES sutarčių (darant prielaidą, kad Lisabonos sutartis
+bus sėkmingai ratifikuota) nuostatomis, ES piliečių nuomone, fiskalinio
+federalizmo principais ir ES politikų vertinimais, prognozuojama, kokie turėtų
+būti ES biudžeto tikslai ir pagrindiniai instrumentai. Antra, atliekant
+politikos alternatyvų analizę, tiriamas pagal išskirtus tikslus ir instrumentus
+reformuoto biudžeto poveikis Lietuvai ir specifiniai Lietuvos interesai vykdant
+tokią biudžeto reformą. Analizė paremia keliamą hipotezę, tačiau kartu pabrėžia
+būtinybę atlikti daugiau tyrimų tiek siekiant nustatyti ES biudžeto politikų
+tikslus ir įgyvendinimo instrumentus, tiek įvertinti ES biudžeto programų
+poveikį Lietuvai. Straipsnyje taip pat apžvelgiamas ES biudžeto peržiūros
+procesas ir šalių narių interesai biudžeto išlaidų atžvilgiu bei biudžeto pajamų
+sistemos reformos poveikis Lietuvai. EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS ĮGYVENDINIMAS IR
+TAIKYMAS LIETUVOJE DEIVIDAS KRIAUČIŪNAS Europos Sąjungos teisės įgyvendinimas ir
+taikymas - sudėtingas procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai
+laikomasi ES teisės aktų nustatytų reikalavimų. Šio proceso metu ne tik
+atsiskleidžia konkrečios valstybės narės institucijų pasirengimas ir
+administraciniai gebėjimai, nustatytų įgyvendinimo procedūrų veiksmingumas,
+politinė situacija ir pozicija. Įgyvendinimas taip pat dažnai būna susijęs su
+įvairiomis ES ir nacionalinės teisės nuostatomis, faktinėmis aplinkybėmis ir, be
+abejonės, su galimu skirtingu jų vertinimu. Atitinkamai valstybės narės daromi
+pažeidimai gali būti įvairiausių formų. Norint atskleisti esamą situaciją,
+surasti priežastis ir ieškoti galimų sprendimų ES teisės įgyvendinimui
+pagerinti, tikslinga šiuos pažeidimus identifikuoti, rasti bendrus jų požymius
+ir įvertinti. Straipsnyje pateikiama bendra analizė tų atvejų, kai Lietuva
+pagrįstai ar tariamai buvo kaltinama nevykdanti savo įsipareigojimų įgyvendinti
+ES teisę. Lietuvos patirtis pateikiama bendrame dešimties naujųjų ES valstybių
+narių kontekste, taip pat kartais lyginama su senosiomis ES valstybėmis. Taip
+pat išsamiai pateikiamos ir analizuojamos Lietuvos daromų pažeidimų formos,
+siekiama atskleisti jų priežastis. Nors esama ES teisės įgyvendinimo padėtis
+Lietuvoje ir bendros tendencijos jokių rimtesnių grėsmių neatskleidžia,
+nagrinėjant atskiras pažeidimų grupes stengiamasi rasti joms būdingas priežastis
+ir veiksmus, kuriais tokių pažeidimų skaičių būtų galima sumažinti. FORMULAVIMO
+POVEIKIS VERTINANT ĮVYKIŲ LAIKĄ Vaclovas Martišius Tyrimas yra skirtas
+nustatyti, ar laiko trukmės nusakymo pobūdis veikia žmonių įvykio laiko
+vertinimus. Buvo tikrinama hipotezė, kad instrukcijoje nurodžius apatinę laiko
+tarpo ribą data, tiriamieji tiksliau pasako, ar įvykis atsitiko tuo laikotarpiu,
+negu tokios datos nenurodžius, o tiesiog paklausus, ar įvykis atsitiko tam tikru
+laiku, pavyzdžiui, paskutinį pusmetį. Tyrimo duomenys hipotezę patvirtino.
+Grupė, kuriai apatinė laiko tarpo riba buvo nurodyta data, padarė mažiau klaidų
+(t 58 = 4,084; p = 0,000; rpb = 0,42). Data, žyminti apatinę laiko tarpo ribą,
+tampa orientyru, padidinančiu laiko nustatymo tikslumą. Žmonės pažeidžia
+invariantiškumo principą nurodydami, ar įvykis atsitiko tam tikru laikotarpiu.
+NEVILTIES LYGIS, NUOSTATOS SAVIŽUDYBIŲ ATŽVILGIU IR SUICIDINĖ RIZIKA Paulius
+Skruibis, Evaldas Kazlauskas, Danutė Gailienė Remdamiesi ankstesnių tyrimų
+rezultatais keliame prielaidą, kad nuostatos savižudybių atžvilgiu yra svarbus
+kintamasis įvertinant savižudybės riziką (suicidiškumą) - nevilties lygis ir
+nuostatos savižudybių atžvilgiu geriau prognozuoja tiriamųjų savižudybės riziką
+negu tik nevilties lygis. Hipotezė yra tikrinama jaunų vyrų, atliekančių
+privalomąją karinę tarnybą, imtyje (N = 368). Tyrimo metu nustatyta, kad įvairūs
+nuostatų savižudybių atžvilgiu aspektai ir nevilties lygis yra reikšmingai
+susiję su tiriamųjų suicidiškumu. Stipriausiai su suicidiškumu koreliavo
+savižudybės priimtinumas (r = 0,36, p < 0,01). Taikant hierarchinę daugiamatę
+regresiją nustatyta, kad nevilties lygis prognozuoja 21,1 proc. suicidiškumo
+kintamojo variacijos, o nevilties lygis kartu su nuostatomis savižudybės
+atžvilgiu - 34,2 proc. Gauti rezultatai patvirtino prielaidą, kad nevilties
+lygio ir nuostatų savižudybių atžvilgiu sąveika vyrų suicidiškumą prognozuoja
+geriau, negu nevilties lygis atskirai. SMURTO RODYMAS LIETUVOS TELEVIZIJOS
+LAIDOSE Rugilė Kiguolytė, Gintautas Valickas Šio darbo tikslas - įvertinti
+pagrindinių Lietuvos televizijos kanalų (TV 3, LNK, LRT) rodomą smurtą.
+Duomenims rinkti buvo naudojamas skaitmeninių vaizdo diskų grotuvas, kuris tris
+kartus per dieną po 15 minučių įrašydavo atsitiktinai pasirinktas šių trijų
+televizijos kanalų laidų ištraukas. Visą tyrimo medžiagą sudarė 18 valandų
+įrašai. Smurto aktai buvo vertinami remiantis mūsų sudarytais kriterijais
+(atskirai vertinome fizinį, psichinį smurtą, smurto padarinius, ginklų ir kitų
+su smurtu susijusių daiktų rodymą ir pranešimus apie smurtą). Vertinant smurto
+aktus taip pat buvo pasitelkti du nepriklausomi žurnalistų etikos inspektoriaus
+tarnybos ekspertų grupės nariai. Gauti rezultatai parodė, kad vidutinis smurto
+rodymo dažnis LRT, LNK ir TV 3 programose yra 10,8 smurto akto per valandą (TV 3
+- 16,3 smurto akto, LNK - 10 smurto aktų, LRT - 6 smurto aktai). Įvairiose
+televizijos laidose vyrauja fizinis smurtas, tiek fizinio, tiek psichinio smurto
+rodymas dažniausiai yra savitikslis, beveik 46 proc. visų smurto atvejų nebuvo
+rodoma jokių pastebimų smurto padarinių aukai, beveik 49 proc. - nebuvo
+pateikiama aiškaus smurto arba smurtautojo vertinimo. Taip pat nustatyta, kad
+daugiausia fizinio ir psichinio smurto aktų rodoma animacinių filmų metu.
+SUBJEKTYVAUS TRAUMINIO PATYRIMO IR POTRAUMINIO AUGIMO BEI POTRAUMINIO STRESO
+SUTRIKIMO SĄSAJOS Evaldas Kazlauskas, Irma Šimėnaitė, Danutė Gailienė
+Potrauminis augimas yra teigiami psichologiniai padariniai po traumos, kurie
+pasireiškia savęs suvokimo, požiūrio į pasaulį ir tarpasmeninių santykių
+pokyčiais (Tedeschi and Calhoun, 1996). Pozityvūs procesai po traumos dar tik
+pradedami tyrinėti, todėl nėra žinoma, kokios yra potrauminio augimo (PTA),
+trauminio įvykio intensyvumo ir potrauminio streso sutrikimo (PTSS) sąsajos.
+Siekiant įvertinti ryšius tarp trauminės patirties ir PTSS bei PTA, buvo ištirti
+104 studentiško amžiaus jaunuoliai, per savo gyvenimą patyrę bent vieną trauminį
+įvykį. Tako analizės modelis parodė, kad subjektyvus trauminės patirties
+intensyvumas yra veiksnys, reikšmingai prognozuojantis tiek PTSS, tiek PTA. Kuo
+reakcija į trauminį įvykį yra stipresnė, tuo labiau išreikšti PTSS ir PTA
+požymiai. Nustatytas nestiprus teigiamas ryšys tarp PTSS ir PTA parodė, kad,
+norėdami geriau suprasti, kaip jaučiasi asmenys po traumos, turime atsižvelgti
+ir į teigiamus (PTA), ir į neigiamus (PTSS) traumos padarinius. 
+
+PAAUGLIŲ EMOCINIŲ IR ELGESIO SUNKUMŲ SĄSAJOS IR POKYČIAI PER TREJUS METUS:
+AMŽIAUS IR LYTIES YPATUMAI Oksana Malinauskienė, Rita Žukauskienė Naudojant
+tęstinio tyrimo duomenis straipsnyje analizuojama, kaip susiję tarpusavyje
+skirtingų amžiaus grupių paauglių emociniai ir elgesio sunkumai, kaip šie
+sunkumai kinta per trejus metus ir kaip šios raidos tendencijos susijusios su
+paauglio lytimi. Tęstiniame tyrime dalyvavo 14 - 16 metų paaugliai (N = 317).
+Emociniams ir elgesio sunkumams nustatyti buvo naudojamas YSR 11/18 (Achenbach,
+1991) klausimynas. Rezultatai rodo, kad paauglių emociniai ir elgesio sunkumai
+yra tarpusavyje susiję. Aptiktos visų trijų amžiaus grupių paauglių
+nerimastingumo / depresiškumo, somatinių skundų, užsisklendimo bei agresyvaus
+elgesio ir delinkventinio elgesio / verčių sąsajos. Paaiškėjo, kad emociniai ir
+elgesio sunkumai, išskyrus užsisklendimą ir delinkventinį elgesį, bėgant laikui
+nesikeičia, tik jų stiprumas kinta. Taip pat nustatyta, kad visų amžiaus grupių
+merginos pasižymi aukštesniais nerimastingumo / depresiškumo bei somatinių
+skundų įverčiais nei vaikinai, o vaikinai pasižymi aukštesniais delinkventinio
+elgesio įverčiais nei merginos. Tačiau nei merginoms, nei vaikinams šie sunkumai
+per trejus metus nekinta. ELGESIO SUTRIKIMŲ TURINČIŲ PAAUGLIŲ EGO FUNKCIJOS IR
+JŲ RYŠYS SU ĮVEIKOS STRATEGIJOMIS Vaida Kalpokienė, Gražina Gudaitė Straipsnyje
+nagrinėjamos elgesio sutrikimų turinčių paauglių Ego funkcijos (ryšiai su
+objektais, impulsų ir afektų kontrolė, gynybinis bei sintetinis integracinis
+funkcionavimas) ir jų ryšys su įveikos strategijomis. Tyrime dalyvavo 38
+turintys elgesio sutrikimų ir 35 sveiki paaugliai. Elgesio sutrikimų turinčių
+tiriamųjų Ego funkcijos tarpusavyje yra mažai susijusios (gauta koreliacija tarp
+ryšių su objektais ir sintetinio integracinio funkcionavimo, r = 0,39), sveikų
+tiriamųjų visos Ego funkcijos yra susijusios. Elgesio sutrikimų turintys
+paaugliai dažniau naudoja mažiau adaptyvią įveiką. Tiek turinčių elgesio
+sutrikimų, tiek sveikų paauglių gynybinis funkcionavimas yra susijęs su įveikos
+būdais. CBCL, TRF IR YSR METODIKŲ STANDARTIZAVIMAS NAUDOJANT 6 - 18 METŲ
+LIETUVOS VAIKŲ IMTIES DUOMENIS Rita Žukauskienė, Ilona Kajokienė Šiame
+straipsnyje pristatomi CBCL, TRF ir YSR metodikų standartizavimo duomenys bei
+pagrindiniai rodikliai, kuriais naudojantis galima vertinti vaikų elgesio ir
+emocinius sunkumus. Vaikų ir paauglių elgesio bei emocinių sunkumų įvertinimai,
+remiantis tėvų, mokytojų ir pačių vaikų pateikta informacija, buvo analizuojami
+naudojant atsitiktinės 6 - 18 m. Lietuvos vaikų imties (n = 4186) duomenis.
+Atsitiktinė imtis buvo sudaroma atrenkant 40 proc. gyvenančių mieste, 25 proc. -
+miesteliuose ir 35 proc. kaime gyvenančių vaikų. Pavyko surinkti duomenis apie
+90,62 proc. į imtį patekusių vaikų. Klausimynų grįžtamumo procentas pakankamai
+didelis, t. y. grįžo 89,22 proc. visų klausimynų. Tyrimo rezultatai rodo, jog
+CBCL, TRF ir YSR kai kurių skalių lietuvių kalba vidinio suderinamumo rodikliai,
+palyginti su JAV duomenimis, kiek prastesni, tačiau nedaug skiriasi nuo
+analogiškų skalių originalo kalba vidinio suderinamumo. Berniukų ir mergaičių
+CBCL, TRF ir YSR probleminių skalių vidurkiai panašūs į kitų šalių tyrimų
+duomenis, t. y. visų amžiaus grupių mergaičių internalių sunkumų įverčiai
+didesni nei berniukų, o eksternalių sunkumų įverčiai didesni berniukų nei
+mergaičių. Berniukų eksternalių ir bendrų sunkumų įverčių kitimas su amžiumi
+panašus kaip ir kitose šalyse, o mergaičių įverčių kitimas su amžiumi skiriasi.
+JAV ir Lietuvos vaikų kai kurių skalių įverčių vidurkių skirtumai reikšmingi, be
+to, daugumos skalių Lietuvos vaikų vidurkiai, palyginti su JAV duomenimis, yra
+aukštesni, tačiau efekto dydis, kai atsižvelgiama į lytį, amžių ir šalį, yra
+labai mažas, t. y. mažesnis nei 1 proc. Straipsnyje taip pat pateikiami
+procentiliai pirminiais ir T balais, leidžiantys įvertinti, ar vaiko emociniai
+ir elgesio sunkumai neperžengia normos, ribinio ir nuokrypio įverčių ribų.
+STRESO ĮVEIKOS KLAUSIMYNAS: KETURIŲ FAKTORIŲ MODELIO TAIKYMAS Žygimantas
+Grakauskas, Gintautas Valickas Straipsnyje pristatoma lietuviška streso įveikos
+vertinimo metodika. Ji sudaryta naudojant empirinę skalių konstravimo
+strategiją. Darbas atliktas trimis etapais. Pirmuose dviejuose, panaudojus
+aiškinamosios faktorinės analizės matematinį modelį, pradinis teiginių skaičius
+- 167 buvo sumažintas iki 24, jie priskirti keturiems faktoriams: socialinės
+paramos, problemų sprendimo, emocinės iškrovos ir vengimo. Trečiojo tyrimo etapo
+metu įvertintos kai kurios klausimyno psichometrinės savybės. Nustatyta, kad
+išskirti faktoriai paaiškina 47,93 proc. duomenų dispersijos. Gauti tokie skalių
+vidinio suderinamumo Cronbacho a rodikliai: socialinė parama (a = 0,832),
+problemų sprendimas (a = 0,760), emocinė iškrova (a = 0,721), vengimas (a =
+0,624). Patvirtinančiosios faktorinės analizės rezultatai rodo patenkinamą
+pasirinkto keturių faktorių modelio tinkamumą: CHI - SQUARE = 140,81; RMSEA =
+0,055; GFI = 0,89; CFI = 0,87; NNFI = 0,84. KLAUSOS SUKELTAS POTENCIALAS:
+PACIENTŲ, SERGANČIŲ ŠIZOFRENIJOS SPEKTRO SUTRIKIMAIS, NAUJŲ VERTINIMO PARAMETRŲ
+PAIEŠKA Milena Korostenskaja, Kastytis Dapšys, Aldona Siurkutė, Valentinas
+Mačiulis, Osvaldas Rukšėnas, Seppo Kahkonen Klausos sukelti potencialai (KSP)
+yra elektroencefalogramos pokyčiai, kuriuos sukelia sensoriniai klausos
+dirgikliai. Jų registracija leidžia neinvaziniu būdu gauti neurofiziologinės
+informacijos apie žmogaus galvos smegenų aktyvumą, susijusį su informacijos
+apdorojimo procesais. Retų reikšmingų klausos dirgiklių (garso tonų) atpažinimas
+dažnų nereikšmingų dirgiklių eilėje sukelia KSP bangas N 2 ir P 300 - vadinamąjį
+kognityvinį kompleksą. Šių bangų parametrai - latencija ir amplitudė - atspindi
+laiką, reikalingą įvertinti reikšmingą dirgiklį. P 300 amplitudė siejama su
+galvos smegenų neuroninių išteklių paskirstymu, o N 2 amplitudė gali būti
+susijusi su reikšmingų dirgiklių atpažinimo procesais. Buvo aptikta, kad
+pacientų, turinčių šizofrenijos spektro sutrikimų, N 2 ir P 300 bangų amplitudės
+mažesnės. Tai rodo klausos informacijos apdorojimo procesų sutrikimus sergant
+šizofrenija. Tačiau klinikinis KSP taikymas susiduria su tam tikromis
+problemomis (didelis tarpasmeninis rezultatų išsibarstymas), kurioms spręsti
+nutarėme pasitelkti naujus papildomus KSP kognityvinio komplekso parametrus. Šio
+tyrimo tikslas buvo įvertinti naujus P 300 bangos parametrus ir palyginti jų
+patikimumą su įprastiniais P 300 bangos parametrais (amplitude ir latencija),
+tiriant pacientus, turinčius šizofrenijos spektro sutrikimų. Buvo ištirti 56
+sveiki asmenys ir 22 pacientai, turintys šizofrenijos spektro sutrikimų. KSP
+buvo registruojami taikant atsitiktinio įvykio (angl. odd - ball) paradigmą -
+tarp dažnų nereikšmingų dirgiklių atsitiktine tvarka buvo pateikiami retesni
+reikšmingi dirgikliai, kuriuos tiriamieji turėjo suskaičiuoti. Greta įprastinių
+parametrų matavome šiuos naujus parametrus: latencijos (Lp 300) ir amplitudės
+(Ap 300) santykį, atpažinimo laiką (IT), kognityvinio komplekso statumą (SCC), P
+300 bangos energiją, P 300 bangos nusileidžiančiosios dalies greitį (SDS) bei
+greičio parametrus A ir B. Taip pat matavome tuos pačius išskaičiuotos bangos
+(gaunama iš atsako į nereikšmingus dirgiklius kreivės skaitmeniniu būdu atimant
+atsako į reikšmingus dirgiklius kreivę) parametrus, žymimus sSDS, sA ir sB.
+Tyrimo metu paaiškėjo, kad kai kurie naujai pasiūlyti parametrai yra
+statistiškai patikimesni, lyginant pacientų ir kontrolinę grupes, negu
+tradiciniai parametrai (amplitudė ir latencija). Daroma išvada, kad siūlomi
+nauji parametrai gali būti naudingi padedant įvertinti kognityvinių funkcijų
+pakitimus, esant šizofrenijos spektro sutrikimams, bei atskirti jų potipius.
+Taip pat skaitmeniniu būdu išskaičiuotos bangos parametrai gali būti naudingesni
+negu užrašytos tyrimo metu. SKAIDRUMO PRINCIPAS IR NESĄŽININGŲ SĄLYGŲ DIREKTYVA
+Danguolė Bublienė Straipsnyje aptariamas Europos Sąjungos teisėje paplitęs
+skaidrumo principas, jo turinys ir reikšmė. Taip pat analizuojamos 1993 m.
+balandžio 5 d. Europos Tarybos direktyvos 1993 / 13 / EEB dėl nesąžiningų sąlygų
+vartojimo sutartyse nuostatos, įgyvendinančios skaidrumo principą, aptariami
+teisiniai padariniai, pažeidus skaidrumo principo reikalavimus, bei nagrinėjama
+kaip minėtos direktyvos nuostatos įgyvendinamos Lietuvos teisėje. SOCIALINIŲ
+PARTNERIŲ VAIDMUO KURIANT EUROPOS BENDRIJOS DARBO TEISĖS NORMAS Tomas Davulis
+Straipsnyje nagrinėjamas socialinių partnerių vaidmuo kuriant Europos Bendrijos
+teisės normas. Pirmojoje dalyje aptariamas formalaus ir neformalaus socialinio
+dialogo Bendrijos lygmeniu atsiradimas ir kaita. Europos socialinių partnerių
+sąvoka ir jos reikšmė yra analizuojama antrojoje straipsnio dalyje. Trečioji
+dalis skirta darbdavių ir darbuotojų organizacijų dalyvavimo Bendrijos
+teisėkūroje teisių įgyvendinimui konsultacijomis ir derybomis, ypatingą dėmesį
+skiriant problemiškiems Europos socialinių partnerių sudarytų susitarimų
+teisinės prigimties, sudarymo ir įgyvendinimo aspektams. PAKALTINAMUMAS KAIP
+NEPILNAMEČIŲ BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS PRIELAIDA Anna Drakšienė Straipsnyje
+nagrinėjama esminė nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės prielaida -
+pakaltinamumas, nes tik iš pakaltinamų asmenų galima reikalauti tam tikro
+elgesio arba nuo jo susilaikyti. Dažnai teismų akiratin patenka nepilnamečiai,
+kurie pripažįstami pakaltinami, tačiau jų protinis išsivystymas ar liguista
+psichinė būsena leidžia abejoti jų asmenybės visavertiškumu ir gebėjimu aiškiai
+suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl straipsnyje aptarti ir
+nepilnamečių riboto pakaltinamumo klausimai. OPERATYVINĖS VEIKLOS TEISINIO
+REGULIAVIMO PROBLEMOS IR PERSPEKTYVOS Gintaras Goda Straipsnyje nagrinėjamos
+operatyvinės veiklos reglamentavimo problemos. Abejojama norminio teisės akto -
+Operatyvinės veiklos įstatymo būtinumu. Bandoma įrodyti, kad Operatyvinės
+veiklos įstatymas neturi aiškaus reguliavimo dalyko, šio įstatymo taikymas gali
+kelti rimtų problemų žmogaus teisių apsaugos požiūriu. Autoriaus nuomone,
+Operatyvinės veikos įstatymą pripažinus netekusį galios ir padarius atitinkamų
+pataisų kituose įstatymuose, jokių teisinio reguliavimo spragų nebūtų. NAUJŲ
+BESIFORMUOJANČIŲ VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ VALSTYBINIS REGULIAVIMAS AR
+SAVIREGULIACIJA Jaunius Gumbis Šiame straipsnyje nagrinėjamas naujų
+besiformuojančių visuomeninių reiškinių reguliavimo klausimas. Iš pradžių
+aptariamos jų valstybinio reguliavimo ribos, tačiau daugiausia dėmesio šiame
+darbe skiriama socialinių normų svarbai, jų laikymuisi. Taip pat nagrinėjami
+tokios sparčiai besiformuojančios visuomeninių santykių srities - informacinių
+technologijų savireguliacinės sistemos pranašumai, palyginti su valstybine
+teise. 
+
+Ar myliu savo kūną? EGIDIJA ŠEPUTYTĖ - VAITULEVIČIENĖ Vasara – pats
+„kūniškiausias “metų laikas. Besiplaikstantys vasariniai drabužiai daugiau
+atidengia kūnus nei pridengia, o ką ir bekalbėti apie saulės vonias
+paplūdimiuose ir pliuškenimąsi jūroj bei ežeruose. Žvilgsnis į veidrodį
+Nenuostabu, kad vasarai atėjus savo kūno proporcijas nužiūrinėjame ir vertiname
+dažniau nei bet kada. Tad kokius jausmus mums sukelia žvilgsnis į savo
+apnuogintą atvaizdą veidrodyje: pasigėrėjimą ar pasibjaurėjimą, džiaugsmą ar
+nerimą? Anot psichologės Jean Tignol, tyrinėjusios įvairias vyrų ir moterų
+fobijas, susijusias su savo kūno suvokimu, apytikriai 90 proc. moterų ir 70
+proc. vyrų yra nepatenkinti savo kūnu. Pasirodo, džiaugtis savo išvaizda (ne
+rūbu, o savo kūnu) – vos ne retenybė. Kas gi kaltas dėl šitaip paplitusio
+nepasitenkinimo: auklėjimas, žurnalų viršeliai ar tobulybės siekis? Panašu, kad
+savo kūno įvaizdis – tikras Achilo kulnas: jam greitai gali pakenkti tiek
+mesteltas kritiškas komentaras, tiek tobulų proporcijų idealizavimas. Visuma –
+daugiau nei atskirų dalių suma Grožio specialistai tvirtina, kad jei po dalelę
+ištyrinėtume bet kurios gražuolės ar gražuolio kūną, tikrai rastume trūkumų –
+tobulas kūnas gamtoje tiesiog neegzistuoja. Įsižiūrėję kad ir į tikrai gražų
+veidą, nustebtume, jog nosis kiek didoka, akys truputį žvairuoja, o gal net yra
+skirtingos formos ar nevienodai nutolusios nuo nosies. Esmė ta, kad grožis – tai
+visuma, o visuma visada pranoksta atskirų dalių sumą. Tad jeigu paauglė (ar bet
+kokio amžiaus žmogus) staiga susirūpina, kad jos akys per daug nutolusios nuo
+nosies, antakiai nepakankamai išlenkti ar smakras atsikišęs, toks susirūpinimas
+greičiausiai neturės realaus pagrindo, nes grožį lemia ne tam tikros kūno dalies
+dydis ar forma, bet jo santykis su kitomis kūno dalimis. O ką jau ir bekalbėti
+apie eiseną, veido išraiškas ar gestikuliaciją – tai irgi neatskiriamas kūno
+grožio matmuo. Tiesa, dažniausiai (nebent esame kino aktoriai) mes net nežinome,
+kaip atrodome iš tikrųjų, nes stebime save sustingusius prieš veidrodį arba ne
+itin natūralioje pozoje. Taigi, prieš kritiškai vertindami savo kūną,
+prisiminkime, kad tikrai objektyviems mums būti praktiškai neįmanoma. Ne kaip, o
+ką Apie savo kūną galima mąstyti dviem kryptimis: kaip jis atrodo ir ką jis gali
+(ką jis man duoda). Norėti būti gražiam ar gražiai yra natūralu ir neginčytina,
+tačiau jei kūną vertiname tik pagal tai, kiek jis atitinka idealą ar jo
+neatitinka, jis taip ir liks deramai neįvertintas. Meilė savo kūnui – tai
+pirmiausia savo kūno įvertinimas ir dėkingumas jam už jo suteikiamas paslaugas
+ir dovanas. Tai ypač svarbu kalbant apie savo seksualumo suvokimą. Jei moteris
+jausis seksuali, nes vienu ar kitu parametru atitinka seksualios „pupytės
+“įvaizdį, kažin ar tai pasitarnaus jos realiam seksualumui ir savivertei. O jei
+moteris žvelgs į savo kūną kaip malonumų, vaisingumo ir švelnumo nešėją, tai ji
+jausis seksuali ir be įprastinių seksualumą išryškinančių atributų (makiažo,
+seksualių rūbų ir pan.). Pavyzdžiui, pirmoji žvelgdama į papilnėjusias šlaunis
+su pasibaisėjimu sau sakytų „kokios storos mano šlaunys “, o antroji – „kokios
+tvirtos, moteriškos mano šlaunys “. Tobulybės beieškant Specialistai tvirtina,
+kad tikrai gražių, itin dailiomis formomis ir bruožais apdovanotų žmonių yra
+labai mažai. Tai kas lieka visiems kitiems: darytis plastines operacijas ir
+visokiomis kitokiomis priemonėmis vytis grožio etaloną? O gal tiesiog praplėsti
+grožio suvokimo diapazoną? Tobulo grožio standartai keičiasi priklausomai nuo
+kultūros, laikmečio. Grožis tikrai labai sąlyginis. Juk du visiškai skirtingų,
+net priešingų proporcijų žmonės gali būti tikrai labai gražūs. Tad tikrai
+neprotinga vertinti savo kūną pagal griežtus tam tikrų proporcijų grožio
+reikalavimus. Tiesa, stengtis būti gražiam, pasitempti – sveikintina. Tačiau
+mylėti savo kūną ir grožėtis juo galima ir dera tikrai ne tik išrinktiesiems. Be
+to, kai iš tikrųjų moki mėgautis gyvenimu, tiesiog nelieka laiko būgštauti dėl
+esamų ar įsivaizduojamų kūno trūkumų. Kaip padėti dukrai susidraugauti su savo
+kūnu Jeigu dukrelė atsisako dėvėti tam tikrus rūbus, nes ji atrodo su jais
+„stora “arba „liesa “, nederėtų primygtinai piršti jai to rūbo. Tačiau tokiu
+atveju frazes „aš stora “ar „aš liesa “vertėtų pataisyti: „Tu manai, kad šis
+rūbas tau netinka? “(vietoj „Tu manai, kad su šiuo rūbu atrodai stora? “). Tai
+gali būti kaip tik gera proga pakalbėti apie skirtingas moters kūno formas,
+dydžius, proporcijas ir žmonių kūnų įvairumą. Jeigu dukra yra pilno sudėjimo,
+tačiau akivaizdžiai valgo daug, neatsisako ir užkandžių tarp pagrindinių
+valgymų, verta apie tai pasikalbėti. Žodžius reikėtų rinktis atsargiai. Jei ji
+tikrai yra stambi, tai pati seniai tą žino, todėl svarbu to neakcentuoti. Geriau
+pasidomėti, kodėl jai norisi tiek užkandžiauti: galbūt jai kažkurioje srityje
+nesiseka, jaučia nerimą, gal maistas jai – paguoda? Galima pasiūlyti visai
+šeimai pradėti sveikiau maitintis, pakviesti dukrelę kartu ruošti sveiko maisto,
+nekaloringų patiekalų ar užkandžių. Jeigu dukrelė vis klausia, kaip ji atrodo
+(su tam tikru rūbu ar tam tikroje situacijoje), tuo akivaizdžiai rodydama
+susirūpinimą savo išvaizda, nebūtinai reikia tiksliai atsakyti, ką jūs
+galvojate. Kalbant apie mergaitės išvaizdą, vertėtų komentuoti atsargiai, nes
+ypač paauglystėje ji tikrai labai jautri kritikai ir pažeidžiama. Geriau dažniau
+jos paklausti: „O kaip tu manai, kaip tu atrodai? “ Jei mokėsite klausyti,
+suprasite, ką mergaitė nori išgirsti jus sakant. 
+
+AŠ TURĖJAU TAVE TAU NEŽINANT. Nežinau, ką dabar veiki. Tačiau Tu nežinai, ką aš.
+O aš nieko, sėdžiu prie lango ir bandau išpūsti dramblio formos tabako debesį.
+Tu gal karpaisi nagus, gal net kojų? Tai kam mums visa tai žinoti, matyti,
+fiksuoti. Žinojimas užknisa. Mes pernelyg banalūs, kad žinotume. Nesvarbu, ką
+veiki, svarbu, kad. Lietus, kuris, kaip žinome, plonom stiklinėm kojom po visą
+sodą bėginėja, šiąnakt mus savaip jungia, Tu juk irgi jį stebi. Tačiau tai irgi
+nesvarbu, kartais tarp mūsų nėra jokio objekto, matomo abiem, tuomet realybė ir
+pasitraukia. Tuomet atsiveria vaizduotė, iš esmės - literatūra. Tik mėgėjai
+mano, jog baltas puslapis jai būtinas. Tu būtina, puslapis - ne. Juk aš būnu su
+Tavim, galbūt su ta, kurios pati dar nepažįsti. Perfrazuojant klasiką: Tavo
+ribos yra mano vaizduotės ribos. Kuriuosi Tave, bandau atspėti, nulaužti Tavo
+kodus ir pakeisti savais. Po kelių parų Tavo spynose suksis mano raktai. Po
+kelių parų Tu ateisi, ir aš nustebsiu dešimčia skirtumų tarp Tavo Tavęs ir mano
+Tavęs. Vėl būsi spėjusi save suslėpti ir suklastoti. Žvelgsi į mane iš blindažo,
+nors matysiu jo betoną slystant nuo tavęs lyg šilko marškinius. Kol vėl liksi
+nuoga, kokią dabar ir matau. Lietus vis lyja, jis irgi banalus, jis gadina man
+visą literatūrą. Jis kartais trukdo man kurtis Tave, todėl galvoju, kurių
+lakiųjų materijų kontekstai Tavęs negožtų. Tarkim, garsai. Turbūt įkyriausia
+pasaulio dalis, nes neišvengiama. Nuolat kažkas čeža, taukši, krebžda, ošia,
+varsto duris, perjunginėja pavaras. Iš visur man nereikalingų pokalbių
+šrapneliai, muzikos skiautės, kaimynas metalistas vėl pjauna savo gitarą, ir
+netgi nuo arbatos kylančius garus aš, regis, pradedu girdėti. Pakankamai šiame
+gyvenime regėjau, sako mirštantys. O girdėjo? Tikrai daugiau. Be nuostolio
+galėjo apkursti dar keturiasdešimtmečio krizės metu. O jei sėkmingai sveiki
+išgyveno, veikiausiai visi turėjo akvariumus: idealaus begarsio pasaulio
+mikromodelį. Spalvų bei judesio daug, garso - nulis. Dekoratyvusis spa. Tu
+manyje begarsė. Net jei kalbi, ta kalba visai kitaip suformatuota. Girdžiu ją,
+bet ne ausimis. Žmogus, prisidėjęs kriauklę prie ausies, girdi ne jūros ošimą, o
+jo galvoje tekantį kraują. Tu manyje kalbi kiek garsiau, nei teka kraujas, todėl
+girdžiu. Kas dar? Kvapai. Silpniausia materija. Net jai apibūdinti naudojame
+skolinius iš kitų arealų. Sunkus, lengvas, gaivus. Persikų, vanilės, muskuso,
+ambros. Dar: popieriaus, skalbinių, prakaito. Kvapai mažiausiai savarankiški,
+atrodo, jog savaime jie neegzistuoja, juos kuria skalbiniai, vanilė, popierius,
+kaip aš dabar kuriu Tave. Tik tiek, kad ir Tu gali mane kurtis, o kvapo ir
+popieriaus santykis - vienakryptis. Prisimenu Tavo kvapą, esu jį išskaidęs į
+segmentus, tačiau paprašytas nesurinkčiau ir neatkurčiau. Turėtum pati ateiti ir
+kvepėti, to nesuvokdama. Juk užuodi tik savo kvepalus, paties kvapo ne. Tam esu
+aš. Kas dar? Taip, vaizdai. Nebepavojingi, nes per keturis dešimtmečius spėjo
+nusidėvėti. Veik viskas manyje jau turi savas matricas. [...] Ne, kam,
+nebestebina. Orūs miestai, kur lankėmės vasarą, irgi stebino dvidešimtmetį
+jaunuolį, iš kurio išaugo dabartinis aš. Nebesistebintis, veik nebestebintis.
+Todėl jie niekaip negalės Tavęs replace. O Tu juos - gal. Juk vietos, kuriose
+mūsų buvota, įgavo papildomų konotacijų ir dabar pasaulis į mane atsisukęs
+būtent tomis vietomis. Jos skirtingos. Kai kuriose mums nebuvo gerai. Tačiau ir
+jos lieka, siurbdamos tą energijos dalį, kurią sau leidome joms atiduoti. Gerųjų
+vietų daugiau, tad entropija dar suvaldoma. Todėl šie vaizdai lieka. Ir
+paryškina Tave, lyg seni drabužiai. Būtent seni, įprasti, nes apsirengdama
+naujai Tu tarsi neigi mūsų tradiciją, leidi atminčiai pasijusti mažiau
+reikalingai. Be to, tai, kad turi man neįprastų drabužių, primena, jog turi ir
+daugiau man nežinomo gyvenimo. Natūralu, kad dalies jo man geriau būtų niekada
+ir nesužinoti. Jau kelios valandos sėdžiu prie šito lango ir kuriuosi Tave.
+Tokią, kokia, manau, ir esi, nes kurdamas naudoju vien Tavo duomenis. Nieko
+nekeisdamas, gal tik kartais perintonuodamas rizikingesnius Tavo bruožus. Ne
+vien su Tavim taip būnu ir kalbuosi. Žmogus, didesnę vienatvės dalį praleisdamas
+prie savo palėpės lango, neišvengiamai kalbėsis ne tik su įsivaizduojamais
+žmonėmis, bet ir su daiktais, net poelgiais. Seniai kalbuosi. Tačiau kuriuosi
+tik moteris, vyrai man įdomūs vien kaip oponentai ir visus juos įmanoma užrašyti
+tekstu, veik be nuostolių. Vyrai apskritai man savaip plokšti. Su jais galima
+tik pasišnekėti, ir tik su nedaugeliu jų. Moterys kas kita, jos menkiau
+įžemintos, todėl kartais visos atrodo lyg nutrenktos žaibo. Ir bendravimo
+diapazonas čia - nuo meilės iki neapykantos. Nuo dailių pacukruotų paviršių iki
+gelmės, pilnos užspausto riksmo. Gerai, kad esi. Gerai, kad susitinkam. Tačiau
+nežinau, kas būtų, jei niekad nesiskirtume. Tai mane blokuotų. Turbūt ir Tave,
+nes sakei, jog aš išliksiu amžiams tik tada, jei manęs nebus. Vadinasi, mąstome
+panašiai. Vadinasi, abu kuriamės vienas kitą, tarsi kastume tunelį po Atlantu iš
+priešingų pusių. Kada nors gal susitiksim vandenyno vidury. O jei ne, būsim
+praleidę daugybę gražių naktų prie savo langų, tarp kurių stiklinėm kojom
+bėginės lietus. Būsime jau beveik literatūra. Tada suprasim, kad pamilti
+literatūrą daug lengviau, nei pamilti gyvenimą. 
+
+BEVARDŽIAI. Jų tarsi neturėtų būti, nes brūkšniais susaistytame ir kableliais
+sukapotame pasaulyje neištarti dalykai neegzistuoja. Net pervertus paseilintu
+pirštu visą tą pasaulį, jų turėtume nerasti nė vienoje pastraipoje. Tiesą
+sakant, jie nebūtini, o nebūtini dalykai į tikslą orientuotoje visuomenėje
+nupūva savaime. Tačiau jie yra. Net jei jie ramiai gulėtų būties dugne, lyg
+nemaišomos arbatos tirščiai, juos pastebėtume. Tačiau jie stovi, pakilę kaip
+kobros, daugybės jų kūnų artumas jau savaime - kirtis. Nejau jie kažką esminga
+mums užstoja? Svetimi. Tie žmonės, kurių nepažįstam. Mes jų nepradėjom, antraip
+pažinotume. Jie dauginasi savaime. Ir mums dėl to neramu, nes visi nevaldomi
+procesai baugūs. Šiek tiek ramina tai, jog nėra akivaizdžių mus jungiančių
+laidininkų, juos atitvėrusi standi kitoniškumo siena, tad kartais stebėti juos
+net malonu, lyg rajas akvariume. Tačiau negi negali atsitikti, jog sykį su vienu
+jų susiliesite delnais, ir iš vienų gyslų į kitas žaibiškai persilies rajų
+įelektrintas akvariumo vanduo. Visas. Civilizacijų istorija rodo, jog tai ne tik
+įmanoma, bet ir nuolat vyksta. Dažniausiai natūra praryja kultūrą ir kalbu čia
+visai ne apie Pompėją. Labiausiai baugina tai, jog nepažįstamieji neturi vardų.
+Todėl jie ir yra gamtos dalis, nes vardų neturi ir vilkai, kielės, kaštonai.
+Kartu su pastaraisiais, nepažįstamieji yra didžiojo kosminio ošimo dalis,
+paskutinis jų stovi turbūt jau ten, kur žvaigždžių radiacija teleidžia
+egzistuoti metalams bei mineralams. Nepažįstamieji, regis, niekada nesiilsi.
+Kada beišeitum, jų pilnos gatvės, o troleibusai iš kažkur veža vis naujų.
+Visuose tau žinomuose būstuose gyvena pažįstami, tai kur gi šitie telpa? Gal jie
+visą laiką pakeliui iš - į, nes dažniausiai matai juos judančius. Iš taško į
+tašką, iš tūkstančio taškų į kitą tūkstantį. Taip, banaliai panašu į skruzdes.
+Skruzdės irgi kraupios, nes nebylios. Nebylus nebūna banalus ir jie (ir jos?)
+tai žino. Banalybė juos kiek nukenksmintų, sušvelnintų ir prijaukintų, banalybė
+ir skirta padėti tau išgyventi, tačiau, kad taptų banalūs, jie turi kartotis.
+Jie visi turi kasdien atlikti kelis tuos pačius judesius. Bet, matyt, nenori ar
+nesugeba, todėl jie dar pavojingesni. Kasdien jie vis kiti, tu niekada jų
+neišmoksi. Tiesa, jie kažkokie simetriški, akies kraštu pastebėtuose jų elgsenos
+fragmentuose slypi keistas logiškumas, lyg jie būtų didžiulis statinys iš lego
+kaladėlių, o tavo akis tesugebėtų aprėpti vienintelę jo dimensiją. Panašiai
+raidėms, tepažįstančioms popieriaus lapą, pasaulis turėtų atrodyti dvimatis.
+Kartais jie eina ne po vieną, po kelis, ir nugirsti jų pokalbių skutai dar sykį
+įrodo, jog jie antipodai. Tu supranti žodžius, tačiau tau jie nieko nesako. Tavo
+kalba sukurta tam, kad aiškintų, ne klaidintų, jų - priešingai. Gal dar mėgintum
+atkoduoti jų kalbą, tačiau žodžius juk supranti, nėr ką koduoti. Gal net
+priešinga, nes neaišku, kokie tie jų daiktai ir su kokiomis situacijomis susiję.
+Gali būti, kad tokiose situacijose atsidurti nenorėtum, o juk atkoduoti,
+suprasti - vadinasi, atsidurti. Todėl geriau jų nesiklausyti, geriau, kai jie
+vaikšto po vieną ir kalba mintyse. Jie gal dar nebus pastebėję, jog kalbėti
+mintyse yra tam tikra prasme seklesnis veiksmas nei tiesiog galvoti. Taip jie
+gal pasidarys seklesni, ims kartotis ir kada nors taps banalūs. Galėsi atsisukti
+į juos ir šyptelti: aha! Laikraščiai irgi kasdien rašo tarsi apie juos. Tačiau
+tarsi ir ne, nes foniniai žmonės laikraščiuose daug mažiau realūs už Romeo ir
+Džuljetą, o pirmo plano figūros gal jau ir būtų pavojingos, bet tam yra du
+žaibolaidžiai. Pirma, jos visada turi vardus, antra, jos visada ką nors veikia,
+veikė, su jomis kas nors yra atsitikę arba jos jau negyvos. Tai konkretu, lokalu
+ir tai iš esmės guodžia. Laikraštis apskritai yra vienas efektyviausių pasaulio
+humanizavimo mechanizmų. Jei ne tylieji jo rytmečiai, žmonija veikiausiai vėl
+būtų susiliejusi su gamta. Nepažįstamieji, tiesa, laikraščius irgi skaito,
+dažniausiai parkuose ant suoliukų, tarsi slapta, tačiau laikraštis įgauna prasmę
+tik su kuo nors aptartas. Tuomet įsijungia laikraščio baterijos, maitinančios
+pokalbių taktikas bei mąstymų strategijas, o nepažįstamieji taip ir lieka
+parkuose, vieni, tad laikraščiai jų rankose atrodo itin absurdiškai. Vis dėlto
+keista, kad kai kuriuos veiksmus atlieki ir tu, ir jie. Vaikštote, kalbate,
+skaitote. Tiesa, tų veiksmų, kiek pastebėjai, nėra daug, o ir esamų mažėja, nes
+kuo labiau sensti, tuo mažiau tavo gyvenime veiksmų. Ar tai, kad jie, tavo
+pastebėjimu, atlieka mažiau veiksmų nei tu, reikštų, jog jie už tave senesni?
+Jei taip, jie pirmi numirs! Galėsi dar keletą metų pagyventi saugiai ir erdviai,
+toks ir yra senatvės etalonas. Vis dėlto turėtų būti kokia nors išeitis, nuo jų
+reikėtų kuo greičiau detoksikuotis, juos reikėtų kažkaip prisijaukinti, atspėti,
+ištarti. Kas nors, kaip Dievas kadaise, turėtų atspėti jų vardus. Dievas juk
+nedavė vardų, atspėjo, tigras juk ir prieš tai buvo tigras. Tad visai įmanoma
+įsivaizduoti, jog jie kažkur nukišę tuos vardus turi. Ir gal kas nors vieną rytą
+išdrįs žengti tarp jų ir išspėlios juos visus iki vieno? Ir gal tai būsi tu? Kuo
+tu vardu? 
+
+LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL LIETUVOS KULTŪROS POLITIKOS KAITOS
+GAIRIŲ PATVIRTINIMO 2010 m. birželio 30 d. Nr. - 977 Vilnius Lietuvos
+Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kultūra yra valstybės pamatas, kad
+kultūra ir kūrybiškumas yra svarbiausi Lietuvos ištekliai ir kultūros padėtis
+Lietuvoje reikalauja kritinio požiūrio, dėmesio ir teigiamų pokyčių, taip pat į
+būtinybę išsaugoti visuomenės kultūrinį tapatumą ir suteikti kultūrai
+prioritetinės valstybės remiamos srities statusą, nutaria: 1 straipsnis.
+Patvirtinti Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires (pridedama). 2 straipsnis.
+Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir patvirtinti Lietuvos
+kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo priemonių planą iki 2010 m.
+gruodžio 1 d. 3 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. SEIMO PIRMININKĖ
+IRENA DEGUTIENĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d.
+nutarimu Nr. - 977 LIETUVOS KULTŪROS POLITIKOS KAITOS GAIRĖS Lietuvos kultūros
+politikos kaitos tikslas – atnaujinti Lietuvos kultūros politikos modelį, kuris
+padėtų atskleisti, išsaugoti ir plėtoti visuomenės kultūrinį tapatumą ir
+kūrybinį potencialą. Šiam tikslui įgyvendinti numatomos šios Lietuvos kultūros
+politikos kaitos gairės: 1) įtvirtinti kultūrą kaip strateginę valstybės raidos
+kryptį, teikiant prioritetą kultūros politikai; 2) reformuoti ir demokratizuoti
+kultūros valdymą, plėtojant kultūros savireguliaciją; 3) gerinti esamą kultūros
+sistemos finansavimą, užtikrinant kultūros sektoriaus uždirbtų pinigų grąžą
+kultūrai; 4) užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių aukšto lygio
+apsaugą, didinti Lietuvos kūrėjų intelektinį kapitalą ir juo pagrįstą kūrybinių
+industrijų konkurencingumą; 5) ugdyti kultūrines žmogaus kompetencijas ir
+kūrybingumą visą jo gyvenimą; 6) formuoti bendrą integralios paveldo apsaugos
+politiką; 7) užtikrinti Lietuvos darnų vystymąsi, derinant paveldosaugos ir
+aplinkosaugos tikslus su urbanistine plėtra ir erdviniu planavimu; 8) didinti
+kultūros prieinamumą visoje Lietuvoje; 9) plėsti Lietuvos kultūrinę erdvę,
+vienijant Lietuvos atstovus pasaulyje; 10) konceptualiai, kryptingai siekiant
+ilgalaikių tikslų, skleisti Lietuvos kultūrą užsienyje. 1. Įtvirtinti kultūrą
+kaip strateginę valstybės raidos kryptį, teikiant prioritetą kultūros politikai
+Lietuvos visuomenės kūrybiniai gebėjimai – tai pagrindiniai jos tvarumo ir
+konkurencingumo ištekliai. Kultūra ir kūrybingumas – tai demokratijos ir laisvos
+asmenybės saviraiškos prielaida. Kūrybingumas užtikrina visuomenės gebėjimus
+išsaugoti ir perduoti tradicijas, gebėjimus atnaujinti savo institucijas, diegti
+naujoves, prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Kultūra ir menas nuo mažens ugdo
+asmenybės iniciatyvumą, saviraišką, pasitikėjimą savimi, sintetinį mąstymą,
+emocinį intelektą. Kultūra ir menas formuoja kūrybiškumui palankią aplinką,
+skatina pilietiškumą, toleranciją, gerus socialinius santykius, intelektine
+nuosavybe pagrįstos kūrybos ir žinių ekonomikos plėtrą. Menas ir kultūros
+paveldas teikia visuomenei vertingų kūrybos pavyzdžių, moko juos vertinti, ugdo
+meninį skonį, skatina visuomenę prasmingai gyventi, ugdo jos teigiamas emocijas
+ir didina pasitenkinimo jausmą. Šiuo metu kultūra ir menas, taip pat su kultūra
+susiję ekonomikos, socialinės sanglaudos, darnios aplinkos aspektai, nėra
+valstybės politikos prioritetinė sritis. Tai rodo kultūros finansavimas
+valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis, menkas kultūros vaidmuo įgyvendinant
+įvairius sektorius jungiančias iniciatyvas. Institucijos nepakankamai
+bendradarbiauja plėtodamos kultūrinį švietimą, kūrybines industrijas, kurdamos
+darnią aplinką, didindamos socialinę sanglaudą. Kultūros politika yra atskirta
+ir nuo kitų sričių. Būtina: 1) numatant ilgalaikę Lietuvos strategiją kultūrą
+laikyti strategine valstybės raidos kryptimi; 2) kultūros politiką susieti su
+kitomis valstybės politikos sritimis ir sukurti veiksmingą institucijų
+bendradarbiavimo modelį. Suteikti platesnius įgaliojimus Kultūros ministerijai
+vykdant įvairius sektorius jungiančią politiką kartu su kitomis ministerijomis
+(švietimo ir kultūros, ūkio ir kultūros, aplinkos, urbanistikos ir paveldo,
+finansų ir kultūros, socialinių reikalų ir kultūros, tarptautinių santykių ir
+kultūros). 2. Reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėtojant kultūros
+savireguliaciją Per pastaruosius 20 metų viešojo administravimo institucijos
+Lietuvoje sparčiai keitėsi, bet tai labai mažai veikė Kultūros ministerijos
+administracinę struktūrą, kultūros politikos formavimą ir įgyvendinimą.
+Dabartinė Kultūros ministerijos struktūra trukdo įvertinti įvairių kuruojamų
+sričių specifiką, ypač kai kurių iš jų tarpdisciplininį pobūdį, savitą santykį
+su visuomene ir kitomis valstybės politikos sritimis. Šiuo metu taikomas
+kultūros politikos formavimas ir įgyvendinimas yra neefektyvus, neleidžia
+tinkamai reaguoti į iššūkius ir užtikrinti kultūros procesų tęstinumo ir
+atsinaujinimo. Lietuvoje iš esmės nebuvo pakeistas iš sovietinių laikų
+paveldėtas kultūros įgyvendinimo modelis ir jos institucinis pobūdis,
+neužtikrinta kultūros savireguliacija. Sustiprėjusi valstybinės kultūros
+įgyvendinimo politikos ir visuomenės kultūrinių interesų priešprieša nesukūrė
+saugios, sveikos konkurencinės aplinkos, sudarančios sąlygas kultūrinėms
+iniciatyvoms, ir netgi priešingai – susilpnino pasitikėjimą valstybės vaidmeniu
+puoselėjant kultūrą, iškėlė daug klausimų dėl valstybės lėšų panaudojimo
+kultūros politikai įgyvendinti efektyvumo ir skaidrumo. Labai stinga kultūros
+procesų analizės ir jų stebėsenos, poveikio vertinimo, todėl jie nėra efektyviai
+valdomi. Būtina: 1) demokratizuoti kultūros politikos modelį – atskirti
+politikos formavimą ir įgyvendinimą, Mokslo tarybos pavyzdžiu įsteigiant
+Kultūros tarybą; 2) optimizuoti kultūros įstaigų tinklus ir modernizuoti
+kultūros infrastruktūrą, kad jos finansavimas būtų efektyvesnis; 3) sukurti
+nuolatinę kultūros procesų stebėsenos, analizės, poveikio vertinimo ir
+strateginio planavimo sistemą, skatinti kultūros procesų mokslinius tyrimus. 3.
+Gerinti esamą kultūros sistemos finansavimą, užtikrinant kultūros sektoriaus
+uždirbtų pinigų grąžą kultūrai Šiuo metu nėra išsamaus Lietuvos kūrybos
+ekonomikos vertinimo, tačiau, statistiniais duomenimis, Lietuvos kūrybinis
+sektorius sukuria apie 5 procentus šalies bendrojo vidaus produkto (toliau –
+BVP). Tai rodo, kad dabartinis kultūros srities finansavimas yra netinkamas ir
+neteisingas, nes kultūrai skiriamos lėšos neadekvačios jos sukuriamai pridėtinei
+vertei. Būtina: 1) skiriamas kultūrai valstybės biudžeto lėšas laikyti ilgalaike
+investicija į šalies socialinę sanglaudą ir kultūra grįstos ekonomikos plėtrą;
+2) atsisakyti požiūrio į kultūrą kaip į išlaikytinę, o jai skiriamas valstybės
+biudžeto lėšas laikyti ilgalaike investicija; 3) sukurti kultūros ekonomikos
+indėlio į BVP skaičiavimo metodiką; 4) siekti, kad iki 2020 metų į kultūrą ir
+kūrybos ekonomiką valstybė investuotų adekvačiai kultūros indėliui į valstybės
+pažangą ir šios srities sukuriamo BVP daliai. 4. Užtikrinti autorių teisių ir
+gretutinių teisių aukšto lygio apsaugą, didinti Lietuvos kūrėjų intelektinį
+kapitalą ir juo pagrįstą kūrybinių industrijų konkurencingumą Dabartine kultūros
+politika pirmiausia siekiama išlaikyti esamą institucijų struktūrą. Kuriantis
+žmogus Lietuvoje nėra pagrindinis kultūros politikos adresatas, todėl iki šiol
+nėra sukurta veiksmingų mechanizmų, kurie užtikrintų palankias kūrėjų profesinės
+veiklos sąlygas ir įtvirtintų jų statusą visuomenėje. Lietuvoje veikianti
+autorių ir gretutinių teisių apsaugos sistema dar negarantuoja pakankamos
+autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, ne visada užkertamas kelias
+nelegaliems intelektinės nuosavybės naudojimo būdams, visuomenė nepakankamai
+suvokia autorių teisių apsaugos svarbą. Tik valstybėje, kurioje garantuojama
+tinkama intelektinės nuosavybės apsauga, gali klestėti kultūra, kūrėjai jaučiasi
+įvertinti ir turi motyvaciją kurti, o kūrybinių industrijų atstovai gali drąsiai
+investuoti į kūrybos produktų kūrimą ir konkuruoti pasaulio rinkose. Autorių
+teisių ir gretutinių teisių apsauga turi tapti kūrėjų ir visuomenės civilizuotų
+santykių pagrindu, tik tada intelektinė nuosavybė taps Lietuvos kūrybinių
+industrijų konkurencingumo garantu. Todėl Lietuvoje turi būti užtikrinta Europos
+Sąjungos teisės aktus ir Lietuvos Respublikos pasirašytas tarptautines sutartis
+atitinkanti autorių teisių ir gretutinių teisių aukšto lygio apsauga. Pirmiau
+išvardyti mechanizmai, taip pat visuomenės kultūrinės kompetencijos ir kūrybinių
+gebėjimų ugdymas visą gyvenimą skatina nuolatinį visuomenės kūrybingumo ugdymą
+ir atsinaujinimą. Kūrybingumas – tai vienas labiausiai vertintinų asmens
+gebėjimų. Meninė kūryba įvairiais būdais praturtina asmens ir visuomenės
+gyvenimą, tai yra esminė visos žmonijos bendrakultūrinio pagrindo dalis. Kūrybos
+laisvė – tai viena pamatinių asmens teisių, kūrybos produktų sklaida – tai
+kultūros įvairovės ir atvirumo pagrindas. Kūrybingumas ir novatoriškumas – tai
+modernios visuomenės ir valstybės pažangos veiksnys, svarbiausias kultūros
+ekonomikos išteklius. Globalizacija yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos
+kūrybinių industrijų gebėjimu konkuruoti pasaulio rinkose, laimėti šioje
+konkurencinėje kovoje, sulaukti naujų investicijų į įvairių sričių kūrybines
+industrijas. Todėl kultūros politika neturi ignoruoti tarptautinių ekonominių
+santykių. Būtina: 1) kultūros politikoje deramą dėmesį skirti intelektinei
+nuosavybei, užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos
+pasirašytų tarptautinių sutarčių reikalavimus atitinkančią autorių teisių ir
+gretutinių teisių aukšto lygio apsaugą, skatinant žinių visuomenės ir naujų
+technologijų plėtrą, atitinkamai plėsti ir tobulinti autorių teisių ir
+gretutinių teisių apsaugą, kartu sudaryti visuomenei galimybes teisėtai naudotis
+autorių teisių saugomais kūriniais bibliotekose. 2) remiant kūrybą ir
+kūrybingumą: – sudaryti tinkamas sąlygas profesionalių menininkų kūrybai; –
+remti aukštos vertės žiniomis ir kūrybiniais gebėjimais grindžiamą profesionalių
+menininkų veiklą; – užtikrinti deramą profesionalios kūrybos sklaidą Lietuvoje
+ir užsienyje; – stiprinti meno poveikį visuomenei, kuriant kultūros
+bendradarbiavimo su kitais sektoriais modelius; 3) skatinant meninės kūrybos
+įvairovę ir kultūros sektoriaus nepriklausomumą: – pirmenybę teikti turinio
+kokybei; – efektyviau plėtoti į kokybę orientuotą kultūros institucijų veiklą;
+4) sudaryti palankias sąlygas Lietuvos kūrybinių industrijų plėtrai šalyje ir
+sėkmingai konkurencijai užsienyje. 5. Ugdyti kultūrines žmogaus kompetencijas ir
+kūrybingumą visą jo gyvenimą Kultūrą ir kūrybingumą suvokiant kaip išteklius,
+ryškėja aktyviai kuriančio ir dalyvaujančio kultūriniame gyvenime asmens svarba.
+Todėl būtina ne tik tenkinti visuomenės kultūrinius poreikius, bet ir nuo mažens
+ugdyti žmogaus gebėjimus dalyvauti kultūriniame gyvenime, kritiškai vertinti,
+priimti ir kūrybiškai panaudoti informaciją. Kita vertus, kuriant palankias
+sąlygas, būtina ne tik ugdyti šiuos gebėjimus, bet ir užtikrinti kuo platesnį
+kultūros prieinamumą ir sklaidą viešojoje informacinėje erdvėje. Žinių
+visuomenei, kaip ir kūrybos visuomenei, reikia žmonių, turinčių puikią
+vaizduotę, išlavintą kritinį mąstymą, intuiciją, logiką ir estetikos pojūtį. Be
+to, jauni žmonės, nejaučiantys sąsajų su savo kultūrinėmis tradicijomis,
+rizikuoja prarasti tapatumą su savo bendruomene, aplinka, tauta ir net savo
+pačių tapatumą. Viešosios bibliotekos sudaro sąlygas žmogui plėtoti prasmingo ir
+laimingesnio gyvenimo perspektyvas – atnaujinti žinias, mėgautis literatūra,
+domėtis istorija ir naujovėmis, siekti geresnės karjeros, integruotis į
+bendruomenę, priimti savarankiškus sprendimus ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
+Biblioteka yra bazinė išsilavinusios ir kūrybingos visuomenės institucija,
+suteikianti visuomenės nariams nemokamą prieigą prie mokslo ir meno kūrinių
+įvairovės bei naujų informacinių technologijų ir veikianti kaip atsvara
+komercinei pasiūlai ir vartotojiškos visuomenės vertybių propagandai.
+Bibliotekos išplečia ir papildo mokyklų ir švietimo sistemos veiklą. Mokyklos,
+bibliotekos, muziejai ir kita visą gyvenimą supanti švietimo aplinka kiekvienam
+Lietuvos gyventojui turi suteikti galimybių atsiskleisti ir dalyvauti
+kultūriniame gyvenime, gilinti savo kultūrines žinias, ugdyti savo kūrybiškumą
+ir taikyti jį kasdieniame gyvenime. Kultūra ir švietimas, papildydami vienas
+kitą, kuria palankias sąlygas visapusiškai, kūrybingai, sugebančiai sėkmingai
+prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių asmenybei lavintis ir tobulėti visą
+gyvenimą. Viena esminių kultūros ir meno institucijų funkcijų yra skleisti
+kultūrą, kurti patrauklią, pažinimo džiaugsmą teikiančią aplinką, kultūriškai
+šviesti visuomenę, ugdyti Lietuvos gyventojų pasitikėjimą savimi, skatinti
+didžiuotis savo šalies kultūros paveldu, gyvąja etninės kultūros tradicija ir
+kūryba. Būtina: 1) visoje šalyje organizuoti išsamų ir kokybišką formalųjį ir
+neformalųjį meninį ugdymą; 2) formaliojo švietimo sistemoje svarbią vietą skirti
+kultūriniam švietimui ir visose ugdymo programose skatinti kūrybiškumą; 3)
+nuosekliai rengti aukštos kvalifikacijos kultūros ir meno pedagogus bei
+profesionalius kultūros vadybininkus; 4) kaupti ir dokumentuoti šalies kūrybos
+produktus, sudaryti sąlygas juos pažinti ir jiems plisti; 5) plėtoti visuomenės
+kultūrinį švietimą ir kūrybiškumą ir nustatyti, kad kiekvienas valstybės
+remiamas kultūros projektas privalo turėti ir edukacinį komponentą; 6) puoselėti
+vaikų ir jaunimo kultūrą; 7) stiprinti kultūrinį švietimą visuomenės informavimo
+priemonėse; 8) padaryti viešąją erdvę ir bendrą kultūros lauką palankesnius
+lituanistiniam ugdymui. 6. Formuoti bendrą integralios paveldo apsaugos politiką
+Kultūros paveldas – tai neatskiriama šalies ir jos piliečių tapatumo dalis,
+vienas svarbiausių valstybės nacionalinio saugumo garantų. Kultūros paveldas
+plačiąja prasme suprantamas kaip materialusis – jį sudaro kilnojamosios ir
+nekilnojamosios vertybės, ir nematerialusis – jo esmė yra iš kartos į kartą
+perduodamos tradicijos, žinios ir gebėjimai, kultūrinis istorinis kraštovaizdis,
+atspindintis žmogaus sambūvį su aplinka. Paveldo išsaugojimas ir panauda
+šiuolaikinės visuomenės poreikiams, akademiniai tyrimai, paveldo atskleidimas ir
+įvertinimas, jo prieinamumas, svarbaus Lietuvai paveldo užsienyje nustatymas –
+visa tai yra neatskiriama valstybės kultūros politikos dalis. Tokia politika
+užtikrina nacionalinės kultūros gyvybingumą, saugumą, telkia visuomenę, suteikia
+jai bendrų vertybių, bendrų tapatumo atpažinimo bruožų, apibrėžia šiuolaikinio
+gyvenimo sąlygas ir skatina kūrybą. Paveldas – tai svarbi, pridėtinę vertę
+kurianti ūkio dalis, kurią tvarkant ir naudojant turi būti išsaugotos visos
+paveldo vertės ir nepažeistos ateinančių kartų teisės. Valstybinė paveldosauga,
+grindžiama holistiniais, aplinkosaugos, socialinės integracijos ir prevencinės
+paveldosaugos principais, turi padėti išsaugoti materialųjį paveldą ir deramai
+perduoti ateities kartoms tradicijas, saviraiškos būdus, vertybes, tapti
+harmoningos aplinkos ir tolygaus vystymosi garantu. Būtina: 1) plėtoti
+materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo fundamentinius ir taikomuosius
+mokslinius tyrimus integruojant paveldosaugos, mokslo ir studijų institucijų
+potencialą; 2) atlikti kompleksinę sistemos analizę ir, įvertinus kultūros
+paveldo išsaugojimo priemonių efektyvumą ir rezultatyvumą, pertvarkyti
+materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo sektoriaus finansavimo principus,
+tobulinti teisinę bazę; 3) tinkamai kaupti, tvarkyti (konservuoti, restauruoti,
+taikyti kitas reikalingas priemones) ir naudoti paveldą jį tausojant ir taip
+išsaugant ateities kartoms; 4) sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti
+paveldosaugos procesuose ir užtikrinti deramą informacijos apie paveldą sklaidą.
+7. Užtikrinti darnų vystymąsi, derinant paveldosaugos ir aplinkosaugos tikslus
+su urbanistine plėtra ir erdviniu planavimu Lietuvos darnus vystymasis
+suprantamas pernelyg siaurai ir nesudaro tinkamų sąlygų su paveldosaugos ir
+aplinkosaugos tikslais suderintai urbanistinei plėtrai ir erdviniam planavimui.
+Lietuvos darniam vystymuisi būtinas racionalus ir pagrįstas paveldosaugos,
+aplinkosaugos ir urbanistikos specialistų dialogas. Todėl būtina didinti
+kultūros ir švietimo svarbą Lietuvos darnaus vystymosi politikoje. 8. Didinti
+kultūros prieinamumą visoje Lietuvoje Vis dar didėjantis kultūros atotrūkis tarp
+centro ir periferijos menkina visos Lietuvos kultūros vertę, neužtikrina
+gyvenimo kokybės, didina gyventojų socialinę atskirtį. Kultūros prieinamumo ir
+kultūrinio gyventojų aktyvumo netolygumai yra tiesiogiai susiję su socialinės
+sanglaudos stoka ir gyvenimo kokybės lygio skirtumais, todėl tolygi kultūros
+sklaida, jos prieinamumas visoje šalies teritorijoje, tinklinė kultūros plėtra
+yra svarbi gyvenimo kokybės visoje šalyje sąlyga. Šiuolaikinio žmogaus gerovė
+priklauso ir nuo jo gebėjimo suvokti vykstančius procesus, prisitaikyti prie
+šiuolaikinio gyvenimo pokyčių. Viena esminių kultūros paskirčių yra gyvenimą
+įprasminančių simbolių kūrimas, puoselėjimas, aiškinimas, saugojimas. Švietimas
+ir kultūra plėtoja žmogaus gyvenimo prasmių suvokimą, prasmių, pasakojimų,
+vaizdų, garsų lauką, be kurių žmogaus gyvenimas nuskurstų, taptų beprasmis,
+niūrus. Kultūra formuoja ir turtina žmogaus asmenybę. Tikslingai formuojama ir
+įgyvendinama kultūros politika didina Lietuvos žmonių gerovę ir gyvenimo
+džiaugsmo pojūtį. Kultūra, gerindama visų Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę ir
+keisdama vertybių sistemą, daro šalį patrauklesnę, ugdo gyventojų kultūrinę
+savimonę. Būtina: 1) formuoti bendrą ūkio ir kultūros politiką ir įgyvendinti ją
+regionuose, parengus Kultūros tarybos administruojamą regionų kultūros plėtros
+programą; 2) spartinti tolygią kultūros sklaidą ir kūrybiškumą regionuose –
+gerinti kultūros prieinamumą, plėsti modernių kultūros formų įvairovę,
+pasitelkus švietimą stiprinti kultūros poreikį; 3) skatinti kultūra grįstos
+ekonomikos plėtrą regionuose, stiprinti regionų savitumą ir kūrybingai jį
+panaudoti; 4) sudaryti palankias sąlygas vietos bendruomenių meninei
+saviraiškai, skatinti kultūrinį gyvenimą ir naujas žmonių bendravimo formas,
+ugdyti socialinius ir pilietinius jų gebėjimus; 5) sudaryti tinkamas sąlygas
+kūrybiškumui ir novatoriškumui plėtoti regionuose; 6) sudaryti palankias sąlygas
+plėtoti visų meno šakų ir žanrų mėgėjų meno veiklą, kaip būdą nacionaliniam
+kultūros paveldui išsaugoti, dainų švenčių tradicijoms ir regionų kultūrai
+plėtoti, ir siekti įtraukti į ją daugiau bendruomenių, kolektyvų, individų. 9.
+Plėsti Lietuvos kultūrinę erdvę, vienijant Lietuvos atstovus pasaulyje Lietuvos
+Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta prigimtinė žmogaus ir lietuvių tautos
+teisė laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje
+Lietuvos valstybėje. Siekdami žmogaus ir tautos laisvės savarankiškai kurti savo
+gyvenimą, prieš 20 metų susitelkę Lietuvos žmonės taikiu būdu atkūrė Lietuvos
+valstybę. Pirmųjų Lietuvos kultūros kongresų metu išryškėjęs poreikis reformuoti
+kultūros politiką buvo neatsiejamas nuo tikėjimo dvasiniu Lietuvos atgimimu,
+pagrįstu iš ilgametės priespaudos išlaisvintu tautos etnosu, ilgaamžėmis
+tautinės lietuvių kultūros tradicijomis, kultūriniu, dvasiniu ir moraliniu
+tautos tapatybės branduoliu. Vis dėlto sėkmingą integraciją į Europos Sąjungą
+lydinti didelė emigracijos banga rodo susilpnėjusį Lietuvos žmonių kultūrinį
+bendrumą, priklausomybę Lietuvos kultūros erdvei, stiprėjantį norą pasinaudoti
+judėjimo laisve ir siekti asmeninės materialinės naudos, naujų potyrių.
+Emigracija taip pat netiesiogiai rodo sumažėjusį Lietuvos kultūros prestižą ir
+susilpnėjusią motyvaciją tapatintis su Lietuvos kultūra. Globaliu reiškiniu
+tapęs žmonių judumas kelia naujų iššūkių Lietuvos kultūros politikai, skatina
+keisti požiūrį į visuomenės, bendruomenių ir joms atstovaujančių individų
+tapatybes, kitaip aiškinti lietuvybės sampratą, pakeičiant su tam tikra
+teritorija siejamą tapatybės idėją dinamiška, tinkline, atvira šiuolaikinės
+visuomenės procesams tapatybe. Atitinkamai kultūros politika turėtų būti siejama
+ne tik su dabartine Lietuvos teritorija, bet ir aprėpti visą emigracijos tinklą,
+kuriant ir palaikant juos jungiančią Lietuvos kultūros erdvę. Būtina: 1)
+užtikrinti lietuvių kalbos gyvybingumą; 2) kultūros politiką sieti ne tik su
+dabartine Lietuvos teritorija, bet aprėpti visą emigracijos tinklą, pagal
+galimybes sudaryti sąlygas kurti, skleisti kūrybos rezultatus ir tenkinti
+kultūros poreikius; 3) sudaryti palankias sąlygas migrantams dalyvauti Lietuvos
+kultūros procesuose; 4) rūpintis Lietuvos kultūros paveldu užsienyje. 10.
+Konceptualiai, kryptingai siekiant ilgalaikių tikslų, skleisti Lietuvos kultūrą
+užsienyje Dabartinė Lietuvos kultūros sklaida užsienyje yra fragmentiška, ji
+neturi aiškių krypčių ir tikslų, užtikrinančių suderintą, nusistatytais
+prioritetais pagrįstą, į rezultatus orientuotą Lietuvos kultūros sklaidą.
+Kultūrų dialogas rodo šalies politinį, ekonominį stabilumą, leidžia pažinti jos
+gyventojų vertybes, gyvenimo būdą, kūrybingumą ir išprusimą, skatina idėjų ir
+informacijos mainus, ugdo kitų kultūrų savitumo suvokimą. Tiesioginiai kultūrų
+mainai ir bendradarbiavimas stiprina abipusį supratimą, atvirumą, pasitikėjimą
+šalimi ir jos žmonėmis. Kryptinga Lietuvos kultūros sklaida užsienyje siekiama
+ilgalaikių pageidautinų rezultatų: didinti kultūros atvirumą, stiprinti
+politinius ir ekonominius ryšius, gerinti Lietuvos įvaizdį. Būtina: 1)
+suformuluoti aiškias ilgalaikes kultūros sklaidos užsienyje kryptis; 2) sukurti
+veiksmingą kultūros sklaidos užsienyje koordinavimo sistemą; 3) suaktyvinti
+tarptautinį menininkų ir kultūros institucijų bendradarbiavimą, sudarant sąlygas
+jam toliau plėtotis; 4) išryškinti, stebėti ir atnaujinti Lietuvos kultūros
+politikos sąsajas su Europos ir pasaulio valstybių kultūros politika. 11.
+Pagrindiniai siekiniai Plėtojant Lietuvos kultūrą, b��tina: 1) parengti ilgalaikę
+valstybės pažangos strategiją; 2) numatyti kultūros veiksmų programos parengimą,
+įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos Lietuvai 2014 – 2030
+metais perspektyvą; 3) sukurti veiksmingą tarpinstitucinio bendradarbiavimo
+modelį; 4) parengti teisės aktus, būtinus Kultūros tarybai įkurti iki 2012 m.
+sausio 1 d.; 5) parengti teisės aktus, skatinančius kultūros rėmimą; 6)
+patobulinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos sistemos modelį,
+siekiant, kad autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų gaunama nauda
+pasiektų Europos Sąjungos vidurkį; 7) siekti, kad visuomenės dalyvavimas
+kultūrinėje veikloje iki 2015 metų atitiktų Europos Sąjungos vidurkį; 8)
+parengti Valstybinę kultūros paveldo apsaugos strategiją; 9) iki 2011 m.
+gruodžio 1 d. parengti regionų kultūrinės plėtros programą; 10)
+bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija parengti regionų kultūrinio
+švietimo ir suaugusiųjų kultūrinio užimtumo programą; 11) parengti kultūrinių
+industrijų plėtros regionuose programą; 12) sukurti emigrantų įtraukimo į
+Lietuvos kultūros procesus modelį ir tobulinti teisinę bazę; 13) sukurti
+Lietuvos kultūros paveldo užsienyje saugos ir priežiūros programą; 14) sukurti
+aiškias ilgalaikes Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje kryptis ir koordinavimo
+sistemą; 15) parengti kitus teisės aktus, būtinus Lietuvos kultūros politikos
+kaitos gairėms įgyvendinti. 12. Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių
+įgyvendinimas 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdamasi šiomis kaitos
+gairėmis ir bendradarbiaudama su visuomenės interesų grupėmis, parengia Lietuvos
+kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo priemonių planą, pagrįstą
+finansiniais valstybės įsipareigojimais – ilgalaikiu kultūros finansavimo,
+investicijų į kultūrą planu, privataus kapitalo ir Europos struktūrinių fondų
+lėšų pritraukimo ir skyrimo Lietuvos kultūrai projektu. 2. Lietuvos Respublikos
+Vyriausybė, remdamasi Lietuvos kultūros politikos gairėse nurodytais pagrindais
+ir kultūros plėtojimo siekiniais, koordinuoja priemonių plano įgyvendinimą bei
+stebėseną ir prireikus teikia siūlymus jam tobulinti. 3. Lietuvos kultūros
+politikos kaitos gairių priemonių plano bendrąją priežiūrą atlieka Lietuvos
+Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos kultūros ministras kasmet iki kovo 1
+dienos pateikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos kultūros politikos kaitos
+gairių priemonių plano įgyvendinimo ataskaitą. 
+
+ATEIVIAI. Dvidešimtas amžius buvo pamišęs dėl ateivių iš kosmoso. Žmonės
+kaišiodavo vieni kitiems nuotraukas su skraidančiomis lėkštėmis, pasakodavo, kad
+buvo pagrobti, kad jiems pavyko užmegzti kontaktus su nežemiškomis būtybėmis, o
+kartais – kad jie patys ateiviai. Man asmeniškai teko pažinti tiktai vieną
+ateivį, kurį laiką netgi gyvenau su juo viename bute. Jis buvo gerai
+užsimaskavęs ir niekuo nesiskyrė nuo mūsų. Jeigu ne keistas elgesys, niekad
+nebūčiau net įtaręs, jog tai ne žemės gyventojas. Įtarimą man keldavo tai, kad
+jis nuolat manęs ko nors klausinėdavo, netgi pačių elementariausių, kvailiausių
+dalykų, kurie tiesiog akivaizdūs. Tokie dalykai gali rūpėti tik ateiviams,
+renkantiems medžiagą apie mus, žemės gyventojus. Pavyzdžiui, jeigu skaitydavau
+knygą, jis klausdavo: „Skaitai? “ O jeigu rūkydavau laiptinėje, klausdavo:
+„Rūkai? “ Manau, tokiu būdu jis kokiame nors savo ateiviškame vadovėlyje
+aprašytą veiksmą sutapatindavo su greta užrašyta sąvoka, ir, išgirdęs mano
+atsakymą, prie šios užduoties padėdavo kokį nors paslaptingą kosminį kryželį ar
+paukščiuką. O jeigu neklausinėdavo, tai keistai elgdavosi: slankiodavo iš kampo
+į kampą, kartkartėmis, sunkiai šnopuodamas, sustodavo prie kambarėlio, kuriame
+gyvenau, durų ir klausydavosi. Nematydavau jo, bet jausdavau, nes ateiviai turi
+labai stiprų energetinį lauką, nematomais čiuptuvais prisijungia prie tavęs ir
+siurbia reikalingą jiems informaciją. Vienu metu net galvojau, kad reikėtų
+kambario duris apkalti kokiu nors švinu ar kita radiacijos nepraleidžiančia
+medžiaga. Jis sakydavo, kad yra mano uošvis, bet aš tuo netikiu. Jis buvo
+tikriausias ateivis, turėjęs kažkokią slaptą misiją, kurios taip niekad ir
+nesužinojau, nes greitai išsikrausčiau iš to buto, ir iš to gyvenimo. 
+
+AUTOMOBILIS. Automobilis toks didelis daiktas, kad jį net daiktu vadinti
+nepadoru. Jis peraugęs daikto definiciją. Kaip butas ar namas. Arba kapas.
+Daiktas, į kurį tu telpi, kurio negali pernešti, pastumti arba sugalvojęs
+išmesti jį į šiukšlių konteinerį. Jeigu nori ką nors su juo padaryti, turi pats
+truputį tapti daiktu, t. y. jo dalimi. Daugelis vyrų savo automobilius myli
+labiau negu savo žmonas. Aš savo automobilių visuomet šiek tiek privengiau.
+Visuomet jaučiuosi esąs tik priedas jų salonuose. Ir ne pats reikalingiausias.
+Su automobiliu, kaip nė su vienu kitu daiktu (pavyzdžiui, skrudintuvu ar
+sulčiaspaude), pamažu susisieja nemažai įvairių sentimentų ir prisiminimų. Mano
+baltą „Ford Sierrą “nuolat kas nors daužė: tai aš pats, tai kas nors kitas.
+Nerasi vairuotojo, kuriam nebūtų malonu matyti, kaip daužomas svetimas
+automobilis. Sunkiai surasi sveiko proto vairuotoją, kuris nekentėtų matydamas,
+kaip niokojamas jo automobilis. Panašus jausmas būna sapne – matai ką nors
+baisaus, tarsi sulėtintai, suvoki, kad tai sapnas, bet vis tiek išgyveni baimę.
+Einu į stovėjimo aikštelę ir sapnuoju – į mano „Fordą “lekia „Golfas “. Atbulas,
+dideliu greičiu. Stebiuosi, beveik žaviuosi vairuotojo drąsa ir polėkiu – jis
+juk sustos per keletą centimetrų nuo mano užpakalinio buferio... Juk sustos,
+tiesa? Ne, nesustos? Sustos ?! Ne! Jeigu lekiantis automobilis atrodė tarsi
+sulėtintas, tai smūgis įvyksta labai realiame laike, kone pagreitintai. Fordas
+priekiniais ratais net užšoka ant aukšto bordiūro, o „Volksvagenas “atšoka
+atgal. Prie „VW Golf “vairo sėdi moteris, bent jau nereikia spręsti nykių
+vyriškų problemų – duot į snukį ar elgtis padoriai, t. y. pačiam gaut. Laba
+diena, sakau vairuotojai, gerai važiuojate, labas, atsako ji rusiškai, ir vėl
+jungia pavarą, ir vėl, po velnių, ima važiuoti atbula, tarsi norėdama pribaigti
+ir taip jau išsižiojusį mano transporto galą. Ne į tą pusę judat, sakau
+atsargiai, bijodamas užgauti feminizmo judėjimą. Ko jinai, kalė (rusiškai „suka
+“), ne į tą pusę važiuoja, klausia manęs vairuotoja. Tai dėl telepatijos
+problemų, automobiliai dar neišmoko skaityti žmogaus minčių, sakau jai, nors
+Japonijoj gal jau ir išmoko, viskas dabar taip greitai keičiasi. Nesuprantu,
+žiūri jinai išpūtusi akis. Jūs jungiat atbulinę pavarą, o norit, kad judėtų
+pirmyn, aiškinu žinovo balsu (tai toks pasipūtimo ir koktaus atsainumo sklidinas
+balsas, ypač būdingas vyrams, kurie ką nors aiškina moterims apie techniką arba
+sportą). Matote, sakau nutaisęs minėtąjį balsą, kai kuriuose automobiliuose,
+tarp jų ir „VW Golf “, atbulinė pavara įjungiama ta pačia kryptimi kaip ir
+pirmoji. Dėl neįgudimo kai kurie žmonės painioja. Vėliau viskas buvo tik dar
+blogiau: pradėjome bendrauti, nuvažiavome į jos butą naujame rajone, užmezgėme
+paviršutiniškus santykius... Ir tą akimirką, kai paėmiau iš jos pinigus būsimam
+remontui, jaučiausi paskutinis kiaulė. Kažkas manyje lemiamą akimirką išskysta,
+pro visas siūles ima veržtis apipuvęs žmogiškumas, pašvinkęs gailestis,
+inkštiruota gėda ir gleivėtas atlaidumas. Chrestomatijose šios savybės aprašomos
+kaip kilnios ir taurinančios tamsią žmogaus prigimtį, tačiau jomis apdovanotieji
+asmenys dažniausiai lieka kvailio vietoje ir dėl to nuolat kentėdami įsitaiso
+įvairių ligų. Vargu ar tokius gali paguosti Laozi mintis, esą, žmogus, kol
+gyvas, yra švelnus ir silpnas; miręs jis – kietas ir tvirtas. 
+
+IETIS. Mano pirmoji pažintis su daile buvo mažos bažnyčios paveikslai: stacijos,
+kabančios ant gelsvai ruda, beveik molio spalva nudažytų kolonų, Kristaus,
+Marijos gipsinės skulptūros, spalvoti langų vitražai, į kuriuos žiūrėdamas
+manydavau, kad taip atrodo Rojaus kambariai: padaryti iš spalvotų stikliukų.
+Bažnyčioje visą laiką būdavo vėsu, net ir karščiausiomis vasaros dienomis. Ilgai
+negalėjau rasti atsakymo, kodėl bažnyčioje reikia kalenti dantimis. Vėliau
+supratau: ši vėsa – tam tikras Rojaus provaizdis, nes karšta tiktai pragare ir
+Afrikoje, kur žmonės juodi kaip velniai. Lankydamasis bažnyčioje, rengiesi
+ilgam, vėsiam gyvenimui amžinybėje. Didžiausią įspūdį man darė didelė drobė,
+vaizduojanti Šv. Jurgio kovą su drakonu: karžygys ant balto žirgo, smeigiantis
+savo ietį pabaisai į nasrus. Visai nebūtina tikėti drakonų egzistavimu, užtenka
+suvokti, kad blogis yra, ir kad su juo reikia grumtis. Tėvas visiškai nesistengė
+kiek nors sąmoningiau formuoti mano asmenybę, nes buvo užsiėmęs kažkokiais
+neatidėliotinais alkoholiniais reikalais, o man reikėjo autoriteto, mokytojo,
+vyro idealo, kuriuo galėčiau tikėti ir iš kurio mokyčiausi būti vyras. Šv.
+Jurgis iš pradžių puikiausiai tiko. Tačiau ilgainiui supratau, kad jis gali
+patarti tiktai tuomet, kai problema susijusi su abstrakčiais egzistenciniais
+klausimais, o jeigu į jį kreipdavausi su konkrečiais prašymais, tikėdamasis
+praktinių patarimų, jis žiūrėdavo į mane bukaprotišku aliejiniu žvilgsniu ir
+toliau makaluodavo savo ietimi drakono nasruose. Kai mane pakvietė į sporto
+mokyklą mėtyti ietį, Šv. Jurgį pakeitė treneris, aukštas, tvirtai sudėtas,
+vyriškų veido bruožų, buvęs sėkmingas disko metikas, turintis daug apdovanojimų
+ir humoro jausmą. Vis dėlto Šv. Jurgis išklausė mano maldas: dabar ir aš gavau į
+rankas ietį ir galėjau susigrumti su drakonu. Švaisčiausi ja visą gyvenimą į
+kairę ir į dešinę, paskui pasiklausiau žini�� – pasirodo, gėrio pasaulyje nė kiek
+nepadaugėję. 
+
+LAIKRODIS. Jis taisyklingo trikampio, vadinamojo lygiakraščio, formos. Tiesą
+sakant, nusispjauti man į geometriją. Nemalonios formos laikrodis, primena
+tiksliuosius mokslus, kurių niekad gyvenime nemėgau. Nusipirkau jį iš
+klajojančio prekybos agento – tiesa, greitai jų visi ėmė neapkęsti, ir dabar, ko
+gero, tokios profesijos apskritai nebeliko. Keistas valkatos, prašančio išmaldos
+ir gerėjančio gyvenimo pranašo (kuo daugiau paslaugų, tuo geresnis gyvenimas)
+mišinys. Jis jau senas, spėjo susidėvėti per trejetą metų, trejetą metų jis buvo
+susijęs su mano žvilgsniu, nubusdamas ir užmigdamas matydavau jo apskritą
+ciferblatą ir pagal jį suprasdavau, kad mano laikas šiame pasaulyje juda pirmyn,
+nors laikrodyje jis kažkodėl sukasi ratu. Šiuolaikiniai daiktai pagaminti taip,
+kad ištvertų truputį ilgiau, nei gamintojų ir pardavėjų teikiama garantija –
+apytikriai trejetą metų. Tada jie staiga sulūžta, ima krėsti kvailystes, tampa
+nebepataisomi. Maniškis sugedo po trejų metų, ir man liko prisiminimas apie
+prekybos agentą, nevykėlį, kurio man buvo gaila, ir tik iš gailesčio nusipirkau
+iš jo man visiškai nereikalingus daiktus: masažuojantį dušo antgalį (kuris
+užsikimšo kalkėmis per pusmetį, nes nebuvo jokios galiojimo garantijos),
+ištempiamą spyruoklinę drabužių džiovyklę (kurios taip niekada ir
+neprisitvirtinau) ir laikrodį, kuris jau neteko žado ir, anot kažkieno pasakytos
+išminties – du kartus per parą vis dėlto rodo teisingą laiką. Greitai jį
+išmesiu, drauge su prekybos agento prisiminimu. Būna žmogaus gyvenime tokių
+akimirkų, kai jis yra labai lengvai užklumpamas, žmogiškas, tiesiog
+pasibjaurėtinai žmogus ir daugiau niekas kitas. Ne karys, ne sukčius, ne
+prekeivis ir ne išminčius. Jis tuo metu net ne gyvena, o tik sėdi ir gamina
+žmogiškumo esmę. Tiesą sakant, ir atrodo jis tuomet šlykštokai, nes visos esmės
+ganėtinai kokčios. Štai tas prekybos agentas mane nustvėrė kaip tik tada, kai
+sėdėjau ir buvau pilnas žmogiškumo esmės. Kaip indas šaltienos. Gali netgi būti,
+kad buvau pagiringas, bet tai nieko nereiškia. Galėjau būti negėręs
+keturiasdešimt metų, vis tiek nuo esmės gaminimo nepasislėpsi. Atidariau duris,
+o ten stovi jis, visas pasirengęs apeliuoti į mano žmogiškumo esmę, kurią kaip
+tik tuo metu ir gaminau. Jam net ir stengtis labai nereikėjo. Spustelėjo
+gailesčio tašką – tai beveik toks pat taškas kaip moterų, tiktai jis nesusijęs
+su lyties organais, jis pusiau nematerialus, t. y., dvasinis – ir aš atidaviau
+paskutinius penkiasdešimt litų. Geriausios šio žmogiškumo taško žinovės ir
+specialistės tarybiniais laikais būdavo čigonės: vienas mano bičiulis atidavė
+čigonei piniginę, bet susikrimtęs, kad ten labai nedaug pinigų, nusisegė ir
+laikrodį. Dabar čigonės jau nebesišlaisto gatvėmis siūlydamos išburti ateitį iš
+delno ir laikrodžius tenka paprasčiausiai išmesti. 
+
+REIŠKINIAI. Vieną dieną ėmiau žiūrėti į daiktus. Žmonės buvo bjaurūs ir
+nepažįstami, o daiktai patys sau. Aš taip pat buvau žmogus, taigi bjaurus ir
+nepažįstamas. Iš pradžių nieko daugiau nei tiesiog daiktai jie man nereiškė.
+Tačiau kuo ilgiau į juos žiūrėjau, tuo labiau su jais vyko kažkas neįprasto:
+daiktiškumas tirpo ir sklaidėsi, o ryškėjo tai, ką įprasta vadinti žmogiškumu,
+beveik aiškiai galėjau įžvelgti jų bruožus, antropomorfiškėjančias galūnes,
+savybes, būdingas tiktai žmonėms. Jie buvo pilni įvairių tęsinių,
+besidriekiančių į praeitį, tvyrančių dabartyje, pretenduojančių ne į fizinę, o į
+dvasinę kaimynystę. Tie daiktai, kurie nebuvo susiję su įsijautimais,
+prisiminimais, tie, kurie neturėjo sentimentalumo auros, buvo neįdomūs ir
+nepažįstami man. Arba atvirkščiai – jie nesidomėjo manimi ir aš jų, netgi
+esančių visai šalia, nemačiau, negalėjau paliesti. Kai kurie daiktai visiškai
+prarado savo regimąją substanciją ir virto reiškiniais, o kai kurie reiškiniai –
+atvirkščiai, sudaiktėjo ir savo briaunomis ėmė budelio ritmu belstis į mano
+kaukolės korpusą. Krikščionių Viešpats yra rūsčiai pasakęs – neturėk kitų
+daiktų, tik mane vieną. O krikščionys nepaklausė ir prisidarė daiktų tiek, kad
+dabar nebežino, kuris iš jų buvo svarbiausias. Man atsitiko dar juokingiau – kad
+ir kaip ilgai žiūrėjau į daiktus, beveik nieko nesugebėjau apie juos suprasti.
+Jeigu tų daiktų nenaudodavau, jų tarsi ir nebuvo. Stoviu vidury kambario, ir man
+egzistuoja tiktai tos lentos, į kurias remiasi mano kojos. Neįjungtas
+televizorius arba kompiuteris – kokie gi tai daiktai, kažkokios beprasmiškos
+dėžės. O kai juos įjungi, jie staiga virsta reiškiniais ir jų jau nebegali
+apmąstyti kaip daiktų. Nežinau, kaip įjungti arba išjungti Dievą, jis man taip
+ir liko tarp daikto ir reiškinio, nors abu jie svarbūs. Juk jeigu jis vienus
+norėjo apakinti, o kitus apšviesti, tai vis tiek, net ir tamsoje, nuolat į kažką
+atsitrenkiu, ir skauda. 
+
+VAIKAI. Stoviu balkone ir žiūriu, kaip „dėdė “išsiveža mano vaikus, ir kažkur
+giliai skaudžiai smigteli. Visą gyvenimą buvau nepalankus suaugusiųjų nuostatai,
+kad vaikas – daiktas, iš kurio galima pasidaryti šį tą naudingo. Buvau
+skeptiškas žmonių, kurie girdavosi savo vaikų laimėjimais, talentais, grožiu ir
+kitais privalumais, atžvilgiu – taip giriamasi automobiliais, virtuvės
+kombainais, karjeros laimėjimais. O štai matau, kaip svetimas vyras išsiveža
+vaikus, ir nevalingai išsprūsta „mano “. Ir smigteli. Jau negyvenom su tėvu,
+prasidėjo vasara ir nervinga paauglystė, rengiausi išvažiuoti į sporto stovyklą.
+Atėjo į kambarį mama, žiūri į mane pakreipusi galvą ir sako: tavo tėvas numirė.
+Ir galvoje ėmė suktis vienintelė mintis – jis man iškrėtė dar vieną kiaulystę,
+per jį negalėsiu išvažiuoti į stovyklą. Nei gailesčio, nei praradimo jausmo.
+Galbūt visa tai dar tik turėjo plūstelti į šoko ištiktą sąmonę, bet geriausiai
+atmintyje išliko susierzinimas, vaikiška nuoskauda, kad iš manęs norima kažką
+atimti tokiu neteisingu, nesąžiningu būdu. Artimuosius šantažuoti savo mirtimi –
+pasibaisėtinas sadizmas. Tėvas iš tiesų buvo stipriai susižalojęs, net išvežtas
+į ligoninę, iš kurios rytojaus dieną pabėgo, nes negalėjo pakęsti medikų
+aplinkos. Motina nenorėjo, kad važiuočiau į stovyklą ir visam mėnesiui pirmą
+sykį gyvenime palikčiau ją vieną, ir šį jos gana žiaurų pokštą galima pateisinti
+tiktai stiprios motiniškos meilės diktuojamu globos, drauge – savisaugos
+instinktu gresiančios vienatvės akivaizdoje. Tokiu keistu būdu ji jau repetavo
+būsimą vienišos moters vaidmenį. Po šio motinos pokšto tėvas mano sąmonėje
+nebeprisikėlė. Jis buvo Kristus, nužengęs į pragarus, bet iš ten nebesugrįžęs.
+Vėliau, kai suaugau, mudviejų santykiai buvo normalūs, netgi neblogi. Bet jis
+man buvo truputį miręs, tiek, kad nebejausčiau jam nei meilės, nei neapykantos.
+Tarsi tarp mudviejų nuolat būtų kažkieno nustatyta nematoma distancija. Lyg
+tėvas man būtų meno kūrinys, su kurio herojumi aš nesusitapatinu, nes tai per
+daug primityvus meno suvokimo būdas. Skausmingas psichinis nejautrumas – taip
+psichologijoje apibūdinamas depresija sergančių žmonių negalėjimas sielotis dėl
+artimųjų. Skausminga nejautra, – viskas, kas liko iš sudėtingos, komplikuotos
+tėvo simbolikos mano sąmonėje. Kai jis numirė antrą sykį, jau iš tikrųjų,
+jaučiau banalų, visiems privalomą išgyvenimų rinkinį, užplūstantį žmogų tokią
+akimirką, tačiau kartu tai buvo panašu ir į palengvėjimą. Ne šventvagišką
+palengvėjimą, kurį jaučia giminės numirus ilgai marintam, kančios guolyje
+besiblaškančiam artimui, bet tokį, koks juntamas pasveikus. Lyg mano sąmonėje ar
+pasąmonėje tėvo simbolis pagaliau būtų pasiekęs jam skirtą vietą, lyg būčiau
+Telemachas, po ilgų klajonių pagaliau suradęs tėvą amžiams. Akimirka, kai meilė
+prilygsta mirčiai, ir atvirkščiai. Kai nebegali pasinaudoti savo artimu. Ir pats
+nepajutau, kaip virtau tėvu. Ir virtau juo tik pabėgęs nuo savo vaikų, tik
+susikūręs distanciją, sąlygiškai vadinamą laisve. Tarsi mano galvoje tėvo ir
+vaiko sąvokos būtų susikeitusios vietomis, bet atstumas tarp jų išlikęs tas
+pats, kaip ir anksčiau, kai dar pats buvau vaikas. Verdu negaluojančiai dukrai
+ryžius, kai jinai juos susikaupusi valgo, net nevalgo, labiau lesa, jaučiuosi,
+lyg tai būtų ne ryžiai, o mano rūpestis, mano išbarstyti ir niekaip į vieną
+vietą nesurenkami tėviški jausmai, kurie mane kankina, kurių droviuosi, kurių
+negaliu išsižadėti, kurie žeidžia kaip neatleistinas praradimas, kaip išdavystė,
+įvykusi dėl suaugusiųjų pasauliuose egzistuojančių absurdiškų, neįveikiamų
+konvencijų. Stovime su sūnumi kino teatro tualete, abu išsitraukę savo
+virkšteles, tuštiname šlapimo pūsles, spoksodami priešais save į sieną, mudu
+skiria simbolinė plastmasinė pertvara, bet tai, kas mus sieja, yra kur kas
+svarbiau, nes tai ir yra tėvo ir sūnaus santykiai, drauge atliekami tikri
+vyriški gestai ir veiksmai, jaučiuosi absoliutus tėvas, ir tam, kad šis jausmas
+atsirastų, nereikia nieko, tiktai būti šalia savo vaiko. Nežinau, ar tai, ką
+sakau, tiesa. Net nežinau, ar noriu, kad tai būtų tiesa. Net ir destruktyvūs
+tėvų veiksmai vaikams kartais suteikia savitą egzistencinę laikyseną. Ir –
+atėjus metui – palengvėjimą. 
+
+VYRAS. Vyras – tai daiktas manyje, anot Kanto. Net nežinau, ar aš tuo daiktu, ar
+tas daiktas manimi – bet mudu vienas kitu nepatenkinti. Kažkas nesutapo,
+neatitiko. Gali būti, kad neperskaičiau iki galo instrukcijos. Taip dažniausiai
+būna neturintiems emocinės pusiausvyros subjektams – nusiperka kokį nors naują
+prietaisą, savarankiškai išsiaiškina keletą elementariausių funkcijų ir puola
+naudotis, numodami ranka į tai, kad dar yra naudojimosi instrukcija,
+eksploatacijos, priežiūros taisyklės ir panašiai. Kad kiekvieno daikto atžvilgiu
+mes turime ne tik teisių, bet ir pareigų, už jų teikiamus malonumus turime
+atsilyginti rūpesčiu bei tolerancija. Galvoju, kiek gi vyro funkcijų esu deramai
+naudojęs, ir ausys kaista. Kartą, naudodamasis vyru, esu bandęs padovanoti
+moteriai gėlių, bet tai atrodė taip kvailai, kad buvau pasirengęs pats tas gėles
+suryti. Tas pats atsitikdavo ir kai mėgindavau iš autobuso ar traukinio
+lipančiai moteriai ištiesti ranką – ranka prasmegdavo kažkur į vakuumą, imdavo
+tįsti, linkti, glebti, bejėgiškai stvarstyti drumzliną orą. Vyras geria alų, ėda
+svogūnus, česnaką, gadina orą ir sveikatą, o aš turiu tursenti jam iš paskos ir
+mėginti viską ištaisyti, sulopyti, už viską atgailauti, visko gėdytis. Jis
+pamažu tampa panašus į didelį kibiną, pasidengęs taukais kaip tešla, jam iš
+nosies ir ausų auga šlykštūs plaukai, viršugalvis ima spindėti kaip spalio
+pabaigos voratinkliai, o aš vis dar jaučiuosi lieknas, ilgaplaukis, pilnas
+paslankumo ir noro sunktis visom porom į būties paslaptis, tačiau tai jis
+reprezentuoja mane, jis fotografuojasi laikraščiams ir pasui, jis atsiliepia
+telefonu ir atidaro duris išmaldos prašytojams, jis nesaikingai prisisprogsta
+alkoholio, pagirių kančias kaip įprasta palikdamas man. Aš noriu skaityti knygą,
+o vyras įsijungia televizorių ir man iš nevilties susilieja akyse eilutės. Aš
+noriu medituoti ir melstis prieš miegą, o vyras naršo po kabelinės televizijos
+kanalus ieškodamas nuogų merginų. Gašlumo sklidinas, vapėdamas įvairius
+pataikūniškus saldžius žodžius vyras ropščiasi ant moters, o aš tuo metu žvelgiu
+į visą šį siaubą beveik praradęs amą... Nors ne, meluoju. Seksas – vienintelė
+sritis, kur galiu vyrui deramai atsikeršyti, – kai tik jis ima šnopuoti ir
+vaitoti, pranešdamas visiems kaimynams apie savo aistrą, imu prunkšti ir
+kikenti. Sueitis – labai juokingas reiškinys. Jeigu geriau įsižiūrėsi – du
+daiktai, mėginantys sulipti vienas su kitu, bet klijų galiojimo laikas
+pasibaigęs, ir jie nuolat vienas nuo kito atšoka, kol galiausiai net nebemėgina
+to kartoti. Vyras, išgirdęs mano sarkastišką prunkštimą, kartu su erekcija
+praranda kretinizmo šarvus, tampa pažeidžiamas ir jaukus, kartais netgi
+apgailėtinas, valandėlę mudu netgi sutariame, sutampame vienas su kitu, bet štai
+jis ir vėl ima urgzti, judėti, raitytis, gašliai pažeminęs balsą kažką šnabžda
+partnerei, mane bjauriu nuogu užpakaliu stumdamas iš lovos, kol pagaliau
+iškrentu iš jos ir netenku sąmonės iki ryto, su viltimi, kad vieną sykį visa tai
+baigsis, nes daiktas, vadinamas vyru, labai glaudžiai susijęs su daiktu, kuris
+vadinamas kūnu, o juk nieko pasaulyje nėra paprastesnio už tiesą, kad visi
+daiktai dėvisi. 
+
+PAŠTO PASLAUGOS TEIKIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Pašto paslaugos
+teikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pranešimo apie pašto paslaugos
+teikimo pradžią pateikimo tvarką ir sąlygas, pašto paslaugos teikėjų išbraukimo
+iš Pašto paslaugos teikėjų sąrašo atvejus, pašto paslaugos teikimo sąlygas,
+ataskaitų apie suteiktą pašto paslaugą teikimo Lietuvos Respublikos ryšių
+reguliavimo tarnybai (toliau – Tarnyba) tvarką ir sąlygas, apibendrintos
+informacijos apie pašto paslaugos teikėjų veiklą ir Tarnybos skelbiamos
+informacijos, reikalingos atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai, skelbimo
+tvarką ir sąlygas. 2. Taisyklių nuostatos taikomos asmenims, teikiantiems ar
+ketinantiems teikti pašto paslaugą. 3. Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos
+Lietuvos Respublikos pašto įstatyme (Žin., 1999, Nr. 36-1070; 2012, Nr.
+135-6867). 4. Dokumentai, teikiami Tarnybai Taisyklių nustatyta tvarka, ir jų
+pateikimas turi atitikti Dokumentų teikimo Lietuvos Respublikos ryšių
+reguliavimo tarnybai taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2004 m.
+rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1V-292 (Žin., 2004, Nr. 141-5171; 2005, Nr. 73-2675),
+reikalavimus, tvarką ir sąlygas. II. TEISĖ TEIKTI PAŠTO PASLAUGĄ 5. Asmuo turi
+teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų
+leidimo, laikydamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo, Taisyklių ir kitų
+teisės aktų nuostatų, kai jis praneša apie tai Tarnybai. 6. Prieš pradedant
+teikti pašto paslaugą, raštu, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą
+arba tiesiogiai kreipiantis į Tarnybą reikia pateikti: 6.1. užpildytą Taisyklių
+1 priede nustatytos formos pranešimą apie pašto paslaugos teikimo pradžią
+(toliau – Pranešimas); 6.2. juridinio asmens teisėtą įsisteigimą patvirtinančių
+dokumentų kopijas (išskyrus juridinius asmenis, įregistruotus Lietuvos
+Respublikos juridinių asmenų registre), jei Pranešimą teikia juridinis asmuo;
+asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, jei Pranešimą teikia fizinis
+asmuo. 7. Tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visų Taisyklių 6 punkte
+nurodytų dokumentų gavimo dienos įrašo asmenį į Pašto paslaugos teikėjų sąrašą,
+kuris skelbiamas Tarnybos interneto svetainėje, ir praneša asmeniui, pateikusiam
+Pranešimą. Šiame punkte nurodytas pranešimas turi būti išsiųstas ne vėliau kaip
+per 3 darbo dienas nuo asmens įrašymo į Pašto paslaugos teikėjų sąrašą dienos.
+8. Tarnyba, nustačiusi, kad Pranešimas neatitinka Taisyklėse nustatytų
+reikalavimų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Pranešimo gavimo dienos
+informuoja apie tai asmenį, pateikusį Pranešimą, ir nustato ne trumpesnį kaip 5
+darbo dienų terminą Tarnybos nustatytiems trūkumams pašalinti. Tokiu atveju
+Taisyklių 7 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas nuo patikslinto Pranešimo
+gavimo Tarnyboje dienos. 9. Asmeniui nepašalinus Pranešimo trūkumų per Taisyklių
+8 punkte nustatytą terminą arba pateikus klaidingus duomenis, Tarnyba neįrašo
+asmens į Pašto paslaugos teikėjų sąrašą ir per 5 darbo dienas informuoja apie
+tai asmenį, nurodydama neįrašymo į Pašto paslaugos teikėjų sąrašą motyvus. 10.
+Asmuo, įrašytas į Pašto paslaugos teikėjų sąrašą, turi teisę prašyti išduoti
+Tarnybos patvirtinimą, kad jis yra pateikęs Pranešimą ir turi teisę teikti pašto
+paslaugą (toliau – Patvirtinimas). Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7
+darbo dienas nuo asmens prašymo išduoti Patvirtinimą gavimo dienos. Asmenys
+prašymą išduoti Patvirtinimą taip pat gali pateikti Tarnybai kartu su Pranešimu.
+Šiuo atveju Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo
+asmens įrašymo į Pašto paslaugos teikėjų sąrašą dienos. Prašymas išduoti
+Patvirtinimą laikomas tinkamu, jei yra sumokėtas Tarnybos nustatyto dydžio
+užmokestis už Patvirtinimo išdavimą. 11. Tarnyba pagal laisvos formos prašymus
+teikia asmenims informaciją apie tai, ar konkretus asmuo yra pateikęs Tarnybai
+Pranešimą ir yra įrašytas į Pašto paslaugos teikėjų sąrašą. 12. Pašto paslaugos
+teikėjas išbraukiamas iš Pašto paslaugos teikėjų sąrašo, jeigu: 12.1. pašto
+paslaugos teikėjas pateikia pranešimą apie veiklos ir (ar) pašto paslaugos
+teikimo nutraukimą; 12.2. Tarnyba nustatė, kad pašto paslaugos teikėjas nutraukė
+veiklą ir (ar) pašto paslaugos teikimą; 12.3. pašto paslaugos teikėjas miršta
+arba yra likviduotas; 12.4. yra įsiteisėjusi teismo nutartis likviduoti pašto
+paslaugos teikėją, kai jis yra juridinis asmuo ar kita organizacija, dėl pašto
+paslaugos teikėjo bankroto; 12.5. Tarnyba nustatė, kad pašto paslaugos teikėjas
+pateikė klaidingus duomenis, dėl kurių asmuo negalėjo būti įrašytas į Pašto
+paslaugos teikėjų sąrašą; 12.6. pašto paslaugos teikėjas vienus metus neteikė
+Tarnybai ataskaitų apie suteiktą pašto paslaugą; 12.7. pašto paslaugos teikėjas
+vienus metus nebuvo surastas jo buveinės, nurodytos Juridinių asmenų registre,
+adresu arba nuolatinės gyvenamosios vietos adresu. 13. Tarnyba, prieš
+išbraukdama pašto paslaugos teikėją iš Pašto paslaugos teikėjų sąrašo pagal
+Taisyklių 12.5 ir 12.6 punktus, įspėja pašto paslaugos teikėją apie galimą
+išbraukimą iš Pašto paslaugos teikėjų sąrašo ir suteikia galimybę per Tarnybos
+nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 30 dienų, pateikti reikalingus patikslintus
+duomenis arba ataskaitas apie suteiktą pašto paslaugą. 14. Apie pašto paslaugos
+teikėjo išbraukimą iš Pašto paslaugos teikėjų sąrašo Tarnyba praneša pašto
+paslaugos teikėjui, nurodo išbraukimo iš Pašto paslaugos teikėjų sąrašo pagrindą
+ir informuoja, kad asmenys, teikiantys pašto paslaugą, nepranešę apie tai
+Tarnybai, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame punkte nurodytas pranešimas
+turi būti išsiųstas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pašto paslaugos
+teikėjo išbraukimo iš Pašto paslaugos teikėjų sąrašo dienos. 15. Pašto paslaugos
+teikėjas, nutraukęs savo veiklą ir (ar) pašto paslaugos teikimą, privalo
+Tarnybai pateikti Taisyklių 2 priede nustatytos formos pranešimą apie veiklos ir
+(ar) pašto paslaugos teikimo nutraukimą. III. PAŠTO PASLAUGOS TEIKIMO SĄLYGOS
+16. Pašto paslaugos teikėjai privalo laikytis Lietuvos Respublikos pašto
+įstatymo, Taisyklių ir kitų pašto paslaugos teikimą reglamentuojančių teisės
+aktų reikalavimų. 17. Pašto paslaugos teikėjas privalo: 17.1. pasitvirtinti
+pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą, kuriame turi būti nurodytos teikiamos
+pašto paslaugos rūšys, jų tarifai, pašto siuntų pristatymo trukmė, numatoma
+pašto paslaugos teikėjo atsakomybė, skundų nagrinėjimo ir žalos atlyginimo
+procedūra, taip pat pašto siuntų surinkimo, rūšiavimo, vežimo ir pristatymo
+tvarka; 17.2. pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai arba įdėti į
+gaunamųjų laiškų dėžutes, o jeigu to padaryti negalima, – apie tai pranešti
+gavėjui; 17.3. pašto siuntas, adresuotas asmeniui į jo darbo ar mokymosi vietą,
+bendrabutį, karo tarnybos vietą, ligoninę, sanatoriją, stovyklą ar įkalinimo
+vietą, pristatyti administracijai arba jos įgaliotiems asmenims; 17.4.
+registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai
+siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo raštu nurodytam asmeniui, nurodžius to
+asmens vardą, pavardę; 17.5. saugoti pašto siuntą, kurios neįmanoma pristatyti
+gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kai siuntėjas (gavėjas) atsisako ją paimti arba
+kai nurodytu adresu gavėjas (siuntėjas) negyvena, 2 mėnesius; jeigu per
+nustatytą laiką siuntėjas (gavėjas) pašto siuntos neatsiima, nors jam buvo
+išsiųstas rašytinis pranešimas, pašto paslaugos teikėjas Valstybinei mokesčių
+inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turi pranešti apie
+tokį turtą ir perduoti jį valstybės nuosavybėn; prie pranešimo pridedama pašto
+paslaugos teikėjo žyma, kad siuntėjas (gavėjas) kviečiamas atsiimti pašto
+siuntos neatvyko arba pašto siuntos atsisakė; 17.6. grąžinti siuntėjui
+nepristatytas ar neįteiktas gavėjui pašto siuntas, kai nutraukia pašto paslaugos
+teikimo veiklą; 17.7. teikti informaciją apie pašto paslaugos teikėjo pavadinimą
+arba vardą, pavardę, teisinį statusą, teisinę formą, buveinės arba nuolatinės
+gyvenamosios vietos adresą, registro pavadinimą, registracijos kodą arba
+lygiaverčius identifikacijos duomenis iš registro, jeigu jis yra įregistruotas
+viešajame registre, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodą, jei pašto
+paslaugos teikėjas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, kontaktinius
+duomenis (korespondencijos adresą, fakso, telefono ryšio numerį, elektroninio
+pašto adresą), darbo laiką; 17.8. sudaryti galimybę naudotojams su juo
+susisiekti buveinės arba nuolatinės gyvenamosios vietos adresu; 17.9. viešai
+skelbti išsamią ir nuolat atnaujinamą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
+6.719 straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją, taip pat Taisyklių 17.1 punkte
+nurodytą pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą, informaciją apie visas
+teikiamas pašto paslaugos rūšis, jų teikimo sąlygas, pašto paslaugos teikimo
+sutarties sąlygas, įskaitant pašto paslaugos tarifus, ir kitokią informaciją,
+turinčią įtakos naudotojo apsisprendimui naudotis pašto paslauga; 17.10. viešai
+skelbti informaciją apie pašto paslaugos teikimo vietas; 17.11. naudotojams
+garantuoti susirašinėjimo slaptumą; 17.12. pasitvirtinti naudotojų skundų
+nagrinėjimo tvarką; atsakyti į naudotojo su pašto paslaugos teikimu susijusį
+skundą per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos; 17.13. ant pašto siuntos nurodyti
+arba prie pašto siuntos pridėti duomenis, pagal kuriuos būtų galima nustatyti
+pašto paslaugos teikėją, pašto paslaugos teikimo vietą (adresą), kur naudotojas
+galėtų kreiptis, pašto siuntos priėmimo siųsti datą ir pristatymo gavėjui datą;
+17.14. periodiškai teikti Tarnybai ataskaitas apie suteiktą pašto paslaugą
+Taisyklių IV skyriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis. 18. Taisyklių 17.7 ir 17.9
+punktuose nurodyta informacija pašto paslaugos teikėjo pasirinkimu privalo būti:
+18.1. teikiama paties pašto paslaugos teikėjo iniciatyva; 18.2. lengvai
+prieinama naudotojui vietoje, kur pašto paslaugos teikėjas teikia pašto paslaugą
+arba sudaroma pašto paslaugos teikimo sutartis; 18.3. lengvai prieinama
+naudotojui elektroninėmis priemonėmis pašto paslaugos teikėjo nurodytu adresu;
+18.4. įtraukiama į pašto paslaugos teikėjo naudotojui pateikiamus informacinius
+dokumentus, kuriuose išsamiai aprašyta pašto paslaugos teikėjo teikiama pašto
+paslauga. 19. Taisyklių 17.7 ir 17.9 punktuose nurodyta privaloma pateikti
+informacija turi būti pateikiama arba pranešama aiškiai ir nedviprasmiškai, taip
+pat turi būti suteikiama pakankamai laiko su ja susipažinti prieš pašto
+paslaugos teikimo sutarties sudarymą arba, jei sutartis raštu nesudaroma, prieš
+pašto paslaugos teikimą. 20. Kartu su Taisyklių 17 punkte nustatytais
+reikalavimais pašto paslaugos teikėjas, pateikdamas pašto siuntas asmeniškai
+pasirašytinai, privalo: 20.1. pateikti pašto siuntą gavėjui asmeniškai
+pasirašytinai; jeigu pateikti pašto siuntos gavėjui asmeniškai pasirašytinai
+nėra galimybės (gavėjo nerandama siuntėjo nurodytu adresu ir pan.), pašto
+paslaugos teikėjas privalo informuoti gavėją apie pašto siuntą, palikdamas
+pranešimą gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje arba elektroninėmis priemonėmis,
+užtikrinančiomis tokio pranešimo gavimą; 20.2. 6 mėnesius nuo pašto siuntos
+pateikimo dienos saugoti dokumentus, patvirtinančius pašto siuntos pateikimą
+gavėjui asmeniškai pasirašytinai, kuriuose būtų nurodytas gavėjo pavadinimas ir
+pašto siuntą priėmusio asmens vardas, pavardė, parašas arba gavėjo vardas,
+pavardė, parašas, pašto siuntos įteikimo data, adresas, siuntėjo pavadinimas
+arba vardas, pavardė; kai kyla ginčas tarp pašto paslaugos teikėjo ir naudotojų
+dėl pašto siuntos pateikimo, šiame punkte nurodytus dokumentus pašto paslaugos
+teikėjas privalo saugoti iki ginčo išsprendimo dienos; 20.3. pašto siuntą,
+kurios neįmanoma pateikti gavėjui (gavėjas atsisako ją priimti, nebegyvena
+siuntėjo nurodytu adresu ir pan.), grąžinti siuntėjui; pašto paslaugos teikėjas
+gali susitarti su siuntėju ir dėl kitų, negu nurodyta šiame punkte, veiksmų dėl
+pašto siuntos, kurios neįmanoma pateikti gavėjui. 21. Pašto paslaugos teikėjas
+siuntėjo pageidavimu gali teikti pašto paslaugą, turinčią pridėtinę vertę: 21.1.
+pristatyti ir surinkti pašto siuntas naudotojo pageidaujamu laiku ir (ar)
+vietoje; 21.2. keisti pašto siuntos pristatymo eigą; 21.3. patvirtinti apie
+pašto siuntos įteikimą; 21.4. suteikti galimybę bet kuriuo laiku gauti
+informaciją apie pašto siuntos buvimo vietą; 21.5. teikti kitą pašto paslaugą,
+turinčią pridėtinę vertę. 22. Pašto paslaugos teikėjas Lietuvos Respublikos
+Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti
+Tarnybai duomenis apie: 22.1. pašto paslaugos teikėjo Lietuvos Respublikoje
+įsteigtus filialus ir (ar) dukterines įmones, kurios ketina arba nustojo teikti
+pašto paslaugą; 22.2. su pašto paslaugos teikėjo Lietuvos Respublikoje įsteigtų
+filialų ir (ar) dukterinių įmonių, teikiančių pašto paslaugą, veikla susijusių
+sąlygų pasikeitimus, taip pat teisinės formos, teisinio statuso ar kitus
+pasikeitimus, dėl kurių nebevykdomi Lietuvos Respublikos pašto įstatyme,
+Taisyklėse ir kituose pašto paslaugos teikimą reglamentuojančiuose teisės
+aktuose nustatyti reikalavimai. IV. ATASKAITŲ APIE SUTEIKTĄ PAŠTO PASLAUGĄ
+TEIKIMO IR INFORMACIJOS SKELBIMO TVARKA IR SĄLYGOS 23. Pašto paslaugos teikėjai
+turi periodiškai, pasibaigus ketvirčiui ir metams, teikti Tarnybai Taisyklių 3
+ir 4 prieduose nustatytos formos ataskaitas apie suteiktą pašto paslaugą: 23.1.
+pirmojo ketvirčio ataskaitas (už sausio 1 d. – kovo 31 d.) – iki balandžio 30
+d.; 23.2. antrojo ketvirčio ataskaitas (už balandžio 1 d. – birželio 30 d.) –
+iki liepos 31 d.; 23.3. trečiojo ketvirčio ataskaitas (už liepos 1 d. – rugsėjo
+30 d.) – iki spalio 31 d.; 23.4. ketvirtojo ketvirčio ataskaitas (už spalio 1 d.
+– gruodžio 31 d.) – iki einamųjų metų sausio 31 d.; 23.5. metines ataskaitas už
+praėjusius metus (sausio 1 d. – gruodžio 31 d.) – iki einamųjų metų kovo 1 d.
+24. Kartu su metine ataskaita pašto paslaugos teikėjai Tarnybai turi pateikti
+Taisyklių 17.1 punkte nurodytą pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą, pašto
+paslaugos tarifus ir pašto siuntų identifikavimo priemonių (spaudo, žymeklio,
+važtaraščio ir pan.) pavyzdžius, galiojusius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje,
+taip pat aptarnaujamoje teritorijoje įrengtų pašto paslaugos teikimo vietų
+pavadinimų ir adresų sąrašą. 25. Metinės ir ketvirčio ataskaitų formos
+skelbiamos Tarnybos interneto svetainėje. Pašto paslaugos teikėjai užpildytas
+ataskaitų formas kartu su Taisyklių 24 punkte nurodytais dokumentais privalo
+pateikti Tarnybai be išankstinio Tarnybos įspėjimo. 26. Atlikus pašto paslaugos
+teikėjo veiklos patikrinimą, auditą ar kitomis aplinkybėmis paaiškėjus, kad
+Tarnybai metinėje ar ketvirčio ataskaitoje pateikta informacija yra netiksli ir
+(ar) neatitinka tikrovės, pašto paslaugos teikėjas privalo per 10 darbo dienų
+nuo netikslumų ir (ar) neatitikimo paaiškėjimo dienos arba per Tarnybos
+nustatytą terminą pateikti Tarnybai patikslintą metinę ar ketvirčio ataskaitą.
+Patikslintos metinės ar ketvirčio ataskaitos pateikimas neatleidžia nuo
+atsakomybės teisės aktų nustatyta tvarka už neteisingos informacijos pateikimą.
+27. Tarnyba analizuoja, apdoroja, apibendrina gautų ketvirčio ir metinių
+ataskaitų apie suteiktą pašto paslaugą duomenis ir viešai skelbia Tarnybos
+leidiniuose, interneto svetainėje, ataskaitose ar kituose informaciniuose
+dokumentuose apibendrintą informaciją apie pašto paslaugos teikėjų veiklą. 28.
+Tarnyba viešai skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos rinkos
+plėtrai: 28.1. pašto rinkoje veikiančių pašto paslaugos teikėjų skaičių ir
+atskirų pašto paslaugos teikėjų užimamas pašto rinkos dalis; 28.2. pajamas,
+gautas teikiant konkrečią pašto paslaugą; 28.3. apibendrintus korespondencijos
+siuntų ir pašto siuntinių kiekius; 28.4. kitą informaciją, reikalingą atviros ir
+konkurencingos rinkos plėtrai. 29. Gautų ketvirčio ir metinių ataskaitų
+informacija apie konkretų pašto paslaugos teikėją gali būti viešai skelbiama,
+jei pateikiant informaciją Tarnybai apie suteiktą pašto paslaugą nėra nurodyta,
+kad ji viešai neskelbtina, arba jei ši informacija pagal Lietuvos Respublikos
+pašto įstatymą, Taisykles ir kitus teisės aktus nėra konfidenciali. V.
+BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 30. Už Taisyklių pažeidimus asmenys atsako teisės aktų
+nustatyta tvarka ir sąlygomis. 31. Tarnybos veiksmai ir neveikimas, susiję su
+Taisyklių laikymusi ir įgyvendinimu, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos
+įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. 
+
+Patikimiausi - ugniagesiai, nepatikimiausi - tautos išrinktieji Kovo mėnesį
+Lietuvos gyventojai labiausiai pasitikėjo Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba. Jai
+pasitikėjimą pareiškė 83 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Labiausiai
+nepasitikima buvo Seimu. Tautos išrinktaisiais nusivylę buvo net 80 proc.
+apklaustųjų. Daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų pasitikėjo Bažnyčia -
+69 proc., Valstybinio socialinio draudimo fondu „Sodra “- 58 proc., krašto
+apsauga - 56 proc., Konstituciniu Teismu - 54 proc. ir Lietuvos žiniasklaida -
+53 proc. Dar penkiomis institucijomis šalies gyventojai kiek labiau pasitikėjo
+nei nepasitikėjo - Lietuvos banku, Valstybės sienos apsaugos tarnyba,
+profsąjungomis, Prezidento tarnyba ir Valstybės kontrole. Rinkos ir viešosios
+nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai “kovo 19 - 27 dienomis atliktos
+apklausos duomenimis, kaip ir anksčiau, Lietuvos gyventojai labiausiai
+nepasitikėjo Seimu - 80 proc. ir Vyriausybe - 77 proc. Daugiau nei pusė
+apklaustųjų nepasitikėjo teismais - 61 proc., savivaldybėmis - 56 proc. bei
+komerciniais bankais - 54 proc. Per mėnesį nuo vasario apklausos šiek tiek - 1
+procentiniu punktu - pagerėjo trijų institucijų vertinimas: policijos, Valstybės
+kontrolės bei „Sodros “. Labiausiai per mėnesį sumenko Vyriausybės, Lietuvos
+banko ir Prezidento tarnybos vertinimas. Pasitikinčių šiomis institucijomis
+sumažėjo 6 procentiniais punktais. 5 procentiniais punktais sumenko
+pasitikėjimas Konstituciniu Teismu ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, 4
+procentiniais punktais - krašto apsauga, 3 punktais krito pasitikėjimas
+Bažnyčia, savivaldybėmis bei Valstybės saugumo departamentu. 
+
+Pikti tėvai piktus ožiukus gano RAMUNĖ ŽUMBAKIENĖ Turbūt ne kartą girdėjote, jog
+pykti galima ir net kartais būtina, nors dažnai aplinkiniai žmonės sako. Per
+konsultacijas tėvai dažnai užduoda klausimą: „Mušti negalima, pykti negalima,
+tai ką daryti, jei vaikas lipa ant galvos, pastoviai bliauna ir visiškai
+nebeklauso ?! Kur dėti savo pyktį? “ Pyktis kyla, jei nepatenkiname savo noro,
+poreikio. Jis gali būti naudingas, nes skatina veikti, siekti tikslo, padeda
+mobilizuoti savo fizines ir psichines jėgas ir iš neįmanomo padaryti įmanoma.
+Pyktis gali veikti kaip ženklas (kartais net kaip skambutis), kad turime
+neišpildytą norą, troškimą. Tai gali būti ženklas mums, suvokiantiems, kas su
+mumis vyksta. Tačiau kiek kitaip yra su augančiais vaikais. Vaiko vystymasis
+vyksta jam užsiimant tam tikra veikla, ji augant keičiasi. Kitaip tariant,
+vaikas tobulėja veikdamas. Vadinasi, jis nuolat kažkaip elgiasi (ką tėvai ir
+pastebi), priklausomai nuo to, kaip jaučiasi ir ką išgyvena (apie tai tėvai gali
+numanyti). Apskritai, tai yra susiję su elgesiu ir emocijomis. Pyktis – su
+išgyvenamu nepasitenkinimu susijęs jausmas. Kūdikis apie jaučiamą nepatogumą
+praneša tėvams verkdamas. Kai kūdikis ūgteli, jo veikla darosi sudėtingesnė,
+pykčio išraiška ir jėga keičiasi (nuo daužymo iki laužymo, nuo rėkimo iki
+bjaurių žodžių išsakymo). Kuo mažiau vaiko poreikių patenkinama, tuo daugiau
+diskomforto jis išgyvena, ir jeigu vaikas aktyvus, jo elgesys tampa agresyvus.
+Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda žaisti su bendraamžiais, jo agresija
+nėra apgalvota, tyčinė. Jis gali atimti žaislą iš kito arba jį pastumti, mušti,
+bet tai daro tam, kad atimtų žaislą arba pašalintų kliūtis, o ne tam, kad
+įskaudintų kitą vaiką. Kiek vyresnio amžiaus vaiko agresija būna sąmoninga.
+Agresija yra išmoktas elgesys, kuriuo siekiama pakenkti arba sunaikinti. Vaikas
+agresyvaus elgesio išmoksta stebėdamas artimų žmonių tarpusavio elgesį bei
+elgesį su juo pačiu. Maži ožiai – didelių raguočių atspindžiai Tinkamai reikšti
+pyktį tėvai vaikus moko savo pavyzdžiu. Įprasta situacija: mama randa ant stalo
+paliktą krūvą saldainių popieriukų ir vaikų klausia, kas tai padarė? Vaikai
+pradeda baksnoti pirštais vienas į kitą ir, žinoma, sako „ne aš “. Situacija yra
+neišsprendžiama, jei siekiama išsiaiškinti tiesą ir kažkurį nubausti. Daug
+naudingiau panašioje situacijoje išreikšti savo pyktį: „Aš įsiuntu, kai ant
+stalo pamatau kalną saldainių popieriukų. Man neįdomu, kuris tai padarė, prieš
+tai kambarį radote sutvarkytą, tad dabar abiem teks tai sutvarkyti. “
+Nekaltindami ir nebausdami tėvai leidžia vaikui prisiimti atsakomybę už savo
+veiksmus, o ne siekia atkeršyti. Kai tėvai priima visus savo jausmus, jiems
+lengviau apie tai pranešti ir vaikui. Vaikai, savo ruožtu, ima suvokti, jog tam
+tikras jų elgesys tėvams nepriimtinas ir yra galimybė pasitaisyti. Pavyzdžiui,
+užuot sakę: „Tu vėl pravirkdei vaiką. Na dabar tai jau gausi lupt “, tėvai gali
+pranešti apie savo pyktį sakydami: „Aš labai pykstu! Mažylis linksmai žaidė, kol
+tu neatėmei mašinytės. Tikiuosi, kad dabar surasi būdą, kaip jį nuraminti “.
+Kitas pavyzdys: „Ant vonios grindų visa dėžutė skalbimo miltelių! Aš pykstu dėl
+šitokios netvarkos. Su milteliais negalima žaisti! Mums reikia maišelio, šluotos
+ir semtuvėlio. Ir greitai, kol neišnešiojome miltelių po visus namus. “ Užuot
+sakius: „Pažiūrėk, kiek darbo man pridarei. Šį vakarą jokio televizoriaus! “ Kai
+tėvai savęs paklausia: „Ar aš vis dar degu iš pykčio, ar jau nurimau, kad
+galėčiau spręsti iškilusią problemą? “, jie lengviau pripažįsta ir vaikų pyktį,
+tai, kad jam praeiti reikia trupučio laiko. Tas laikas nėra ilgas. Daug kas
+naudoja skaičiavimo iki dešimt metodą arba penkių iškvėpimų metodą – tai puiki
+priemonė sukilusiai įtampai pašalinti. Visgi veiksmingiausia yra žodžiais
+išsakyti savo jausmą. Tada vaikai supranta, ką jaučia jų tėvai, koks elgesys yra
+netoleruojamas, kad jų jausmai yra priimami. Tai padeda vaikams suvokti jiems
+nustatytas ribas. Tik pripažinę, jog pyktis yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis,
+tai, kas mus verčia gintis, instinktyviai siekiant laisvės ir savisaugos, tėvai
+gali apie tai kalbėti ir su vaikais. Kai apie pyktį nekalbama Vaikų ir paauglių
+psichiatrė, psichoterapeutė Roma Šerkšnienė seminaruose apie vaikų pyktį
+pabrėžia, kad pyktis reiškia, jog vaikas jau yra pasiekęs tam tikrą brandos
+laipsnį, nes tam, kad pyktų, jis turi tikėti tam tikrais dalykais ir pasitikėti
+tam tikrais žmonėmis. Jaudulio ir įniršio išgyvenimas neretai būna labai
+skausmingas. Kad ir kur nueitų su vaiku, kuris nemoka suvaldyti įniršio, – į
+parduotuvę, teatrą, svečius, – tėvai jaučia nuolatinę įtampą. Toks vaikas,
+negavęs norimo daikto (saldainio, žaislo, mašinėlės iš draugo), ima reikalauti
+jo visokiais būdais: gali nenumaldomai verkti, maldauti, kaulyti, tikėdamasis,
+kad gaus tai, ko nori. Save kontroliuojantis vaikas supranta, jog jeigu negavęs
+trokštamo daikto jis įnirš ir išlies tą įniršį, kitą kartą mama jo nesives į
+parduotuvę. Todėl jis ramiai palauks kito karto. Kai kurie vaikai elgiasi
+agresyviai, nes nežino kito būdo jausmams išreikšti. Reikia padėti vaikui
+atpažinti jausmus ir išreikšti juos tinkamu būdu. Kitaip paaugęs toks žmogus
+labai greitai pajaučia pyktį, tačiau retai susimąsto, kas tą pyktį pakursto, ir
+vengia kitų jausmų. Jis dažnai tyčiojasi, priekabiauja, agresyviai elgiasi,
+žeidžia kitus (pavyzdžiui, agresyviai vairuoja). Vėliau dėl tokių savo veiksmų
+jis gali jausti kaltę ar gėdą, o tai žemina savivertę. Kai kurie žmonės linkę
+pyktį išstumti, tačiau vėliau tai gali atsiliepti: jie sumenkins ar nuvertins
+savo poreikius ar vertybes. Jei manai, kad privalai su viskuo taikstytis,
+rizikuoji tapti toks, ant kurio „visus šunis sukaria “. Tačiau, kai kantrybės
+taurė perpildoma, toks „darbštuolis tylenis “emociškai „sprogsta “. Po tokių
+„sprogimų “jis jaučia sąžinės graužatį, gėdą. Dalis žmonių, supykę ar nusivylę,
+ima kaltinti arba gėdinti save. Tai padeda jiems išlaikyti gerus santykius su
+juos supykdžiusiu asmeniu. Žmonės, kilę iš šeimų, kuriose reikalaujama laikytis
+griežtų, nelanksčių taisyklių, dažnai neatpažįsta savo pykčio. Tokiose šeimose
+vaikai paprastai mokomi nerodyti pykčio tėvams nei veido išraiška, nei žodžiais,
+balso tonu ar veiksmais. Jei pastebėjote, kad jūsų pykčio reakcijos nėra
+sveikos, reikėtų patyrinėti savo įsitikinimus: kaip, jūsų manymu, kiti žmonės ir
+pasaulis privalėtų su jumis elgtis? Nesveikas pykčio reakcijas dažnai sukelia
+nuodingos mintys arba nuostatos: „Kaip tie idiotai drįsta su manimi taip elgtis
+“, „Aš nepakęsiu tokios nepagarbos “, „Aš tiems idiotams parodysiu, kas čia
+vadovauja. “ Jei norite būti emociškai sveikas ir pajėgus, turėtumėte keisti
+nuodingąsias nuostatas naudingomis, mokytis priimti ir žiūrėti į kitus
+tolerantiškai. Emociškai pajėgūs žmonės labiau mėgaujasi gyvenimu, lengviau
+įveikia sunkumus. Moksliniai tyrimai atskleidė ryšį tarp priešiškumo ir
+padidėjusio kraujospūdžio bei širdies ligų. Todėl geriau imti kontroliuoti savo
+veiksmus kitų žmonių atžvilgiu, o ne būti kontroliuojamam pykčio. Sveiką pyktį
+palaikančios nuostatos Daug svarbiau prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus
+nei dėti pastangas įrodinėjimui, kaip kiti turėtų elgtis. Jei taisyklės
+lanksčios, žmonėms lengviau jų laikytis. Kiti žmonės nebūtinai siekia įskaudinti
+ar pašiepti. Žmonės ir gyvenimo sąlygos nebūtinai turi patenkinti visus mano
+norus. Gal iš tikrųjų kiti žmonės nevalingai elgiasi su manimi ne taip, kaip
+noriu. Tiek aš, tiek kitas žmogus gali būti teisus ar neteisus. Man svarbus ir
+kito žmogaus požiūris. Sveikam pykčiui būdingas elgesys Siekimas įsitvirtinti
+bendraujant su kitais žmonėmis. Noras išspręsti problemą. Siekimas, kad kitas
+asmuo keistų elgesį, ir pagarba jo teisei nesutikti su jumis. Įrodymų, kad
+žmogus kažką padarė ne iš piktavališkų paskatų, ieškojimas. Mokytis tinkamai
+išreikšti pyktį Įprastai sveiką pyktį jaučiame kaip įtampą, o ne kaip užvaldantį
+pojūtį. Galima pykti ir neprarasti kontrolės. Sveikas pyktis niekada nepaskatins
+elgtis asocialiai, smurtauti ir nesukels noro įbauginti kitus. Tačiau dauguma
+žmonių supyksta greitai ir karštai. Tada elgesį nulemia emocijos. Tad kaip
+išmokti sveikai reikšti pyktį? Laiku sustoti ir elgtis kitaip padeda pykčio
+požymių atpažinimas. Tam reikalinga praktika. Tokią praktiką siūlo ART metodas.
+Iš anglų kalbos ART – Agression Replacement Training – agresijos pakeitimo
+mokymai. Pagrindinis programos principas: leisk man padaryti pačiam ir aš
+išmoksiu! Mokymasis vyksta nedidelėje grupėje (šiuo metu Lietuvoje šis metodas
+taikomas kol kas tik vaikams), siekiant sujungti tris pagrindinius komponentus:
+elgesį, emocijas, suvokimą. 4 – 8 vaikų grupė susitinka tris kartus per savaitę
+su dviem konsultantais. Iš viso 10 savaičių, t. y. po tris savaitinius
+užsiėmimus – po vieną savaitinį užsiėmimą kiekvienai iš trijų dalių:
+socialiniams įgūdžiams lavinti, pykčio kontrolei ir moraliniam argumentavimui
+ugdyti. ART mokymai visiškai nepanašūs į įprastas pamokas. Patys vaikai mokina
+vieni kitus bendraudami, žaisdami, vaidindami ir diskutuodami, kodėl elgiamasi
+vienu ar kitu būdu, ar toks elgesys vaikams yra priimtinas. Vaikai išmoksta,
+kaip konstruktyviai reikšti pyktį, nes jiems daug kartų tenka suvaidinti įprasto
+gyvenimo situacijas, kalbėti apie tai, dėl ko kilo pyktis, ką pagalvojo, ką tada
+darė, kokios buvo pasekmės. Vaikai programos metu išmoksta keisti savo elgesį
+suskaidydami jį į mažus žingsnelius. Pavyzdžiui, mokantis atsiprašyti, vaikai
+sužino, kad reikia žiūrėti į akis, pakeisti balso toną, pasakyti, dėl ko
+atsiprašai. Čia pat bendraamžių dėka vaikai gauna grįžtamąjį ryšį – visi išsako,
+kas buvo atlikta tinkamai. Tokiu būdu vaikai išmoksta atrasti ir išsakyti, kuo
+jiems patinka kiti žmonės ar jų elgesys ir kuo jiems patinka jų pačių elgesys.
+Vaikai tampa pastabesni tiek savo, tiek kitų žmonių gerosioms savybėms bei
+stipriosioms pusėms, mokosi užmegzti gerus tarpusavio santykius. Svarbi ART
+metodikos dalis yra vadinamoji „burbuliukų kalba “. Tai iš komiksų pasiskolintas
+terminas, apibūdinantis greta personažo burbuliuke įrašytas personažo mintis.
+„Burbuliukų kalba “vaikai mokinami ir skatinami išsakyti tai, ką jaučia ir
+galvoja, taip mokoma atskirti mintį nuo veiksmo ir geriau suprasti savo elgesio
+priežastis. Čia niekas nesulaukia jokio neigiamo įvertinimo. Galioja tik
+griežtos grupės taisyklės. Ir visada sulaukiama keleto malonių staigmenų. Žemiau
+pateikiame interviu su psichologe, dirbančia Šeimos santykių institute ART
+programoje, Rasa Pietariene. 
+
+Prancūzija siūlo sustabdyti ES plėtrą Prancūzijos valstybės sekretorius Europos
+reikalams Briuno le Meras (Bruno Le Maire) paragino nutraukti Europos Sąjungos
+plėtrą, priėmus į šią regioninę organizaciją Vakarų Balkanų šalis. „Po Balkanų
+reikia sustoti ir sutelkti dėmesį Europos institutų stiprinimui “, - cituoja
+trečiadienį jo žodžius laikraštis „La Libre Belgique “. Šiuo metu oficialų
+kandidačių į ES nares statusą turi Kroatija, kuri gali įstoti į organizaciją
+2010 arba 2011 metais, taip pat Turkija, kurios priėmimui prieštarauja ES
+„lokomotyvai “- Prancūzija bei Vokietija - ir su kuria vedamos derybos dėl
+stojimo, ekspertų nuomone, gali užtrukti 10 - 15 metų. Paraišką suteikti
+kandidatės statusą šių metų vasarį padavė Juodkalnija, jos prašymas svarstomas,
+o Albanija ketina tai padaryti jau šį mėnesį. Analogiškus žingsnius šįmet gali
+žengti Serbija bei Bosnija ir Hercegovina. Vadinamoji Europos perspektyva atvira
+ir Kosovui, bet jo nepriklausomybę atsisako pripažinti penkios ES šalys -
+Rumunija, Slovakija, Graikija, Kipras ir Ispanija. 
+
+Marcinkevičienė, Rūta Spaudos tekstų žanrai. Vytauto Didžiojo universitetas,
+2007. RECENZIJA žurnale „Darbai ir Dienos “(2007, t. 48) Visai neseniai
+pasirodžiusi R. Marcinkevičienės knyga „Spaudos tekstų žanrai “išsiskiria savo
+aktualumu, temos naujumu, teorinės apžvalgos apimtimi bei analizės gilumu. Savo
+knygoje autorė ypatingą dėmesį skiria lietuviškosios periodinės spaudos žanrams
+bei pateikia išsamią teorinę apžvalgą, kurioje apimamos įvairios teksto analizės
+kryptys. Knygą sudaro dvi pagrindinės dalys; viena jų yra skirta terminų ir kitų
+autorių teorinių modelių išsamiai apžvalgai. Šioje, beje, puikiai susistemintoje
+teorinėje apžvalgoje aptariamos pamatinės žanro teorijos sąvokos ir kategorijos:
+žanro samprata, teksto funkcijos ir periodinės spaudos žanrų tipologija. Kita
+knygos dalis pateikia išsamią lietuviškųjų spaudos žanrų klasifikaciją, kuri
+apima informacinius, vertinamuosius, analitinius, meninius pramoginius ir
+tarnybinius informacinius žanrus. Kaip įžangoje nurodo autorė, tai yra mokomoji
+knyga, kuria siekiama supažindinti studentus su teorinėmis žiniomis, būtinomis
+tekstams analizuoti, ugdyti jų analitinius gebėjimus kritiškai skaityti tekstus,
+lavinti klasifikavimo ir žinių apibendrinimo įgūdžius. Tačiau skaitant R.
+Marcinkevičienės knygą tampa akivaizdu, kad ši knyga savo apimtimi ir pasiektais
+tikslais, be abejonės, išeina už mokomosios knygos rėmų ir labiau primena
+monografiją – knygoje aptariama gausybė lietuvių kalbotyroje mažai analizuotų
+reiškinių, teorinė apžvalga, nors ir pateikta labai glaustai, yra itin detali ir
+plati, o lietuviškų spaudos žanrų klasifikacija – sisteminga, pagrįsta aiškiais
+kriterijais, nuosekli ir ypač išsami. Tokios knygos aktualumas tiesiog
+neabejotinas dėl keleto priežasčių: ypatingos žiniasklaidos vietos Lietuvos
+visuomenėje, naujų spaudos tradicijų šalyje ir ypač šykščių lingvistinių tyrimų
+spaudos žanrų srityje. Kad žiniasklaida užima ypatingą vietą mūsų visuomenėje,
+rodo stebinantis Lietuvos gyventojų pasitikėjimas ja. Rinkos ir viešosios
+nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai “2007 m. balandį atliktos apklausos
+duomenimis, žiniasklaida pasitiki 54 proc. gyventojų. Taigi spaudos ir
+informavimo priemonėmis vis dar pasitiki šiek tiek daugiau nei pusė šalies
+gyventojų, nors nepasitikėjimas žiniasklaida pastaruoju metu didėja (ja
+nepasitiki 45 procentai, o dar 2004 m. žiniasklaida pasitikėjo net 67 procentai
+gyventojų, o nepasitikėjo vos 28 procentai; prieiga per internetą). Vadinasi,
+žiniasklaida vis dar užima ypatingą vietą mūsų gyvenime, tačiau jos
+lingvistiniai tyrimai Lietuvoje nesusilaukė pakankamo dėmesio. Beje, Vakaruose
+susidomėjimas spaudos ir visos žiniasklaidos kalba yra milžiniškas, ką pabrėžia
+ir knygos autorė. Spaudos tekstų tyrimai aktualūs dar ir dėl to, kad
+žiniasklaida – viena labiausiai per pastarąjį dešimtmetį pakitusių realijų
+Lietuvoje, todėl jos transformacijos tokios svarbios, bet tuo pačiu taip mažai
+tyrinėtos. Lietuviškoje spaudoje atsirado vakarietiškoji skirtis tarp bulvarinės
+ir nebulvarinės spaudos, kurios skiriasi viena nuo kitos pagal ten spausdinamų
+tekstų žanrus. Be to, atsirado nauji diskursai ir žanrai (pvz., autorės
+aptariami komentarai), kuriems įvardyti reikia naujų terminų, o jų tyrimams
+reikia tinkamų teorinių ir metodologinių modelių. Pavyzdžiui, atsirado
+pažintiniai straipsniai, nauja apybraižos forma, kuriai įvardyti autorė vartoja
+angliškąjį terminą „feature “, kad atskirtų šį žanrą nuo sovietmečiu rašytų
+apybraižų. Kadangi itin sparčiai kinta Lietuvos gyvenimas kultūriniu, politiniu
+ir socialiniu požiūriu, spaudos žanrų kaita tiesiog neišvengiama. Kaip rašo pati
+autorė, „spaudos žanrai labiau nei bet kurie kiti yra sąlygoti socialinės ir
+kultūrinės terpės, kurioje jie egzistuoja... Žanrai ir kitokios tekstų
+kategorijos, nurodomos leidinių rubrikose, yra kultūros dalis, kuri labai
+priklauso nuo šalies politinės struktūros, publicistikos tradicijų ir kitų
+veiksnių “(p. 71). Apskritai, kadangi žiniasklaida yra paremta greičiu ir
+aktualumu, šiandieninėje informacinėje visuomenėje ji kinta ypač greitai. Kaip
+taikliai pastebi norvegų socialinės antropologijos profesorius T. H. Eriksenas:
+„laikraštis buvo ir yra tikrąja žodžio prasme vienadienė plaštakė: jo gyvavimo
+amžius lygus parai “(2004: 83). Kadangi R. Marcinkevičienės „Spaudos tekstų
+žanrai “yra pirmoji knyga lietuvių kalba, kurioje žanro teorija yra išsamiai
+aptariama ir susisteminama, o spaudos žanrai nuosekliai klasifikuojami, be to,
+čia pateikiama daugybė lietuvių kalbotyroje netirtų ar mažai tirtų ir todėl
+lietuviškais terminais neįvardytų reiškinių (pvz., išlygos – „hedges “,
+modalumas, diskurso žymės – „discourse markers “ir pan.). Kaip nurodo ir pati
+autorė, lietuviškieji spaudos žanrai yra mažai tirti, o esamos analizės jų
+klasifikavimą nepagrindžia aiškiais kriterijais, paprastai remiasi preskriptyviu
+požiūriu, t. y. žanrų apžvalgose paprastai nurodoma, ne kokie jie yra, o kokie
+jie turėtų būti. Ankstesnėms klasifikacijoms būdinga per daug supaprastinta
+schema, kuri yra uždara ir todėl nelanksti. Dėl tokio savo nelankstumo
+ankstesnių autorių pateikiamos klasifikacijos negali atspindėti sparčiai
+besikeičiančių spaudos žanrų. Be to, lietuviškoji spaudos žanrų klasifikacija
+apima tik žurnalistų rašytus tekstus, o kiti spaudoje publikuojami žanrai (pvz.,
+skelbimai, nekrologai) tiesiog ignoruojami. Ankstesnėse klasifikacijose nėra
+aptariami ir žanrai mišrūnai. Dar vienas svarbus ankstesnių klasifikacijų
+trūkumas, kurį pastebi R. Marcinkevičienė, yra hierarchinis pristatomų žanrų
+netolygumas: kai kurios kategorijos yra per plačios, o kai kurios – per siauros,
+kad galėtų vadintis žanrais. ŽANRO TEORIJOS SCHEMA, SĄVOKOS, TERMINAI: KAS YRA
+KAS ŽANRŲ ANALIZĖJE? R. Marcinkevičienė puikiai susistemina ir apibendrina
+gausią teorinę literatūrą, kuri apima svarbiausius žanro ir diskurso analizės
+Vakarų ir Rytų Europos autorius. Žanro teorija, būdama tarpdisciplininė teorija,
+apima daugybę teorinių modelių ir pasižymi skirtingų perspektyvų į teksto
+analizę gausa. Nepaisant tokio teorinio iššūkio, knygoje išsamiai ir nuodugniai
+aptariami skirtingi požiūriai į žanrą, tekstą, diskursą bei kitas svarbias
+sąvokas. Knygoje pateikiamos lentelės ir schemos padeda aiškiau ir suprantamiau
+išdėstyti sudėtingus teorinius modelius. Kaip ir daugelyje kitų mokslo sričių,
+žanro teorijoje skirtingi autoriai skirtingai supranta ir vartoja tuos pačius
+terminus. Debatai dėl terminų apibrėžimų, jų vartojimo yra viena iš dažniausių
+akademinių debatų priežasčių. Kadangi žanro teorija remiasi kitų disciplinų
+teoriniais pagrindais, ji yra itin paini dėl savo terminijos. Tad labai svarbu,
+kad šioje analizėje autorė pradeda konstruoti teorinį pagrindą, atskirdama
+dažnai painiojamus ir skirtingai vartojamus probleminius terminus, tokius kaip
+tekstas, teksto tipas, žanras ir diskursas. Būtina pabrėžti dar vieną svarbų
+šios knygos privalumą terminų pateikimo atžvilgiu. Kadangi žanrų teorija ir
+diskurso analizė yra beveik neliesta sritis lietuvių kalbotyroje, labai trūksta
+terminų atitikmenų lietuvių kalba. Autorė angliškus terminus verčia pateikdama
+taiklius ir gerai apgalvotus atitikmenis. Pavyzdžiui, angliškasis terminas
+„hedge “yra itin sunkiai išverčiamas dėl savo metaforinės reikšmės (anglų
+kalboje jis reiškia „gyvatvorė, tvora “, kuri suvokiama kaip kalbinėmis
+priemonėmis išreikštas atsiribojimas nuo savo nuomonės, tam tikra apsauga nuo
+galimos kritikos arba klaidos). Lietuviškai šio metaforinio atspalvio neįmanoma
+išlaikyti, bet autorė siūlo terminą „išlyga “, kuris puikiai atskleidžia
+vadinamųjų „hedges “pagrindinę funkciją. Be to, šalia naujai pristatomų
+lietuviškųjų terminų R. Marcinkevičienė pateikia ir angliškuosius variantus. Tai
+ypač naudinga, nes taip galima atpažinti terminą, atėjusį iš kitos kalbos,
+ieškoti autorių, vartojusių šį terminą anglų kalba, taip pat suteikia galimybę
+svarstyti apie atitikmens tinkamumą. Taip autorė tarsi netiesiogiai ieško
+dialogo su skaitytoju, įtraukia jį į akademinį skaitymo procesą kaip aktyvų
+dalyvį. Tai ypač svarbu knygoje, skirtoje studentams. Autorė tiesiog preciziškai
+aptaria terminus, kurie yra ne tik aiškiai apibrėžiami, bet pateikiama ir jų
+kilmė bei trumpa istorija, kas padeda geriau suprasti terminą. Žanrų teorijoje
+vartojami terminai nėra izoliuoti, aptariamos jų sąsajos su kitomis
+disciplinomis, pavyzdžiui, terminas „feature “yra apibrėžiamas aptariant jo
+vartoseną kine bei literatūroje. Daugelis teorinių sąvokų ir apibendrinimų
+iliustruojami pavyzdžiais. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra mokomoji knyga,
+terminus dar geriau galėtų padėti įsisavinti tekstų pavyzdžiai, kurie
+iliustruotų vieną ar kitą autorės įvardijamą žanrą ar jo ypatybę. Svarbu
+paminėti, kad R. Marcinkevičienė itin išsamiai aptaria kitų autorių žanrų
+klasifikavimo būdus ir išryškina skirtingų klasifikacijų privalumus ir trūkumus.
+Labai svarbu, kad autorė nustato aiškius kriterijus žanrams nustatyti,
+pripažindama ir pabrėždama žanrų klasifikavimo sudėtingumą ir bet kurios
+klasifikacijos ribotumą. Kadangi griežtos ribos tarp skirtingų žanrų neįmanomos,
+pristatomos labai naudingos priešžanrio ir požanrio kategorijos, t. y. nustatomi
+labai svarbūs hierarchiniai klasifikavimo lygmenys. Didelis knygos privalumas
+yra tai, kad čia aptariamos skirtingų šalių skirtingos periodinės spaudos tekstų
+klasifikavimo tradicijos. Autorė lygina vakarietiškąją, arba anglosaksiškąją,
+tradiciją su Rytų Europos (daugiausia Lenkijos ir Lietuvos) tradicijomis.
+Tokioje lyginamojoje apžvalgoje išryškėja įdomūs skirtumai ir panašumai.
+Pavyzdžiui, autorė pastebi, kad Vakaruose ir Rytų Europoje skirtingai suvokiamas
+subjektyvumas: „Vakaruose jis suvokiamas kaip vertinimas, komentavimas, o
+Rytuose – kaip informacijos beletrizacija arba publicistika, taigi čia
+subjektyvumas tapatinamas ne tiek su asmens, kiek su ištiso publicistikos
+funkcinio stiliaus samprata “(p. 71). LIETUVIŠKŲJŲ SPAUDOS ŽANRŲ REPERTUARAS Ko
+gero, pati įdomiausia knygos dalis yra skyrius, kuriame klasifikuojamos ir
+aptariamos svarbiausios lietuviškųjų periodinės spaudos žanrų grupės.
+Klasifikacija visuomet yra labai reliatyvus ir ginčytinas dalykas. Lietuviškųjų
+spaudos žanrų klasifikavimą apsunkina dar ir tai, kad kai kurie jų yra ganėtinai
+nauji Lietuvoje, tad sunku juos įvardyti ir priskirti tam tikrai grupei, nes,
+kaip teisingai pastebi autorė, tik įsitvirtinę žanrai turi pavadinimus. Tad daug
+tekstų dabartinėje spaudoje priklauso dar nepavadintiems žanrams, kai kurie
+žanrai dar tik formuojasi, nuolatos kinta ir įgydami naujas formas peržengia
+skirtingų žanrų ribas. Per pastarąjį dešimtmetį ne tik atsirado naujų žanrų,
+pavyzdžiui, teminis straipsnis, kuris yra nauja apybraižos atmaina, bet taip pat
+pastebima, kad kai kurie žanrai nyksta. Pavyzdžiui, autorė nurodo, jog
+satyriniai žanrai yra beišnykstantys. Be abejonės, tokia nuolatinė tiriamojo
+objekto kaita kelia sunkumų. Šioje analizėje periodinės spaudos žanrai aprašomi
+labai detaliai pagal funkciją, turinį, temą ir struktūrą. Autorė klasifikuoja
+žanrus nuosekliai ir įtikinamai, nes žanrų ir jų skirtingų tipų skirstymas yra
+pagrįstas aiškiais kriterijais, nuosekliai paisoma žanrų hierarchijos, skiriant
+žanrus į požanrius. Klasifikacija remiasi deskriptyviuoju požiūriu, apima visą
+spaudos tekstų gausą ir skiria prototipinius bei hibridinius, arba mišriuosius,
+žanrus. Mišrūs atvejai aiškiai įvardijami pripažįstant jų problemiškumą bei tam
+tikrus klasifikacijoje atsirandančius persidengimus. Vienas iš pagrindinių R.
+Marcinkevičienės klasifikacijos privalumų yra tai, kad paribio žanrai
+neignoruojami kaip nepatogūs autorės klasifikacijai, bet sulaukia deramo
+dėmesio. Tipinius žanrus aprašyti ir klasifikuoti yra palyginti lengva, tačiau
+ribiniai tekstai yra tikrasis iššūkis tyrėjui. Labai svarbi bet kurios
+klasifikacijos nuostata yra ta, kad paribio kategorijos būtų lygiai tokios pat
+svarbios kaip ir centrinės kategorijos. Suklasifikuoti žanrus mišrūnus autorei
+padeda jos pasirinktas prototipinis klasifikavimas, kurio dėka žanrą galima
+matyti kaip turintį centrą ir periferiją. Kad klasifikacija būtų sėkminga,
+tiesiog būtina taikyti lankstų klasifikavimo modelį, norint apimti naujas,
+kintančias ar neaiškias kategorijas. Taip R. Marcinkevičienė klasifikuoja,
+pavyzdžiui, skirtingus interviu tipus išskirdama tipinius ir netipinius atvejus.
+Žanrai, kurie turi kitų žanrų ypatybių, aptariami ir susiejami su panašiais
+žanrais, nurodant jų persidengimo taškus. R. Marcinkevičienės klasifikacijoje
+žanrų sąsajos ir persidengimai užima itin svarbią vietą, kurią rodo tam skirtas
+atskiras knygos skyrelis (4.6). Autorės klasifikacijoje išryškėja įdomūs
+kultūros bei istorinio periodo sąlygoti skirtumai. Knygoje galima rasti įdomių
+pastebėjimų apie pastarojo dešimtmečio ir sovietmečio spaudos skirtumus bei
+sąsajas. Pavyzdžiui, apybraiža sovietmečiu buvo aiškiai propagandinis žanras, o
+pastaruoju metu šis žanras įgavo pramoginį pobūdį. Įdomūs kultūriniai skirtumai
+atsiskleidžia lyginant nekrologų rašymo tradicijas Lietuvoje ir Vakaruose.
+Vakaruose įprasta, o Lietuvoje visai nebūdinga, kad nekrologą rašytų žurnalistas
+kaip meninį siužetinį straipsnį. SPAUDOS ŽANRŲ ĮVADAS – KRITIŠKO SKAITYTOJO
+UGDYMAS Spaudos tekstų konstravimo išmanymas, gebėjimas juos analizuoti kuria
+analitišką, kritišką skaitytoją, kitaip tariant, ugdo skaitytojo sąmoningumą.
+Kaip pabrėžia R. Marcinkevičienė, „kritiškas skaitytojas nepasiduoda žanro
+įtaigai, jis diskutuoja, oponuoja ar netgi atmeta autoriaus jam pasiūlytą
+poziciją “(p. 45). Analitiniai spaudos tekstų skaitymo gebėjimai ypač naudingi
+atpažįstant tendencingus, aiškiai ideologizuotus tekstus. Savarankiško darbo
+užduotys, pateikiamos po kiekvieno knygos skyriaus, kaip tik ir lavina kritinio
+skaitymo įgūdžius. Jos skatina skaitytojus, šiuo atveju studentus, teoriją
+taikyti praktikoje, rodo, kad aptariami teoriniai aspektai nėra atsieti nuo
+realių tekstų. Knygoje pateiktos užduotys skatina apžvelgti skirtingų šalių
+(Lietuvos ir anglakalbių šalių) bei istorinių laikotarpių (dabartinę ir
+sovietmečio) spaudą. Tokių užduočių dėka įtvirtinama terminų vartosena,
+studentai turi galimybę pasitikrinti, ar teisingai suprato aptariamų terminų
+apibrėžimus. Užduotys skatina kritiškai vertinti teorinius klausimus ir terminų
+klasifikavimo problemas. Tai padeda lavinti studentų analitinius gebėjimus, jų
+akademiškumą ir savarankišką mąstymą. Vienintelis šių užduočių trūkumas yra tai,
+kad nėra pateikiama tekstų pavyzdžių, kurie padėtų studentams lengviau rasti ir
+atpažinti tam tikrų tipų tekstus ar tam tikrus kalbinius reiškinius spaudoje.
+Baigiant reikėtų pastebėti, kad dėl savo stiliaus knyga labiau primena žinyną
+nei vadovėlį, nes joje aptariami teoriniai aspektai dažnai yra ganėtinai
+sudėtingi, įvairios klasifikacijos pateikiamos labai detaliai, o viskas
+aiškinama labai glaustai ir lakoniškai. Todėl knyga reikalauja daug skaitytojo
+foninių žinių ir pastangų, kas gal paprastai nėra būdinga mokomajai knygai,
+tačiau labai vertinga mokomojo pobūdžio žinynui. Dėl terminų gausos teorinėje
+apžvalgoje tekstas gali atrodyti per sunkus ir pernelyg sudėtingas, tačiau
+vadovėlis yra knyga, kuri nėra skaitoma visiškai savarankiškai, ją aiškina
+dėstytojas išryškindamas svarbiausius aspektus ir komentuodamas neaiškius
+dalykus. Todėl sumanaus dėstytojo rankose ši knyga gali būti itin vertingas
+informacijos šaltinis, kurio supratimą nesunkiai galima palengvinti papildžius
+jį tekstais. R. Marcinkevičienės knyga įkvepia tolesniems tyrimams, suteikia
+teorinį ir metodologinį pagrindą, atspirties tašką skirtingoms žiniasklaidos
+formoms nagrinėti. Autorės pateikiamą modelį bei klasifikaciją galima
+modifikuoti ir taikyti ne tik popierinės spaudos tekstams. Viena iš galimų
+tolesnių tyrimų krypčių galėtų būti elektroninė spauda, kuri dėl ribotos knygos
+apimties bei ribotų tikslų R. Marcinkevičienės knygoje neaptariama. Apie
+internetinės spaudos ypatumus labai trumpai užsimenama tik aptariant komentarus
+(p. 106). Periodinė spauda jau nebėra tik popierinė, todėl svarbu tirti ir jos
+transformacijas elektroninėje formoje, kur yra kitas skaitymo ir informacijos
+pateikimo būdas, čia visai kitas teksto ir vaizdo santykis. Svarbu ir įdomu būtų
+pažvelgti, kaip žanrus, jų ypatybes ir klasifikaciją veikia elektroninė spaudos
+forma, kuo laikraštis internete skiriasi nuo jo kietosios kopijos, ar juose yra
+tos pačios rubrikos, kurių rubrikų nėra, o kurios kitaip vadinasi? Jūratė
+Ruzaitė 
+
+Įstatymas skelbtas: Žin., 1998, Nr. 109-2993 Neoficialus įstatymo tekstas
+LIETUVOS RESPUBLIKOS SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS ĮSTATYMAS 1998 m.
+lapkričio 24 d. Nr. -935 Vilnius Nauja įstatymo redakcija nuo 2008 m. sausio 1
+d.: Nr. -1346 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5354 (2007-12-15) 1 straipsnis.
+Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato smulkiojo ir vidutinio verslo
+subjektų sampratą, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikomas valstybės
+paramos formas. 2. Šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktu,
+nurodytu Įstatymo priede. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1.
+Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą. 2. Įmonės finansiniai
+duomenys – įmonės balanse nurodyto turto vertė ir įmonės metinės pajamos. 3.
+Įmonės metinės pajamos – pardavimo grynosios pajamos, kaip jos apibrėžtos Įmonių
+finansinės atskaitomybės įstatyme. 4. Labai maža paskola (mikrokreditas) –
+paskola verslininkui ar labai mažai įmonei (mikroįmonei) iki 86 320 litų dydžio.
+5. Lengvatinė paskola – paskola smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams
+palankesnėmis sąlygomis, negu siūloma komercinėje paskolų rinkoje (mažesnė negu
+vidutinio metinio rinkos palūkanų dydžio palūkanų norma, valstybė ar savivaldybė
+kompensuoja dalį paskolos palūkanų ir kt.). 6. Neformalusis investuotojas –
+fizinis asmuo arba fizinių asmenų grupė, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
+tvarka į steigiamas arba veikiančias įmones investuojantys nuosavą turtą, skirtą
+verslo pradžiai ar inovatyvaus verslo plėtrai finansuoti, ir teikiantys šioms
+įmonėms patarimus dėl verslo plėtros bei valdymo, konsultavimo ir mokymo
+paslaugas. 7. Partnerinės įmonės – įmonės, pagal šį įstatymą nepriskiriamos
+susijusioms įmonėms ir tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelias
+susijusias įmones) turinčios nuo 25 iki 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar
+kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar
+netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį,
+įgaliojimą ir pan.) turinčios nuo 25 iki 50 procentų visų kitos įmonės dalyvių
+balsų. 8. Savarankiška įmonė – įmonė, kuri pagal šį įstatymą nėra priskiriama
+partnerinei arba susijusiai įmonei. 9. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros
+programa – programa, kurioje bent vieno iš nustatytų programos tikslų
+(uždavinių, priemonių (projektų) siektinas rezultatas yra smulkiojo ir vidutinio
+verslo plėtra. 10. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas – labai maža įmonė,
+maža įmonė ar vidutinė įmonė, atitinkanti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas
+sąlygas, ar verslininkas, atitinkantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas
+sąlygas. 11. Susijusi rinka – atitinkamos rinkos tiesioginių vartotojų ar
+tiesioginių tiekėjų rinka. 12. Susijusios įmonės – įmonės, kurias sieja kuris
+nors iš šių ryšių: 1) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje; 2)
+viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo ar
+priežiūros organo narių ar administracijos pareigūnų; 3) įmonė turi galimybę
+daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su šia įmone, arba
+dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų; 4) įmonė, kuri dėl sutarčių,
+sudarytų su kitos įmonės dalyviais, kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių
+balsų; 5) dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų
+veiklos susiformavę šios dalies 1 – 4 punktuose nurodyti įmonių ryšiai, jei šios
+įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje
+atitinkamoje rinkoje ar susijusiose rinkose. 13. Valstybės parama: 1) valstybės
+pagalba taikant bet kurią priemonę, atitinkančią Europos Bendrijos steigimo
+sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus; 2) nereikšminga pagalba,
+kaip ji apibrėžiama Komisijos reglamentuose, priimtuose vadovaujantis 1998 m.
+gegužės 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 994 98 dėl Europos Bendrijos steigimo
+sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės
+pagalbos rūšims 2 straipsnio nuostatomis; 3) kita parama, teikiama valstybės
+biudžeto, savivaldybių biudžetų, valstybės ar savivaldybių pinigų fondų lėšomis.
+14. Verslininkas – fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine
+komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą). 15.
+Verslo informacijos centras – viešoji įstaiga, kurios savininkė arba viena iš
+dalininkų yra valstybė ir (arba) savivaldybė ir kurios tikslas – teikiant
+viešąsias paslaugas verslui, skatinti naujų įmonių kūrimąsi, padėti jau
+veikiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams plėtoti veiklą,
+prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, didinti jų veiklos konkurencingumą ir
+efektyvumą. 16. Verslo inkubatorius – viešoji įstaiga, kurios savininkė arba
+viena iš dalininkų yra valstybė ir (arba) savivaldybė ir kurios tikslas –
+teikiant viešąsias paslaugas verslui, sumažinti verslą pradedančių įmonių
+veiklos riziką ir padėti joms įsitvirtinti rinkoje, taip pat skatinti smulkiojo
+ir vidutinio verslo subjektų veiklos plėtrą. Verslo inkubatorius telkia verslą
+pradedančias įmones jam nuosavybės teise priklausančiose ar kitu teisiniu
+pagrindu valdomose ir naudojamose patalpose. 17. Viešosios paslaugos smulkiajam
+ir vidutiniam verslui (toliau – viešosios paslaugos verslui) – informacijos,
+konsultacijų, mokymų, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo, metodinių ir
+kitų paslaugų verslo pradžios, verslo planavimo, finansavimo šaltinių paieškos,
+finansų tvarkymo, personalo valdymo, inovacijų aktyvinimo, kooperacijos,
+technologijų plėtojimo ir perkėlimo ir kitais verslui aktualiais klausimais
+teikimas įvairiomis komunikacijos priemonėmis lengvatinėmis sąlygomis smulkiojo
+ir vidutinio verslo subjektams ir (arba) fiziniams asmenims, ketinantiems
+pradėti verslą, taip pat patalpų, techninės ir biuro įrangos nuoma lengvatinėmis
+sąlygomis ir praktinė pagalba nuomojantiems šias patalpas smulkiojo ir vidutinio
+verslo subjektams. 18. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip,
+kaip jos apibrėžtos Konkurencijos įstatyme, Mokslo ir studijų įstatyme,
+Vertybinių popierių įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme,
+Investicijų įstatyme. 3 straipsnis. Vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės 1.
+Vidutinė įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios
+finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės
+pajamos neviršija 138 mln. litų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė
+neviršija 93 mln. litų. 2. Maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50
+darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1)
+įmonės metinės pajamos neviršija 24 mln. litų; 2) įmonės balanse nurodyto turto
+vertė neviršija 17 mln. litų. 3. Labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau
+kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių
+sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų; 2) įmonės balanse
+nurodyto turto vertė neviršija 5 mln. litų. 4. Įmonės gali deklaruoti esančios
+vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės nuo jų įsteigimo dienos. Deklaruodamos
+savo, kaip vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės, statusą, privalo nurodyti ir
+šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus duomenis. Deklaracijos formą ir
+deklaravimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5. Darbuotojų
+skaičių atitinka vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius. Vidutinio metų
+sąrašinio darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos
+įgaliota institucija. 6. Įmonių finansiniai duomenys nustatomi pagal patvirtintą
+įmonės metinę finansinę atskaitomybę arba konsoliduotą finansinę atskaitomybę.
+Jei pagal galiojančius teisės aktus sudaryti ir tvirtinti metinę finansinę
+atskaitomybę įmonei nėra privaloma, finansiniai duomenys nustatomi remiantis
+kitais teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintais finansiniais dokumentais,
+kuriuose sukauptos informacijos pakanka šio straipsnio 1, 2 dalyse ir 3
+nurodytiems finansiniams duomenims nustatyti (toliau – kiti finansiniai
+dokumentai). 7. Įmonės ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų
+atitiktis fiksuojama metinės nuo finansinės atskaitomybės ar kitų finansinių
+dokumentų patvirtinimo dienos, išskyrus atvejį, kai nustatomas naujos įmonės,
+kurios metinė finansinė atskaitomybė ar kiti finansiniai dokumentai dar
+nepatvirtinti, statusas. Nauja įmonė priskiriama vidutinei, mažai ar labai mažai
+įmonei šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka nustačius, kad ji atitinka šio
+straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas. 8. Įsteigtos naujos įmonės,
+kurios metinė finansinė atskaitomybė ar kiti finansiniai dokumentai dar nėra
+patvirtinti, ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų atitiktis
+nustatoma pagal sąrašinį darbuotojų skaičių, balanse nurodyto turto vertę,
+įmonės gautas pajamas nuo įsteigimo dienos ir pagal finansinių planuojamus metų
+duomenis. 9. Neteko galios nuo 2010 m. gegužės 1 d. 10. Neteko galios nuo 2010
+m. gegužės 1 d. 11. Įmonė nepriskiriama vidutinei, mažai ar labai mažai įmonei,
+jei daugiau kaip 25 procentus įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės
+kapitale žyminčių kapitalo dalių arba daugiau kaip 25 procentus įmonės dalyvių
+balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės
+perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi valstybė ir (arba) savivaldybė,
+išskyrus atvejus, kai nuo 25 iki 50 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių
+dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba nuo 25 iki 50 procentų
+visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį,
+balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi savivaldybė,
+atitinkanti šio straipsnio 16 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas. 12.
+Savarankiškos įmonės darbuotojų skaičiumi laikomas tik šioje įmonėje dirbančių
+darbuotojų skaičius, o įmonės metinės pajamos ir balanse nurodyto turto vertė
+nustatoma remiantis tik šios įmonės finansiniais duomenimis, nurodytais įmonės
+metinėje finansinėje atskaitomybėje ar kituose finansiniuose dokumentuose. 13.
+Įmonės, turinčios partnerinių įmonių ir (arba) susijusių įmonių, šio straipsnio
+1, 2 ir 3 dalyse nurodyti duomenys (darbuotojų skaičius, įmonės metinės pajamos
+arba įmonės balanse nurodyto turto vertė) apskaičiuojami pagal formulę: DAg = DA
++ ∑ kn DPn + ∑ DSn. Čia: DAg – šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti
+duomenys, skaičiuojami aptariamajai įmonei; DA – aptariamosios įmonės duomenys;
+DPn – n-tosios partnerinės įmonės duomenys; DSn – n-tosios susijusios įmonės
+duomenys (jei nebuvo įtraukti į aptariamosios įmonės konsoliduotą finansinę
+atskaitomybę); kn – koeficientas, parodantis, kokia dalis n-tosios partnerinės
+įmonės duomenų sumuojama su aptariamosios įmonės duomenimis. Jis nustatomas
+imant didžiausią iš šių koeficientų, parodančių, kokią dalį: 1) aptariamosios
+įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo
+dalių turi partnerinė įmonė; 2) partnerinės įmonės akcijų, pajų ar kitokių
+dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių turi aptariamoji įmonė; 3)
+aptariamosios įmonės dalyvių balsų turi partnerinė įmonė; 4) partnerinės įmonės
+dalyvių balsų turi aptariamoji įmonė. 14. Partnerinės įmonės duomenys (DPn)
+nustatomi pagal šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, o metinės pajamos ir
+balanse nurodyto turto vertė – remiantis šios įmonės finansiniais duomenimis,
+nurodytais įmonės metinėje finansinėje arba konsoliduotoje finansinėje
+atskaitomybėje ar kituose finansiniuose dokumentuose. Prie šių duomenų
+pridedamas (100 procentų) su šia partnerine įmone susijusių įmonių darbuotojų
+skaičius ir finansiniai duomenys, jei šie duomenys nebuvo įtraukti į
+konsoliduotą finansinę atskaitomybę. 15. Susijusios įmonės duomenys (DSn)
+nustatomi pagal šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, o metinės pajamos ir
+balanse nurodyto turto vertė – remiantis šios įmonės finansiniais duomenimis,
+nurodytais įmonės metinėje finansinėje arba konsoliduotoje finansinėje
+atskaitomybėje ar kituose finansiniuose dokumentuose. Prie šių duomenų
+pridedamas visų šios susijusios įmonės partnerinių įmonių darbuotojų skaičius ir
+finansiniai duomenys pagal 13 dalies 1 – 4 punktuose nustatytas proporcijas. 16.
+Šio straipsnio 13 dalyje nurodytas koeficientas kn laikomas lygiu nuliui, jei
+nuo 25 iki 50 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale
+žyminčių kapitalo dalių arba nuo 25 iki 50 procentų visų įmonės dalyvių balsų
+tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo
+sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi šie investuotojai: 1) valdymo įmonės ar
+investicinės bendrovės, investuojančios į įmones rizikos kapitalo kolektyvinio
+investavimo subjektų lėšas, ir neformalieji investuotojai, jei šių investuotojų
+bendra investicijų į tą pačią įmonę suma ne didesnė kaip 4,3 mln. litų; 2)
+mokslo ir studijų institucijos, kurios Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
+tvarka gali investuoti turtą; 3) profesionalieji investuotojai, išskyrus
+valstybių centrines ir regionines valdžios institucijas; 4) savivaldybės, kurių
+metinis biudžetas mažesnis kaip 34,5 mln. litų ir kurių teritorijoje gyvena
+mažiau kaip 5 tūkstančiai gyventojų. Straipsnio pakeitimai: Nr. -701 2010-03-23,
+Žin., 2010, Nr. 38-1775 (2010-04-03) 4 straipsnis. Verslininkas, kaip smulkiojo
+ir vidutinio verslo subjektas 1. Verslininkas laikomas smulkiojo ir vidutinio
+verslo subjektu, jei šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas darbuotojų
+skaičius mažesnis kaip 250 darbuotojų, o finansiniai duomenys tenkina bent vieną
+iš sąlygų: 1) metinės pajamos neviršija 138 mln. litų; 2) balanse nurodyto turto
+vertė neviršija 93 mln. litų. 2. Verslininkui, neturinčiam įmonių akcijų, pajų
+ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba turinčiam jų
+mažiau negu 25 procentus, darbuotojų skaičius apskaičiuojamas prie vieneto
+(verslininkas) pridedant verslininko samdomų darbuotojų skaičių, balanse
+nurodyto turto vertė lygi nuliui, o metinės pajamos – šio verslininko metinėms
+pajamoms, nurodytoms finansiniuose dokumentuose. 3. Verslininkui, turinčiam nuo
+25 iki 100 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale
+žyminčių kapitalo dalių arba nuo 25 iki 100 procentų visų įmonės dalyvių balsų:
+1) darbuotojų skaičius apskaičiuojamas prie vieneto (verslininkas) pridedant
+verslininko samdomų darbuotojų skaičių ir visų įmonių, kuriose verslininkas turi
+nuo 25 iki 100 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės
+kapitale žyminčių kapitalo dalių arba nuo 25 iki 100 procentų visų įmonės
+dalyvių balsų, darbuotojų skaičių 3 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka; 2)
+metinės pajamos apskaičiuojamos prie verslininko metinių pajamų pridedant visų
+įmonių, kuriose verslininkas turi nuo 25 iki 100 procentų įmonės akcijų, pajų ar
+kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba nuo 25 iki 100
+procentų visų įmonės dalyvių balsų, metines pajamas 3 straipsnio 13 dalyje
+nustatyta tvarka; 3) balanse nurodyto turto vertė apskaičiuojama susumuojant
+visų įmonių, kuriose verslininkas turi nuo 25 iki 100 procentų įmonės akcijų,
+pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba nuo 25
+iki 100 procentų visų įmonės dalyvių balsų, balansuose nurodyto turto vertę 3
+straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka. 4. Verslininkui atitinkamai taikomos šio
+įstatymo 3 straipsnio nuostatos. 5 straipsnis. Valstybės paramos smulkiojo ir
+vidutinio verslo subjektams teikimas 1. Valstybės parama smulkiojo ir vidutinio
+verslo subjektams teikiama pagal Vyriausybės ar savivaldybių smulkiojo ir
+vidutinio verslo plėtros programas. 2. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros
+programų rengimas ir įgyvendinimas finansuojami iš valstybės biudžeto,
+savivaldybių biudžetų, valstybės ar savivaldybių pinigų fondų lėšų. 3. Viešąsias
+paslaugas verslui teikiančiai viešajai įstaigai, kurios savininkė arba viena iš
+dalininkų yra valstybė ir (arba) savivaldybė, panaudos pagrindais perduotą
+valstybės ar savivaldybės turtą arba jo dalį šio turto valdytojas,
+vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo
+juo įstatymu, viešosios įstaigos siūlymu gali išnuomoti tretiesiems asmenims –
+smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams tais atvejais, kai turto nuoma yra
+neatskiriama viešųjų paslaugų verslui dalis ir yra būtina tinkamai viešųjų
+paslaugų verslui kokybei užtikrinti. Už išnuomoto turto ar jo dalies naudojimą
+pagal paskirtį, išnuomoto turto išlaikymą ir priežiūrą atsako nuomininkas. 4.
+Rengiant ir įgyvendinant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programas bei
+teikiant valstybės paramą, prioritetas teikiamas labai mažoms įmonėms, mažoms
+įmonėms ir verslininkams, atitinkantiems šio įstatymo 3 straipsnio 2 arba 3
+dalyje nustatytas sąlygas. 5. Valstybės pagalbą ar nereikšmingą pagalbą suteikę
+subjektai duomenis apie šią pagalbą teisės aktų nustatyta tvarka teikia
+Suteiktos valstybės pagalbos registro tvarkytojui. Straipsnio pakeitimai: Nr.
+-701, 2010-03-23, Žin., 2010, Nr. 38-175 (2010-04-03) 6 straipsnis. Valstybės
+paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams formos Smulkiojo ir vidutinio
+verslo subjektams gali būti taikomos šios valstybės paramos formos: 1) mokesčių
+lengvatos (jei jos nustatytos įstatymų), rinkliavų lengvatos; 2) teisės aktų
+nustatyta tvarka finansinė parama: lengvatinių paskolų teikimas, labai mažų
+paskolų teikimas, dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, garantijų teikimas,
+kreditų draudimas, rizikos kapitalo investavimas, tam tikrų išlaidų (steigimo,
+tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, sertifikavimo
+(registravimo), atitikties įvertinimo ir kitų) kompensavimas, subsidijos darbo
+vietoms kurti; 3) viešųjų paslaugų verslui teikimas verslo inkubatoriuose,
+verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose
+juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų
+teikimas; 3 punkto redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d.: 3) viešųjų paslaugų
+verslui teikimas viešojoje įstaigoje „Eksportuojančioji Lietuva “, verslo
+inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose
+ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių
+paslaugų teikimas; 4) Vyriausybės ar savivaldybių nustatytos kitos paramos
+formos. Straipsnio pakeitimai: Nr. -1168 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7425
+(2010-12-11) 7 straipsnis. Valstybės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo
+subjektams apribojimai Vyriausybė ar savivaldybės, smulkiojo ir vidutinio verslo
+subjektams taikydamos konkrečią paramos formą, atsižvelgdamos į konkrečios
+paramos tikslą, šios paramos gavėjams gali nustatyti papildomas sąlygas, kurios
+privalo būti vienodos visiems šios paramos siekiantiems subjektams. Straipsnio
+pakeitimai: Nr. -701 2010-03-23, Žin., 2010, Nr. 38-1775 (2010-04-03) 8
+straipsnis. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba 1. Lietuvos smulkiojo
+ir vidutinio verslo taryba (toliau – Taryba) yra visuomeninė patariamoji
+institucija, sudaroma iš asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų,
+siekiant užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų bei valstybės
+institucijų bendradarbiavimą. Tarybos sudėtį ir nuostatus tvirtina Vyriausybė,
+remdamasi asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, teikimu. 2. Taryba: 1)
+dalyvauja formuojant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politiką Lietuvos
+Respublikoje; 2) teikia Vyriausybei ir už smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą
+atsakingoms valstybės institucijoms pasiūlymus dėl smulkiojo ir vidutinio verslo
+plėtros strateginių krypčių. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
+įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS Lietuvos Respublikos smulkiojo
+ir vidutinio verslo plėtros įstatymo priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
+TEISĖS AKTAI 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl mikroįmonių, mažų
+ir vidutinių įmonių sampratos 2003 361 EB. 
+
+Denisa Juodinienė Ir sunkmečiu galima sveikai maitintis Valgyk paprasčiau, būsi
+sveikesnis Žmonės renkasi produktus pagal kainą, vieni moka brangiai, kiti
+pigiau. Bet brangūs produktai nebūtinai yra sveikesni. Yra net toks pasakymas –
+paprasčiau valgyk, būsi sveikesnis, mažiau reikės vaistų. Nėra blogų maisto
+produktų, yra tik bloga dieta. Taigi lygybės ženklo tarp brangu ir sveika nėra.
+Specialistė primena, jog, perkant produktus, reikia skaityti etiketę ir būtina
+žiūrėti į sudėtį, o ne į pakuotę. Anot jos, geriau nesirinkti virtų dešrų ar
+dešrelių. Verčiau mėsos gabalėlį vietoj jų, tačiau grynos, sveriamos, ne
+pakuotėje. Geriau nepirkti ir pusfabrikačių. Brangios žuvys gali turėti sunkiųjų
+metalų likučių. Anot dietologės, žuvį galima rinktis ir pigesnę – ji tikrai
+nebus prastesnė. Egzotiniai vaisiai su itin ilgu galiojimo laiku gali būti su
+netinkamais priedais, žalojančiais sveikatą. Sveikatai gali kenkti įvairūs
+tortai, kepiniai su riebalais (ir neaiškios kilmės), priedais. Ilgai vartojant
+gazuotus gėrimus su saldikliais, dažikliais ir aromatinėmis medžiagomis, taip
+pat žalojamas organizmas. Gana brangūs ir ne kiekvienam įperkami riešutai. O
+juose, anot dietologės, gali būti ir grybelių, toksinų, ypač žemės riešutuose.
+Dabar prekybos centruose yra visko – tik rinkis. Nieko nebenustebinsi nei
+braškėmis gruodžio mėnesį, nei arbūzais sausį. Jie yra perkami, ir gana brangiai
+mokama. Ir nedaug kas susimąsto, ar tai tikrai sveika. Aišku, parduotuvių
+lentynose patiekiami produktai negali būti kenksmingi. Bet galima išsirinkti
+sveikesnius ir nebūtinai dėl to brangesnius. Pvz., vietoj brangaus alyvuogių
+aliejaus pirkti saulėgrąžų, kuris yra ne prastesnis. Sviesto išvis sveikiau
+mažiau naudoti ir rinktis patartina natūralų, o ne tepų riebalų mišinį. Kalbant
+apie tai, kas yra gana brangu, bet ir sveika, tai yra ekologiški produktai,
+gaminami ekologiškuose ūkiuose. Ekologiški mėsos, pieno produktai, daržovės,
+uogos, grūdai, medus turi tai patvirtinančius sertifikatus. Užsienyje toks
+maistas vadinamas organiniu maistu, jis irgi yra labai brangus. Bepigu tiems,
+kas turi savo sodą, daržą, – jie gali maitintis savo užauginta bulve, morka,
+moliūgu ar cukinija bei kitomis daržovėmis, vaisiais be didesnių investicijų.
+Kai nejaučiame sotumo jausmo Rūkyti maisto produktai – įvairios dešros,
+skilandžiai, kumpeliai ne visiems įkandami pagal kainą, tačiau ar jie iš tikrųjų
+sveika? Dietologė primena, jog rūkytuose mėsos produktuose yra daug užslėptų
+riebalų, druskos, gali būti kancerogenų, daug E priedų. Tarp jų ir aromato bei
+skonio medžiagos E621. Tai gliutamatas, aminorūgštis, specialiai pagaminta, kad
+paskanintų maistą ir žmonės jį pirktų ir valgytų. Gliutamato dažnai yra
+sūriuose, bulvių traškučiuose, gėrimuose. „Dar prieš kelerius metus buvo
+skiriamos šios skonio rūšys – saldu, sūru, kartu, rūgštu. Dabar, atsiradus
+sintetiniam gliutamatui, atsirado terminas skanu. Tad ir valgome tokio maisto
+daug ir vis nejaučiame sotumo jausmo. Naujausiais tyrimais nustatyta, jog burnos
+gleivinėje ir liežuvyje jau atsirado tam tikri gliutamato receptoriai, kurie
+reikalauja tokio maisto daugiau ir daugiau “, – informuoja R. Galubauskienė.
+Gliutamatą susintetino japonai. Amerikiečiai jį nupirko ir naudoja jau daugiau
+kaip dvidešimt metų. Šiandien JAV laikoma labiausiai nutukusių žmonių šalimi.
+Yra duomenų, kad ten padaugėjo tokių ligų, kaip autizmas, Alzhaimerio, Dauno
+liga, apsigimimų. Laboratorijose daryti bandymai su žiurkėmis, kurios gavo
+maisto su gliutamatu. Žiurkės jį ėdė nuolat, nejuto sotumo jausmo ir tiek
+nutuko, jog tapo sunku vaikščioti. Lietuvišką maistą girdavo net užsieniečiai
+„Pasaulis grįžta prie tradicinio maisto, o lietuviams geriausia lietuviška
+virtuvė, – teigia R. Galubauskienė. – Lietuviai laikomi omnivarais – tauta, kuri
+valgo viską. Žinoma, mums valgyti reiktų saikingiau. Be to, lietuviai valgo per
+riebiai. Mityboje vyrauja tam tikras sezoniškumas. Rudenį, žiemą valgome sočiau,
+pavasarį, vasarą – daugiau uogų, vaisių, daržovių. Mūsų religija nurodo pasninkų
+laikotarpį prieš didžiausias šv. Kalėdų, šv. Velykų šventes. To laikantis, mūsų
+mityba būtų kur kas sveikesnė. “ Kai maždaug prieš dvidešimtį metų užsieniečiai,
+paragavę lietuviško maisto, jį girdavo, lietuviai manydavo, kad svečiai tiesiog
+pataikauja šeimininkams. Užsieniečiai pirko duoną, net cukrų ir sakydavo, kad
+lietuviškasis labai saldus. Mums patiems lietuviškas maistas buvo nusibodęs.
+Skanesnis atrodė importinis – gražiai supakuotas, blizgančiomis etiketėmis.
+Dabar visa tai jau turime. „Lietuvių mitybai daugiau tinka įvairios kruopos,
+daržovės ir įvairūs patiekalai iš jų. Reiktų ir liesos mėsos 2 – 3 kartus per
+savaitę. Mėsos galima dėti į košes – nuo 80 g iki 100 g porcijai “, – vardija
+dietologė. Jei nededama mėsos, košes galima paskaninti aliejais, pakepintais
+svogūnais. Geriausi prieskoniai – krapai, petražolės, svogūnai, česnakai,
+pipirai, lauro lapai. Kai kuriuos patiekalus, ypač košes, retkarčiais galima
+pagardinti ir šviežių arba sūdytų lašinukų spirgučiais. Sveikieji savo mitybą
+gali paįvairinti ir įvairiai paruoštais grybais. Tik, aišku, nedažnai, nes tai
+sunkiai virškinamas maistas. Grybus daugiau valgo dzūkai, bulves ir jų
+patiekalus – žemaičiai. Gyvenantys šalia ežerų ar jūros daugiau gamina iš
+žuvies. „Patarčiau pasivartyti seniau išleistas knygas apie lietuvių, žemaičių
+valgius. Jose yra gausybė receptų, kaip pasigaminti nebrangius, skanius ir
+sveikus patiekalus “, – sako mitybos specialistė. Dar keletas patarimų Taigi
+kokius produktus pirkti, norint sutaupyti ir gyventi sveikai? Tai bulvės, morkos
+ir kitos savo krašto daržovės, įvairios kruopos, makaronai. Sotumo jausmą
+suteikia sriubos. Jos gali būti pagamintos iš natūralaus sultinio – mėsos,
+žuvies, grybų. Yra tautų (pvz., Tolimuosiuose Rytuose), kur vietoj mums įprastų
+kavinių yra „sriubinių “. Į jas užsukama kelis kartus per dieną, pasisotinama ir
+nenutunkama. Sveika visos košės, o ypač užplikyti ir palaikyti avižiniai
+dribsniai. Jas galima pagardinti razinomis, obuoliais, bananais. Žinoma,
+nereikėtų užmiršti ir tikrai įperkamų ankštinių – pupų, pupelių, žirnių, žaliųjų
+žirnelių, lęšių. Jie yra baltymų šaltinis, tinka dėti į sriubas, mišraines.
+Galima virti žirnienę su kruopomis, morkomis, bulvėmis, pagardinti mėsa, tam
+skirtais prieskoniais. Tai labai skanu. Kad būtų sočiau, dietologė patiekalus
+rekomenduoja valgyti su duona, ypač rupaus malimo, – tai irgi baltymų šaltinis.
+Nederėtų užmiršti ir pieno bei jo produktų, ypač sveika rūgštūs. Jie yra kalcio
+šaltinis. Sveika paukštiena, patiekalai iš kiaušinių. Nereikėtų užmiršti savo
+krašto vaisių ir uogų. Jų galima pasiruošti ir žiemai – obuolių sūrių, trintų
+uogų su nedideliu kiekiu cukraus. Tai vitaminų šaltinis. 
+
+VALSTYBINĖ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJA 2006 METŲ VEIKLOS ATASKAITA I.
+INSTITUCIJOS VEIKLOS ATASKAITOS SANTRAUKA Vykdydama savo veiklą, Valstybinė
+duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija) vadovavosi strateginiu 2006 –
+2008 m. veiklos planu. Pagrindiniai jame numatyti rodikliai yra įvykdyti daugiau
+nei 100 proc. Teisės aktų ir duomenų valdytojų dokumentų derinimo srityje
+paminėtinas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo
+pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuris
+Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2006 m. gegužės 3 d.
+nutarimu Nr. 408 (Žin., 2006, Nr. 50 - 1829) buvo pateiktas Lietuvos Respublikos
+Seimui (toliau – Seimui). Seimas Įstatymo projektą grąžino iniciatoriams
+tobulinti. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavedimu rengiama
+nauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo redakcija.
+Ypač aktyvi ir produktyvi buvo Inspekcijos veikla rengiantis Europos Komisijos
+ekspertų vertinimui dėl tinkamo Lietuvos pasirengimo prisijungti prie Šengeno
+erdvės. 2006 m. rugsėjo 18 d. pasirengimas taikyti Šengeno teisyną duomenų
+apsaugos srityje vyko Vilniuje. Buvo vertinamas duomenų apsaugos teisinis
+reglamentavimas Lietuvoje, Inspekcijos, kaip nacionalinės priežiūros
+institucijos, nepriklausomumas bei jos pasirengimas vykdyti nepriklausomus
+asmens duomenų tvarkymo teisėtumo nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje
+tikrinimus – jos organizacinė struktūra ir funkcijos. Vertinimo ataskaitoje
+nurodoma, kad duomenų apsauga Lietuvos Respublikoje yra tinkama ir visiškai
+atitinka Šengeno acquis, išskyrus tai, kad Inspekcija nėra visiškai
+nepriklausoma. Išreiškiamas susirūpinimas dėl to, kad Inspekcija yra integruota
+į vykdomosios valdžios sistemą, o tai gali lemti pavojų jos funkciniam
+nepriklausomumui, be to, įstaigos vadovas yra karjeros valstybės tarnautojas.
+Pateiktos rekomendacijos dėl Inspekcijos nepriklausomumo užtikrinimo.
+Paminėtina, kad labai padidėjo iš fizinių asmenų gautų skundų ir prašymų
+skaičius. Galima daryti išvadą, kad žmonės labiau domisi savo teisėmis, siekia
+jas apginti bei žino, kur reikia kreiptis esant jų teisių pažeidimams. 2006 m.
+Inspekcija savo iniciatyva patikrino, kaip tvarkomi asmens duomenys
+pasirinktuose sektoriuose: Lietuvoje įsteigtuose bankuose ir komunalines
+paslaugas teikiančiose įmonėse. Norėdama sužinoti visuomenės nuomonę apie
+duomenų apsaugą bei informuotumo lygį Lietuvoje, Inspekcija 2006 m. rugpjūčio
+mėn. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centre „Vilmorus “užsakė atlikti
+Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausos rezultatų analizė leidžia Inspekcijai
+tikslingiau ir efektyviau planuoti tokias visuomenės informavimo priemones kaip
+dalyvavimą radijo ir televizijos laidose, seminarus, konferencijas, publikacijas
+spaudoje bei interneto tinklalapyje. II. INSTITUCIJOS VEIKLAI ĮTAKOS TURĖJUSIŲ
+VEIKSNIŲ APŽVALGA Įgyvendinant 2006 – 2008 m. strateginiame veiklos plane
+numatytas priemones, Inspekcijos veiklai įtakos turėjo išoriniai ir vidiniai
+veiksniai. Vienas svarbiausių išorinių veiksnių yra aktyvus bendravimas su
+duomenų valdytojais. Palyginti su 2005 m. išaugo užsiregistravusių duomenų
+valdytojų ir jiems suteiktų konsultacijų skaičius. Plečiantis informacinių
+technologijų ir elektroninių ryšių galimybėms, duomenų valdytojai vis dažniau
+įsitikina, kad tinkamai neįgyvendinus teisinių, techninių bei organizacinių
+apsaugos priemonių, teks susidurti su duomenų apsaugos problemomis, todėl
+Inspekcijos ir duomenų valdytojų iniciatyva 2006 m. buvo organizuojami
+seminarai, pasitarimai ir dalykiniai susitikimai. Ataskaitiniais metais aktyviai
+bendrauta ir bendradarbiauta su Europos Sąjungos bei kitų šalių duomenų apsaugos
+institucijomis. Aktyvų dalyvavimą tarptautinėje veikloje lėmė ir Lietuvos siekis
+įsilieti į Šengeno erdvę. Pagerėjo Inspekcijos veiklos kokybė. Sprendimai dėl
+nacionalinių problemų duomenų apsaugos srityje buvo priimami išanalizavus kitų
+šalių praktiką. Inspekcijos veiklą teigiamai veikė didėjantis visuomenės
+informuotumo lygis. Visuomenės poreikis žinoti savo teises asmens duomenų
+apsaugos srityje skatina žmones domėtis asmens duomenų apsauga bei ginti savo,
+kaip duomenų subjektų, teises. 2006 m. Inspekcijoje įvyko vidinių pokyčių,
+pagerėjo įstaigos administravimas, veikla tapo aktyvesnė. Inspekcijos valstybės
+tarnautojai ir darbuotojai tobulinosi kvalifikacijos kėlimo kursuose.
+Informacinių technologijų specialistai žinias gilino specializuotuose duomenų
+saugos ir informacinių technologijų naujoves pristatančiuose kursuose, todėl
+pagerėjo atliekamų patikrinimų kokybė. Neigiamą įtaką Inspekcijos veiklai turėjo
+tai, kad įstaiga įsikūrusi dviejose patalpose. Tai trukdė tvarkyti elektroninių
+ryšių infrastruktūrą, nebuvo tinkamų patalpų susitikimams, seminarams
+organizuoti bei interesantams priimti. Neigiamą įtaką turėjo maži asignavimai
+turtui įsigyti. Morališkai ir techniškai pasenusios darbo vietos, žemas
+kompiuterizavimo lygis neleido darbuotojams naudotis naujausiomis
+technologijomis, lėtino jų darbą. Dėl šių priežasčių, taip pat dėl mažų
+valstybės tarnautojų atlyginimų (įstaiga iki šiol yra priskiriama III grupei,
+nors Inspekcija atitinka II grupės kriterijus), Inspekcijoje buvo didelė
+personalo kaita, nes dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie yra
+laukiami ir kitose valstybės ir privačiose struktūrose. III. INSTITUCIJOS
+VYKDYTA VEIKLA IR PASIEKTI REZULTATAI Strateginių tikslų įgyvendinimas
+Įgyvendindama 2006 – 2008 m. strateginiame veiklos plane užsibrėžtą Inspekcijos
+strateginį tikslą – „Siekti, kad duomenų valdytojai bei viešųjų ryšių tinklų ir
+viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai laikytųsi duomenų apsaugos
+reikalavimų “, Inspekcija, vertindama strateginio tikslo įgyvendinimo efekto
+kriterijų, planavo, kad duomenų valdytojų, tinkamai įgyvendinančių duomenų
+apsaugos reikalavimus (skaičiuojama sumažėjusių nustatytų pažeidimų dalimis
+atliekant tikrinimus skaičius, išreikštas procentais, lyginant su 2005 m.),
+padaugės 3 proc. Šis rodiklis yra sėkmingai pasiektas. Institucijos vykdytos
+programos Siekdama užsibrėžto strateginio tikslo, Inspekcija vykdo Duomenų
+apsaugos valdymo programą. Ja siekiama įgyvendinti svarbiausius tikslus: plėtoti
+duomenų apsaugą, prižiūrėti asmens duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens
+duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, kovoti su duomenų
+tvarkymo pažeidimais ir užtikrinti duomenų subjekto teisių apsaugą. Programos
+vykdymo rezultato vertinimo kriterijus yra padidėjęs duomenų valdytojų,
+siekiančių tinkamai įgyvendinti duomenų apsaugos reikalavimus, kreipimųsi į
+Inspekciją skaičius (padidėjimas skaičiuojamas procentais ir lyginamas su 2005
+m.). 2006 – 2008 m. strateginiame veiklos plane šis rodiklis buvo planuotas 2
+proc., pasiekta 1,9 proc. Inspekcijos vykdoma programa susideda iš dviejų
+uždavinių. Programos uždavinys (kodas 01) – tobulinti duomenų apsaugos sistemą.
+Programos uždaviniui įgyvendinti vykdytų priemonių ir rezultatų aprašymas: 1)
+Planuota suderinti 150 teisės aktų ir duomenų valdytojų dokumentų – suderinti
+145. Įgyvendindama priemonę „Teisės aktų ir duomenų valdytojų dokumentų
+derinimas “bei siekdama padėti duomenų valdytojams užtikrinti teisėtą asmens
+duomenų tvarkymą, išvengti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos
+įstatymo (toliau – ADTAĮ) reikalavimų pažeidimų, Inspekcija derina kitų
+institucijų pateiktus teisės aktų, valstybės informacinių sistemų ir valstybės
+ir žinybinių registrų nuostatų projektus, duomenų valdytojų pateiktus asmens
+duomenų tvarkymo taisyklių ir kitų dokumentų projektus. 2006 m. suderinta 20
+įstatymų, 34 Vyriausybės nutarimų, 19 duomenų valdytojų pateiktų dokumentų, 68
+kitų teisės aktų projektų, pateikti 4 pasiūlymai kitoms institucijoms dėl teisės
+aktų rengimo, keitimo, pripažinimo netekusiais galios. Kaip ir praėjusiais
+metais, daugiausia buvo suderinta kitų institucijų pateiktų teisės aktų projektų
+(duomenų teikimo sutarčių, informacinių sistemų ir registrų nuostatų). Pateikti
+pasiūlymai Seimui dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
+kodekso naujos redakcijos projekto (dėl didesnių baudų dydžių už asmens duomenų
+tvarkymo pažeidimus) ir dėl Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo
+projekto (dėl asmens kodo naudojimo policijos veikloje). Seimo komitetai iš
+esmės pritarė pateiktiems pasiūlymams. 2) Planuota parengti 10 metodinių
+dokumentų – parengti 2. Įgyvendindama priemonę „Metodinių priemonių rengimas “,
+Inspekcija siekia padėti duomenų valdytojams išvengti duomenų apsaugos pažeidimų
+bei tobulinti organizacines ir technines duomenų apsaugos priemones. 2006 m.
+parengta Pranešimo apie duomenų tvarkymą forma ir Rekomendacijos dėl interneto
+naršyklėse kaupiamų asmens duomenų. Pranešimo apie duomenų tvarkymą forma
+parengta atsižvelgus į Vyriausybės 2005 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 1317
+(Žin., 2005, Nr. 144 - 5249) bei siekiant padėti duomenų valdytojams teisingai
+užpildyti Pranešimą apie duomenų tvarkymą. Rekomendacijos dėl interneto
+naršyklėse kaupiamų asmens duomenų yra skirtos interneto paslaugų naudotojams,
+besinaudojantiems elektroninių ryšių, informacinės visuomenės bei elektroninės
+bankininkystės paslaugomis per bendro naudojimo kompiuterius, bei interneto
+paslaugų teikėjams, teikiantiems interneto prieigos paslaugas viešose vietose
+per bendro naudojimo kompiuterius. Rekomendacijų tikslas – priminti paslaugų
+naudotojams pagrindines kryptis, kaip turi būti tvarkomi jų asmens duomenys ir
+informacija, sukaupta interneto sesijos metu, kad nebūtų pažeista paslaugų
+naudotojo teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, taip pat padėti užtikrinti
+paslaugų teikėjams tinkamas paslaugų priežiūros operacijas. 2006 m. parengti 2
+rekomendacinio pobūdžio dokumentai vietoje planuotų 10. Rodiklis nepasiektas,
+nes pasikeitė skaičiavimo metodika. 2005 m. ir ankstesniais metais prie
+rekomendacinio pobūdžio dokumentų buvo priskaičiuojami ir Europos Sąjungos darbo
+grupių ir organizacijų parengtų dokumentų vertimai į lietuvių kalbą, o 2006 m.
+buvo skaičiuojami tik Inspekcijos parengti dokumentai. 3) Planuota parengti 2
+teisės aktus – parengti 3. Įgyvendinant priemonę „Teisės aktų rengimas “bei
+siekiant tobulinti duomenų apsaugą Lietuvoje, 2006 m. parengtas 1 įstatymas ir 2
+Inspekcijos direktoriaus įsakymai. Parengtas Lietuvos Respublikos asmens duomenų
+teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuris
+Vyriausybės 2006 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 408 (Žin., 2006, Nr. 50 - 1829)
+buvo pateiktas Seimui. Seimas grąžino įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.
+Vykdant Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2006 m. rugsėjo 4 d. pavedimą
+Nr. 6 - 5661 bei įvertinus Šengeno vertinimo metu pateiktas pastabas, parengtas
+Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo
+įstatymo projektas, kuris pateiktas suinteresuotoms institucijoms derinti. Šio
+projekto tikslas – įtvirtinti nuostatas, patikslinančias asmens kodo naudojimo
+reglamentavimą, taip pat reglamentuoti asmens duomenų tvarkymą vaizdo stebėjimo
+tikslais, patikslinti asmens mokumo vertinimo ir asmens duomenų tvarkymo
+tiesioginės rinkodaros tikslais reglamentavimą, nustatyti asmenų skundų
+nagrinėjimo tvarką, įtvirtinti už duomenų apsaugą atsakingo asmens ar padalinio
+teisinį statusą, taip pat įtvirtinti nuostatas, keičiančias Inspekcijos teisinį
+statusą. Šie pakeitimai užtikrins aiškesnį asmens duomenų tvarkymo reguliavimą
+bei efektyvesnę priežiūrą. Inspekcijos direktoriaus įsakymais patvirtintos
+Išankstinės patikros atlikimo taisyklės, Reikalavimai duomenų apsaugos priemonių
+aprašui ir Duomenų apsaugos priemonių aprašas buvo papildyti atsižvelgus į tai,
+kad buvo pakeisti Asmens duomenų valdytojų valstybės registro nuostatai bei
+Duomenų valdytojų pranešimo apie asmens duomenų tvarkymą taisyklės. 4) Planuota
+suteikti 2000 konsultacijų – suteiktos 2484. Įgyvendinant priemonę
+„Konsultavimas “siekiama didinti visuomenės supratimą apie savo teises ir
+pareigas asmens duomenų apsaugos srityje bei jų įgyvendinimo ir gynimo
+galimybes. Konsultacijų skirstymas pagal suteikimo būdą ir subjektus
+pavaizduotas 1 grafike. Konsultacijų skaičius nuolat auga. Ši tendencija rodo,
+kad daugėja duomenų subjektų ir duomenų valdytojų, kurie domisi asmens duomenų
+apsauga, jų tvarkymu, įstatymų suteiktomis teisėmis. 5) Planuota parengti 100
+visuomenės informavimo priemonių – parengta 141. Įgyvendindama priemonę
+„Visuomenės informavimas “bei siekdama didinti visuomenės informuotumo lygį
+duomenų apsaugos srityje, Inspekcija rengia pranešimus žiniasklaidai, teikia
+informaciją apie veiklą ir veiklos ataskaitas, skaito pranešimus konferencijose,
+rengia seminarus, susitikimus su duomenų valdytojais ir tvarkytojais,
+organizuoja kitas priemones. Inspekcija 2006 m. įgyvendino 40 proc. daugiau
+visuomenės informavimo ir teisinio švietimo priemonių nei 2005 m. Šią veiklą
+stiprinti numatoma ir ateityje. Vis daugiau duomenų subjektų kreipiasi į
+Inspekciją norėdami sužinoti apie įstatymų jiems suteiktas teises duomenų
+apsaugos srityje, apie duomenų valdytojų atliekamų duomenų tvarkymo veiksmų
+teisėtumą, didėja ir visuomenės informavimo priemonių susidomėjimas Inspekcijos
+vykdoma veikla. 2006 m. 69 proc. daugiau suteikta informacijos žiniasklaidai nei
+2005 m. Visuomenės informavimo priemonių skirstymas pagal rūšis ir pagal
+informacijos pobūdį pateiktas 2 grafike. Inspekcija, siekdama gerinti savo
+veiklą bei sužinoti visuomenės nuomonę apie duomenų apsaugą Lietuvoje, užsakė
+reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausą 2006 m. liepos mėn. atliko
+Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus “. Buvo apklausta virš
+1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 m. Nustatyta, kad beveik pusę Lietuvos gyventojų
+domina, kaip tvarkomi ir saugomi jų asmens duomenys, tačiau didžioji dalis
+respondentų (74 proc.) nežino apie įstatymų jiems suteikiamas teises asmens
+duomenų apsaugos srityje. Dauguma gyventojų (80 proc.) mano, kad yra mažai
+informuoti apie asmens duomenų apsaugą, tik 30 proc. iš jų žino, kad Inspekcija
+atsakinga už asmens duomenų apsaugą. Inspekcija, įvertinusi gautus rezultatus,
+sieks, kad informuotumas duomenų apsaugos srityje didėtų. 2006 m. rugsėjo 27 d.
+kartu su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu suorganizuota spaudos
+konferencija „Asmens duomenų apsaugos situacija Lietuvoje “, kurioje visuomenei
+pristatyti minėtos apklausos, Šengeno vertinimo rezultatai bei kitos
+svarbiausios 2006 m. Inspekcijos veiklos kryptys. Suorganizuota dvigubai daugiau
+nei 2005 m. seminarų aktualiais asmens duomenų apsaugos klausimais duomenų
+valdytojams ir tvarkytojams visoje Lietuvoje (iš viso 16). 4 seminarai duomenų
+apsaugos klausimais surengti švietimo įstaigų darbuotojams, 1 seminaras –
+civilinės metrikacijos skyrių darbuotojams, 6 seminarai – policijos,
+prokuratūros, teismų, socialinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems su
+nepilnamečiais teisės pažeidėjais ir rizikos grupės vaikais, 1 seminaras – UAB
+„Medicinos bankas “darbuotojams, 2 seminarai – Kalėjimų departamento prie
+Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojams ir kt. Taip pat
+skaityti pranešimai „Asmens duomenų apsaugos reikalavimų įtaka visuomenės
+sveikatos duomenų sistemos formavimui “(Seimo Nacionalinės sveikatos tarybos
+posėdyje), „Asmens duomenų tvarkymas teikiant turizmo paslaugas “(seminare
+„Turizmo paslaugų kokybė “) ir kiti duomenų apsaugos klausimais. 6) Planuota
+parengti 45 išvadas dėl Europos Sąjungos ir Europos Tarybos institucijų rengiamų
+dokumentų – parengtos 63. Įgyvendinant priemonę „Parengtų išvadų dėl Europos
+Sąjungos ir Europos Tarybos institucijų rengiamų dokumentų ir susitikimuose
+pareikštų nuomonių bei skaitytų pranešimų skaičius “, nagrinėjami iš įvairių
+institucijų gauti Europos Sąjungos dokumentų projektai, išdėstoma Inspekcijos
+nuomonė, teikiamos išvados, taip prisidedama prie Europos Sąjungos ir Europos
+Tarybos institucijų dokumentų rengimo. Parengtos 39 išvados dėl Direktyvos 95 46
+EB 29 str. darbo grupės, 8 išvados dėl Europolo jungtinės priežiūros
+institucijos, 1 išvada dėl Muitinės jungtinės priežiūros institucijos, 1 išvada
+dėl Šengeno jungtinės priežiūros institucijos pateiktų dokumentų, 9 išvados dėl
+per LINESIS sistemą gautų dokumentų, 5 išvados dėl Europos Tarybos pateiktų
+dokumentų (43 proc. daugiau nei praėjusiais metais). Inspekcijos atstovai tęsia
+veiklą Šengeno, Europolo ir Muitinės jungtinių priežiūros institucijų,
+Direktyvos 95 46 EB 29 str. darbo grupės, Konvencijos ETS Nr. 108 Patariamojo
+komiteto biuro, Tarptautinės darbo grupės dėl duomenų apsaugos
+telekomunikacijose veikloje, dalyvauja kituose tarptautiniuose renginiuose ir
+konferencijose. Ministro Pirmininko 2006 m. gegužės 5 d. potvarkiu Nr. 89 (Žin.,
+2006, Nr. 51 - 1893) Inspekcija paskirta kaip atsakingoji institucija dalyvauti
+Europos Sąjungos Tarybos duomenų apsaugos darbo grupės veikloje. Kovo mėn.
+Inspekcijos atstovas dalyvavo Europolo tvarkomų duomenų kokybės ir Europolo
+informacinės sistemos funkcionavimo tikrinime. Tikrinimo grupę sudarė 7 Europos
+Sąjungos valstybių narių duomenų apsaugos institucijų atstovai. Europolo
+jungtinės priežiūros institucija pritarė tikrinimo ataskaitai. Inspekcija kartu
+su kitomis Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis duomenų apsaugos
+institucijomis, vadovaudamasi Direktyvos 95 46 EB 29 str. darbo grupės
+nurodymais, š. m. spalio - kovo mėn. atliko asmens duomenų tvarkymo tyrimą
+privačiame sveikatos draudimo sektoriuje Europos Sąjungos mastu. Šio tyrimo
+objektas yra privačios sveikatos draudimo bendrovės, teikiančios privataus
+medicininio gydymo draudimo paslaugas, o tikslas – išanalizuoti, ar duomenų
+apsaugos taisyklės šiame sektoriuje derinamos su esančiomis visoje Europos
+Sąjungoje ir kaip tai atliekama. Tyrimo Lietuvoje metu buvo apklaustos 9
+privačios draudimo bendrovės. Buvo aiškinamasi, kokią asmeninę informaciją šios
+bendrovės renka ir tvarko, ar asmenys yra informuojami apie jų asmens duomenų
+tvarkymą, ar tinkamai užtikrinama duomenų apsauga ir kt. Tik pusė privačių
+bendrovių aiškiai ir išsamiai atsakė į pateiktus klausimus. Ataskaita apie
+tyrimą privačiame sveikatos draudimo sektoriuje Europos Sąjungos mastu bus
+pateikta 2007 m. apibendrinus visų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių
+duomenų apsaugos priežiūros institucijų pateiktas ataskaitas. Liepos mėn.
+Šengeno jungtinės priežiūros institucijos kvietimu Inspekcijos atstovas dalyvavo
+Maltos ir Kipro Šengeno vertinime. Vienas svarbiausių 2006 m. Inspekcijos
+uždavinių buvo tinkamai pasirengti 2006 m. rugsėjo 18 d. įvykusiam Lietuvos
+pasirengimo taikyti Šengeno teisyną duomenų apsaugos srityje vertinimui. Europos
+Komisijos ekspertams pristatytas duomenų apsaugos teisinis reglamentavimas
+Lietuvoje, Inspekcija, kaip nepriklausoma nacionalinė priežiūros institucija,
+jos organizacinė struktūra, funkcijos. Rengiantis šiam vertinimui, buvo
+susipažinta, kaip tvarkomi asmenų, kurie kreipiasi dėl vizų išdavimo, duomenys
+Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Kaliningrade, Lietuvos Respublikos
+ambasadoje Kijeve, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Vizų
+skyriuje bei Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos. Taip pat
+suorganizuotas seminaras „Asmens duomenų apsauga “teisėsaugos institucijoms,
+kurio metu aptarti bendrieji asmens duomenų apsaugos klausimai, duomenų apsaugos
+reikalavimai pagal Šengeno konvenciją. Šengeno duomenų apsaugos vertinimo
+ataskaitoje pažymėta, kad duomenų apsauga Lietuvoje yra tinkama ir visiškai
+atitinka Šengeno teisyną, išskyrus tai, kad Inspekcija dėl kasmetinio jos vadovo
+veiklos vertinimo nėra visiškai nepriklausoma. Tarptautiniuose renginiuose ir
+darbo grupėse skaityti šie pranešimai: „Duomenų apsauga Lietuvoje “, „E-valdžios
+plėtra Lietuvoje: asmens tapatybės nustatymas ir duomenų apsauga “, „Tiesioginė
+rinkodara ir privatumo problemos “, „Vaizdo stebėjimas ir duomenų apsauga “,
+„Duomenų apsaugos naujovės Lietuvoje “, „Lietuvos duomenų apsaugos pažanga
+telekomunikacijose “, „Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patirtis taikant
+Direktyvos 2002 58 EB 5 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį “, „Duomenų apsaugos
+problemos atliekant vaizdo stebėjimą “, „Įgyvendinimo grupės tikrinimas
+privačiame sveikatos draudimo sektoriuje 2006 “. 2006 m. gauti 2 duomenų
+valdytojų prašymai išduoti leidimą teikti asmens duomenis užsienio valstybių
+duomenų gavėjams. Išduotas 1 leidimas privačiai bendrovei teikti asmens duomenis
+pagal sutartį į Jungtines Amerikos Valstijas. 7) Planuota sukurti ir įdiegti
+informacinę sistemą „Pagalba “– sistema sukurta. Įgyvendinant priemonę
+„Paslaugos duomenų subjektui pagal ADTAĮ 23 str. teikimas “ir siekiant padėti
+duomenų subjektui įgyvendinti jo teisę susipažinti su savo asmens duomenimis,
+Inspekcijoje sukurta informacinė sistema „Pagalba “. Visiškas šios sistemos
+naudojimas bus galimas tik įdiegus Lietuvoje bendrą vartotojų identifikavimo
+elektroninėje erdvėje sistemą. Per 2006 m. buvo gauti ir patenkinti du duomenų
+subjektų prašymai surinkti jų asmens duomenis ar informaciją apie jų asmens
+duomenų tvarkymą iš dvylikos registruotų duomenų valdytojų. Programos uždavinys
+(kodas 02) – atlikti asmens duomenų tvarkymo priežiūrą. Programos uždaviniui
+įgyvendinti vykdytų priemonių ir rezultatų aprašymas: 1) Planuota gauti ir
+išnagrinėti 80 asmenų skundų ir prašymų – gautas 161, išnagrinėtas 121.
+Įgyvendindama priemonę „Asmenų skundų ir prašymų nagrinėjimas “Inspekcija
+nustato, ar asmens duomenys tvarkomi teisėtai, laikantis ADTAĮ reikalavimų, o
+nustačiusi pažeidimus imasi priemonių, kad duomenų valdytojai tinkamai
+įgyvendintų duomenų apsaugos reikalavimus. 2006 m. gautas 161 skundas. Kaip ir
+ankstesniais metais, daugiausia skundų gaunama dėl privataus sektoriaus
+bendrovių veiklos (59 dėl viešojo sektoriaus, 102 dėl privataus sektoriaus). Iš
+viso išnagrinėtas 121 skundas, 19 proc. daugiau nei 2005 m. 18 skundų
+nenagrinėta iš esmės (nesusiję su ADTAĮ, persiųsti kitoms institucijoms
+nagrinėti ir kt.). Gautų ir išnagrinėtų skundų skaičius nuolat auga, 2006 m.
+išnagrinėta 120 proc. daugiau skundų nei 2003 m. Gerokai padaugėjo skundų dėl
+tiesioginės rinkodaros ir perteklinių asmens duomenų tvarkymo, taip pat dėl
+duomenų subjekto teisių įgyvendinimo. Augantis skundų skaičius patvirtina, kad
+žmonės labiau domisi savo teisėmis, kad vis dažniau kreipiasi į Inspekciją
+siekdami jas apginti. Skundų nagrinėjimo rezultatai pateikti 3 grafike. Skundų
+ir ATPP pagrindai pateikti 4 grafike. 2) Planuota atlikti 400 prevencinių
+tikrinimų ir parengti išvadų dėl išankstinės patikros – atlikta 402 (parengta
+310 išvadų dėl išankstinės patikros, atlikti 92 prevenciniai tikrinimai).
+Įgyvendindama priemonę „Asmens duomenų tvarkymo teisėtumo tikrinimas,
+išankstinės patikros atlikimas “, Inspekcija siekia, kad duomenų valdytojai ir
+tvarkytojai tinkamai įgyvendintų asmens duomenų apsaugos reikalavimus, bei
+užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams. ADTAĮ nustatytais atvejais
+Inspekcija atlieka išankstinę patikrą ir asmens duomenų tvarkymo teisėtumo
+patikrinimus. Viena iš prioritetinių 2006 m. veiklos krypčių buvo stiprinti
+prevencinę veiklą. Todėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo tikrinimų Inspekcijos
+iniciatyva buvo atlikta 46 proc. daugiau nei 2005 m. Prevencinių tikrinimų
+rezultatai pateikti 5 grafike. Gavusi informacijos apie klientų ir banko
+darbuotojų telefono pokalbių įrašinėjimą viename iš bankų, Inspekcija atliko
+tikrinimus 10 Lietuvos Respublikoje įsteigtų bankų. Nustatyta, kad bankuose yra
+įrašomi telefono pokalbiai, kai asmuo skambina į banko informacinę tarnybą
+siekdamas gauti informaciją apie banko paslaugas ar konsultacijas. Toks pokalbių
+įrašymas pažeidžia Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 63 str. 1 d.
+reikalavimus, nes pokalbiams įrašyti nėra gaunamas skambinančio asmens
+sutikimas. 4 bankai telefono pokalbių neįrašo. 2 bankai apie pokalbių įrašymą
+neinformuoja skambinančių asmenų. Dar 2 pažeidžia pokalbių saugojimo trukmės
+reikalavimus. Šios problemos buvo išspręstos Inspekcijai bendradarbiaujant su
+Lietuvos bankų asociacija. Inspekcija, pastebėjusi, kad įvairios įmonės
+sąskaitose už suteiktas komunalines ir panašias paslaugas nurodo nevienodą kiekį
+duomenų, o pačios sąskaitos dažnai yra pateikiamos atviru tekstu, 2005 m.
+rugsėjo mėn. patvirtino Rekomendacijas dėl asmens duomenų apsaugos teikiant
+sąskaitas už suteiktas paslaugas. 2006 m. Inspekcija, siekdama išsiaiškinti,
+kaip komunalines paslaugas teikiančios įmonės įgyvendina minėtas rekomendacijas
+ir ar įmonėje yra patvirtinti asmens duomenų tvarkymą reglamentuojantys
+dokumentai, kaip tai numato ADTAĮ 24 str. 1 dalis, patikrino 69 įmones. Atlikus
+patikrinimus pateikti 47 nurodymai patvirtinti dokumentą, reglamentuojantį
+asmens duomenų tvarkymą įmonėje, 2 atvejais - esamą dokumentą papildyti, 3 –
+pakeisti sąskaitų pateikimo būdą, 3 – patikslinti registravimo duomenis, 3 –
+supažindinti darbuotojus su pareiga saugoti asmens duomenų paslaptį. 19 atvejų
+pažeidimų nenustatyta. 2006 m. Inspekcija, atlikusi išankstinę patikrą, išdavė
+269 leidimus tvarkyti asmens duomenis, iš jų 242 leidimai buvo išduoti švietimo
+įstaigoms, 22 – viešojo sektoriaus įstaigoms ir 5 – privataus sektoriaus
+įmonėms. 30 atvejų buvo atsisakyta išduoti leidimus, nes nebuvo galima daryti
+išvados, kad duomenų valdytojai tinkamai įgyvendins ADTAĮ reikalavimus, nepažeis
+duomenų subjektų teisių ir teisėtų interesų bei užtikrins tinkamas duomenų
+saugumo priemones. Išankstinės patikros rezultatai pateikti 6 grafike. 3)
+Planuota išnagrinėti 600 pranešimų apie duomenų tvarkymą – išnagrinėti 729.
+Įgyvendindama priemonę „Asmens duomenų valdytojų valstybės registro tvarkymas “,
+Inspekcija nagrinėja gautus pranešimus apie asmens duomenų tvarkymą bei
+pranešimus apie asmens duomenų valdytojų registravimo duomenų patikslinimą ir
+(ar) papildymą. Pagal pranešimuose pateiktą informaciją tikrinama, ar duomenų
+tvarkymas neprieštarauja ADTAĮ nuostatoms, be to, registravimasis Asmens duomenų
+valdytojų valstybės registre skatina duomenų valdytojus atidžiau vertinti
+duomenų tvarkymo veiksmus (jų teisėtumą), padeda pašalinti duomenų tvarkymo
+trūkumus. 2006 m. įregistruotas 241 duomenų valdytojas (iš jų 144 viešieji
+juridiniai asmenys, 80 privačių juridinių asmenų, 17 fizinių asmenų), 19 proc.
+daugiau nei praėjusiais metais. Registro tvarkymo rezultatai pateikti 7 grafike.
+2006 m. pasitaikė atvejų, kai Inspekcija atsisakė įregistruoti dėl to, kad
+asmens duomenys buvo tvarkomi neautomatiniu būdu, atliekamos duomenų tvarkytojo
+funkcijos, buvo taikomos ADTAĮ nustatytos išimtys ir kt. Panaikintas 40 duomenų
+valdytojų įregistravimas: 34 atvejais dėl to, kad nutraukta duomenų valdytojo
+veikla, 2 atvejais dėl to, kad panaikinta pareiga pranešti, 4 atvejais dėl kitų
+priežasčių. 4) Planuota atsakyti į 30 Konvencijos šalių paklausimus ir parengti
+gautos informacijos apibendrinimus pagal išsiųstus paklausimus – atlikta 69.
+Inspekcija, įgyvendindama priemonę „Atsakymų į Konvencijos šalių paklausimus ir
+gautos informacijos apibendrinimų pagal išsiųstus paklausimus Konvencijos šalims
+skaičius “bei 1981 m. Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su automatizuotu
+asmens duomenų tvarkymu (ETS Nr. 108) nuostatas dėl bendradarbiavimo su kitų
+šalių duomenų apsaugos priežiūros institucijomis, aktyviai bendrauja ir keičiasi
+patirtimi su Konvencijos šalimis. 2006 m. atsakyta į 66 Konvencijos šalių
+paklausimus ir parengti 3 apibendrinimai pagal gautą informaciją.
+Tarpinstitucinių programų ir kitų projektų įgyvendinimas Inspekcija yra
+atsakinga už Lietuvos informacinės visuomenės plėtros programos, patvirtintos
+Vyriausybės 2006 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 615 (Žin., 2006, 70 - 2630),
+priemones: „Skelbti internetu informaciją apie asmens duomenų ir privatumo
+apsaugą “(10 . 6) ir „Sukurti ir įdiegti informacinę sistemą „Pagalba “, per
+kurią iš registruotų duomenų valdytojų bus renkami duomenų subjektų asmens
+duomenys ar informacija apie jų asmens duomenų tvarkymą “(10 . 7). Šios
+priemonės taip pat yra įtrauktos į Inspekcijos programos uždavinį (kodas 01) –
+tobulinti duomenų apsaugos sistemą. Patvirtintų asignavimų panaudojimas Programa
+ir asignavimai skirti jai įgyvendinti – Duomenų apsaugos valdymas (1781 tūkst.
+Lt). 2006 m. panaudota 1781 tūkst. Lt (994,1 tūkst. Lt darbo užmokesčiui, 306,7
+tūkst. Lt socialiniam draudimui, 398,2 tūkst. Lt prekėms ir paslaugoms pirkti,
+79,9 tūkst. Lt ilgalaikiam turtui įsigyti). IV. ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO
+INSTITUCIJOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS 2007 m. Inspekcijos veiklos kryptys:
+tobulinti teisinę bazę reglamentuojant duomenų apsaugą ir derinti duomenų
+valdytojų pateiktus teisės aktus; stiprinti prevencinę veiklą, Inspekcijos
+iniciatyva tiriant ir analizuojant tam tikras apibrėžtas duomenų tvarkymo
+sritis, bendradarbiaujant su duomenų valdytojais; didinti Lietuvos visuomenės
+informuotumą duomenų apsaugos srityje, teikiant informaciją visuomenei
+aktualiais duomenų apsaugos klausimais, konsultuojant duomenų subjektus ir
+valdytojus, rengiant seminarus ir mokymus; plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą
+pasinaudojant Europos Sąjungos valstybių ir kitų šalių patirtimi, dalyvaujant
+Europos Sąjungos ir tarptautinėse darbo grupėse. Direktorius Algirdas Kunčinas 
+
+DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMOS PRIEŽIŪROS KOMITETO DARBO REGLAMENTAS
+I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Daugiabučių namų modernizavimo programos priežiūros
+komiteto (toliau – Komitetas) tikslas – pagal šio darbo reglamento suteiktą
+kompetenciją vykdyti nuolatinę Daugiabučių namų modernizavimo programos (toliau
+– Programa) įgyvendinimo priežiūrą ir vertinimą, pasitelkiant suinteresuotas
+valstybės institucijas ir nevyriausybines organizacijas. 2. Komiteto sudėtį
+nustato ir tvirtina aplinkos ministras. 3. Komiteto sprendimai Aplinkos
+ministerijai ir kitiems Programos dalyviams (tame tarpe Programą įgyvendinančiai
+agentūrai) yra patariamojo pobūdžio. 4. Komitetas vadovaujasi Daugiabučių namų
+modernizavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.
+rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2005, Nr. 78-2839),
+Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų
+projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos
+Respublikos finansų ministro ir aplinkos ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d.
+įsakymu Nr. 1K-237/D1-394 (Žin., 2005, Nr. 102-3792), Aplinkos ministerijos
+nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) bei šiuo darbo
+reglamentu, taip pat kitais teisės aktais. 5. Komiteto darbas grindžiamas
+kolegialiu klausimų svarstymu, teisėtumo principu, sprendimų priėmimo
+nešališkumu bei asmenine jo narių atsakomybe už Komiteto kompetencijai priskirtų
+klausimų sprendimą. II. KOMITETO FUNKCIJOS 6. Komitetas vykdo šias funkcijas:
+6.1. nagrinėja ir vertina metodinius reikalavimus daugiabučių namų modernizavimo
+investicijų projektams ir jų įgyvendinimo procedūroms; 6.2. nagrinėja ir vertina
+Programos įgyvendinimo ataskaitas, teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl
+Programos ir jos įgyvendinimo teisės aktų pakeitimo ar papildymo; 6.3.
+analizuoja valstybės biudžeto lėšų, skirtų Programai įgyvendinti, naudojimą.
+Teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl lėšų naudojimo ir jų poreikio
+kitiems finansiniams metams; 6.4. stokojant lėšų valstybės paramai teikti,
+derina Programą įgyvendinančios agentūros sudarytą pretendentų valstybės paramai
+gauti sąrašą, kuris parengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
+2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213 „Dėl daugiabučių namų modernizavimo
+programos “3 punkte nurodytais kriterijais; 6.5. nagrinėja Programos dalyvių
+pasiūlymus ir skundus. III. KOMITETO TEISĖS 7. Komitetas, vykdydamas savo
+funkcijas, turi teisę: 7.1. gauti iš Programos dalyvių informaciją, susijusią su
+Programos įgyvendinimu; 7.2. teikti pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su
+Programa ir Aplinkos ministerijos kompetencija, rengimo arba teikti ministerijai
+jau parengtus teisės aktų projektus; 7.3. kviesti į Komiteto posėdžius Aplinkos
+ministerijos, jai pavaldžių ar jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir
+organizacijų specialistus, kitų valstybės ir vietos savivaldos institucijų
+pareigūnus, ekspertus, visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų atstovus;
+7.4. reikalauti, kad Programos dalyviai vykdytų teisės aktų jiems nustatytus
+reikalavimus ir prisiimtus sutartinius įsipareigojimus; 7.5. priimti sprendimus
+pagal Komitetui priskirtą kompetenciją. IV. KOMITETO POSĖDŽIŲ ORGANIZAVIMAS IR
+DARBOTVARKĖ 8. Komiteto posėdžius organizuoja Komiteto pirmininkas ir
+sekretorius, kurį skiria Programą įgyvendinanti agentūra. 9. Sekretorius,
+suderinęs su Komiteto pirmininku, rengia planuojamų Komiteto posėdžių grafiką
+bei juose numatomus svarstyti klausimus. Neplanuoti posėdžiai rengiami Komiteto
+pirmininko pavedimu. 10. Vadovaudamasis planuojamu grafiku ar Komiteto
+pirmininko pavedimu, sekretorius rengia Komiteto posėdžių darbotvarkes, surenka
+būtinus dokumentus bei informaciją. 11. Komiteto pirmininkas arba, jo pavedimu,
+sekretorius organizuoja Komiteto posėdžius ir apie tai ne vėliau kaip prieš tris
+darbo dienas praneša visiems Komiteto nariams ir kitiems posėdžių dalyviams,
+paskelbdamas darbotvarkes ir pateikdamas numatomus nagrinėti dokumentus. 12. Į
+Komiteto posėdžius kviečiamas Programą įgyvendinančios agentūros vadovas. 13. Į
+Komiteto posėdžius gali būti kviečiami Aplinkos ministerijos, jai pavaldžių ar
+jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir organizacijų specialistai, kitų
+valstybės ir vietos savivaldos institucijų pareigūnai, nepriklausomi ekspertai,
+visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. V. KOMITETO POSĖDŽIAI 14.
+Komiteto posėdžiams pirmininkauja Komiteto pirmininkas, o jei jo nėra - Komiteto
+pirmininko pavaduotojas. 15. Sekretorius registruoja Komiteto posėdžių dalyvius,
+rašo posėdžių protokolus bei tvarko kitus dokumentus, susijusius su posėdžių
+organizavimu. 16. Komiteto pirmininkas supažindina posėdžių dalyvius su
+svarstoma medžiaga ir išklauso Komiteto narių bei kitų dalyvių nuomones. 17.
+Komiteto posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komiteto
+narių. 18. Komiteto narys, negalintis dalyvauti posėdyje, privalo apie tai
+pranešti Komiteto pirmininkui. Dėl svarbių priežasčių negalintis posėdyje
+dalyvauti Komiteto narys gali raštu pateikti savo nuomonę svarstomais
+klausimais, kuri turi būti paskelbta Komiteto posėdyje ir įrašoma į jo
+protokolą. 19. Komiteto nariui be pateisinamos priežasties neatvykus į posėdį
+daugiau kaip 3 kartus iš eilės, Komiteto pirmininkas turi teisę siūlyti aplinkos
+ministrui jį pakeisti. 20. Komiteto nariai sprendimą priima atviru balsavimu,
+paprasta balsų dauguma. Balsuojant kiekvienas Komiteto narys turi po vieną
+balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Šiuo
+atveju posėdžio pirmininkas neturi teisės susilaikyti. VI. KOMITETO SPRENDIMŲ
+ĮFORMINIMAS 21. Komiteto sprendimai įforminami posėdžių protokolais, kuriuos
+pasirašo Komiteto pirmininkas (ar pavaduotojas) ir sekretorius. Protokole turi
+būti nurodyta data, protokolo registravimo numeris, Komiteto posėdžio dalyviai,
+svarstyti klausimai, kalbėję bei klausimus pateikę asmenys, balsavimo rezultatai
+ir priimti sprendimai. 22. Sekretorius yra atsakingas už dokumentų, susijusių su
+Komiteto posėdžiais, tvarkymą ir tolesnį saugojimą teisės aktų nustatyta tvarka.
+23. Kalendoriniams metams pasibaigus, Komiteto sekretorius turimus dokumentus,
+susijusius su Komiteto posėdžiais, perduoda saugoti Aplinkos ministerijai, kur
+jie saugomi 5 metus, vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos
+Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu Nr. 38 „Dėl bendrųjų
+dokumentų saugojimo terminų “(Žin., 1997, Nr. 78-006). VII. KOMITETO VEIKLOS
+KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ Komiteto veiklos kontrolę vykdo Aplinkos ministerija.
+Ginčai dėl šio reglamento taikymo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.