Nekentėkite galvos skausmo Gydytoja rezidentė Lina Mozūraitė Kokie gali būti galvos skausmai? 1. Pirminiai. Tai tokie galvos skausmai, kai nėra akivaizdžių ligų ir organinių pakitimų, galinčių juos sukelti. Jie linkę kartotis. Šiai grupei priklauso trys rūšys – migrena, įtampos tipo ir klasteriniai galvos skausmai. 2. Antriniai. Juos sukelia kokia nors konkreti organinė patologija ir šiuo atveju galvos skausmas yra tik tam tikros ligos simptomas. Kada galvos skausmas yra pavojingas? Jeigu galvos skausmai prasidėjo > 50 metų amžiaus. Jeigu tai stiprus, naujai atsiradęs galvos skausmas, skirtingo pobūdžio nei anksčiau. Jeigu atsiranda tuoj pat atsikėlus po miego ar pažadina iš miego. Jeigu buvo padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Jeigu galvos skausmai prasidėjo po galvos traumos. Jeigu skausmas nepasiduoda gydymui įprastiniais skausmą malšinančiais vaistais. Jeigu galvos skausmą lydi neurologiniai simptomai, sąmonės ir psichikos sutrikimai. Jeigu greta yra sisteminės ligos požymių (karščiavimas, sprando raumenų rigidiškumas, bėrimas ir kt.). Pavojaus ženklai, kai reikia pacientą siųsti pas specialistą: Jeigu skauda visą galvą – peršalimas, karščiavimas, infekcinės ligos. Skausmas kaktos srityje, virš akiduobių – akių ligos, blogai parinkti akiniai, rinosinusitas. Pulsuojantis abiejų smilkinių skausmas, taip pat pakaušio – hipertonija. Skeliantis skausmas, einantis per kaktą, smilkinius, pakaušį – nervinės įtampos išraiška. Skauda už ausies (iš vienos pusės), smilkinį – odontologinės problemos arba otitas. Smilkinio skausmas (vienos pusės) – migrena. Jūs galite numalšinti galvos skausmus: nustatydami veiksnius, kurie sukelia galvos skausmą ir jų vengti; gerdami daug vandens (bent 6 stiklines per dieną) ir laikydamiesi dietos; pasirinkdami tinkamą padėtį sėdėdami prie stalo; periodiškai būdami gryname ore; reguliariai mankštindamiesi; tinkamai ilsėdamiesi ir išsimiegodami; reguliariai valgydami subalansuotą maistą; atlikdami atpalaiduojamąją mankštą ir giliai kvėpuodami, kad sumažintumėte įtampą; sumažindami stresą, išmokdami streso valdymo metodų. Keturias dienas didžiuliame parodų komplekse „ExCel “vyko pasaulinė turizmo industrijai skirta paroda, kurioje dalyvavo 250 valstybių. Viena jų - Lietuva malonios žalios spalvos paviljone pristatė mūsų turistines galimybes ir Vilnių - 2009-ųjų Europos kultūros sostinę. Į uždarą rytmetį buvo pakviesti svarbūs Lietuvai žmonės: ambasadorius Vygaudas Ušackas su žmona, Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Miškinis, įvairių agentūrų vadovai. Rytmetį pradėjome kartu su saksofonininku Petru Vyšniausku, atlikdami mano ir animatoriaus Egidijaus Vaškevičiaus sukurtą audiovizualinį projektą „Pasaulio sutvėrimas XXI amžiaus pradžiai “pagal M. K. Čiurlionio paveikslus. Netikėjome, kad šiuo darbu bus susidomėta ne ką mažiau nei lietuvišku midumi ar skilandžiais. Kitą dieną vienas Londono dienraštis tą renginį pavadino „Lietuva ant lėkštelės “. Malonus pabendravimas Lietuvos ambasadoje buvo naudingas ir net reikšmingas. Anglai tvirtino, kad jie norėtų apie Lietuvą sužinoti ne iš kriminalinių kronikų, bet iš kuo platesnės ir dažnesnės kultūrinės informacijos, meninių įvykių apžvalgų. Ieškojau mūsų žiniasklaidoje atgarsių apie tą rytmetį, tačiau žinios iš Londono buvo kitokios - visi laikraščiai rašė apie kažkokią Anglijoje įvykusią avariją. Lyg nieko kito Londone, susijusio su Lietuva, nevyktų. Dar labiau pribloškė, kai į kažkokias peripetijas papuolęs pilietis, klaidinančiai pasivadinęs mano sūnėnu, sukėlė įkyrų paparacų domėjimąsi manimi. Nė vienas iš tų skambinusiųjų net nepasidomėjo, ką aš veikiu Londone. Taigi, žvelgiant iš Londono visas mūsų gyvenimėlis yra tokia provincija su kasdien malamomis tomis pačiomis žiniomis ir pavardėmis, kad, atvirai sakant, pradedu visiškai toleruoti iš čia išvažiuojančiuosius. Jie, pasirinkę vakarietiškus kraštus, bent jau turi šansų eiti pirmyn, tolti nuo konservatyvaus ir dažnai buko lietuviško mentaliteto, neveiklumo, chamizmo, vulgarumo, nesuvokiamų dydžių korupcijos ir klestinčio girtuokliavimo. Apie kokį meną galime kalbėti, kai net paminklėlio D. Dolskiui statyba tampa kažkokių sąskaitų suvedinėjimu tarp „labai “ir „nelabai “savų. Tolerancija, kuri dominuoja vakarietiškoje kultūroje, pas mus tėra tik reikalavimai iš kitų sau, be atsakomybės ir pareigos jausmo kitiems. Beje, kai būsite Londone, pasiklausykite, kokią muziką transliuoja ten veikiančios radijo stotys. Neišgirsite dainų, kuriose „diskutuojama “, kokia prostitutės kaina, - tokią išgirdau vienoje Kauno kavinėje pietų metu. Vyną gurkšnojusiems jaunuoliams ta daina pasirodė labai sava. Pažvelkite, būdami Anglijos sostinėje, kokios švarios fasadų sienos ir kiek daug gatvėse meno kūrinių, kurie stovi nesužaloti: vandalai žino, kad bus tą pačią minutę griežtai nubausti. Ir baus juos pareigūnai, suvokiantys, kad vandalizmas yra, o kultūros ir besiremiančios elementarios tvarkos stygiaus pasekmė. Petras Vyšniauskas išvyksta į koncertinį turą Prancūzijoje ir JAV, kur su vietiniais simfoniniais orkestrais prestižinėse salėse atliks specialiai jam aranžuotus klasikinius M. Ravelio, G. Rosini kūrinius. Du klausimai ta proga man neduoda ramybės: ar bus apie tai rašoma pirmuosiuose lietuviškų dienraščių puslapiuose, kaip buvo rašoma Londone po mūsų kuklaus pasirodymo parodoje, ir ar tas koncertas bus kada nors pakartotas bent jau Vilniuje? Žinau, negeri mano klausimai, bet geresnių šį savaitgalį nebesugalvoju... Remontuojamame Vaidoto gatvės ruože vakar trūko vandentiekio vamzdis. Tekantis iš vamzdžio vanduo išplovė gruntą, todėl neasfaltuotoje gatvės dalyje susidarė gili įduba. Gyventojai pasakojo, kad ryte į duobę buvo įvažiavęs lengvasis automobilis. Darbininkai teisinosi, kad prie duobės pastatyta užtvara, tačiau vairuotojas jos nepastebėjo. „Greičiausiai vamzdis trūko, kai jį sujudino nuotekų vamzdyną klojančios bendrovės darbininkai “, - svarstė įmonės „Kauno vandenys “avarinės tarnybos meistras Pranas Aliukevičius. Visą dieną avarinės darbuotojai remontavo trūkusį vamzdį, dėl to daliai Panemunės gyventojų vanduo nebuvo tiekiamas. Panemunės bendruomenės centro valdybos narė Rūta Zabielienė sakė, kad panemuniškiai seniai laukia, kada bus baigtas Vaidoto gatvės remontas. „Mus baugina, kad šioje judrioje gatvėje neatsivertų dar daugiau smegduobių. Kol vyksta statybos, visko gali nutikti, - kalbėjo ji. - Miesto valdžia taip pat galėtų geriau rūpintis gatvių būkle. “ Gyventojai susirūpinę, kad iš trūkusio vamzdžio ilgai tekėjęs vanduo nebūtų išplovęs daugiau grunto po visą gatvę. Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus pavaduotojas Zenonas Girčys bandė nuraminti kauniečius. „Tokių avarijų miesto inžineriniuose tinkluose įvyksta kasdien, - sakė jis. - Tikrai nereikia bijoti važiuoti Vaidoto gatve. “ Kai kurie gyventojai skundėsi, kad Vaidoto gatvėje užtruko nuo vasaros trunkantys remonto darbai. „Iš pradžių apie mėnesį vėlavo atidaryti gatvę automobiliams, dabar čia atsiveria duobės “, - skundėsi žmonės. Pasak Z. Girčio, kloti nuotekų tinklus Panemunėje bendrovė „Kamesta “turi leidimą iki kitų metų pradžios. Kaune kiekvieną dieną „Kauno vandenų “avarinė tarnyba likviduoja iki 40 avarijų, nes didžioji vamzdynų dalis yra susidėvėjusi. Komanda. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas netrukus turės būrį visuomeninių patarėjų. Pasak A. Kupčinsko, ant jo stalo jau guli sąrašas žmonių, kurie jį konsultuos įvairiais klausimais, belieka tik pasirašyti raštą. Urbanistikos klausimais merui patarimus dalys Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Gintaras Balčytis, verslo plėtros - Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Mečislovas Rondomanskas bei Kauno krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Algimantas Jankauskas, akademinės bendruomenės - Kauno technologijos universiteto senato pirmininkas Ramutis Bansevičius, Kauno medicinos universiteto senato pirmininkas Vilius Grabauskas, kultūros - Justinas Krėpšta. Pristatė. Architekto Eugenijaus Miliūno parengtas Kauno sporto arenos projekto kompiuterinis vaizdas vakar pristatytas Seime, Ūkio ministerijoje ir Kūno kultūros bei sporto departamente. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas tikino, kad šalies valdžiai parodyta, jog Kaune vyksta konkretūs darbai. Miesto vadovas tikisi, kad valstybės biudžete numatyta 40 milijonų litų parama nepradings. Paskaičiuota, kad vien arenos statyba kainuos 153 milijonus litų, o į infrastruktūrą bus investuoti dar 63 milijonai litų. Pasiūlymas. Kauno savivaldybės administracija siūlo efektyviau panaudoti patalpas, kurios skirtos bendrijai „Viltis “. Bendrija nepanaudoja visų jiems skirtų dviejų tūkstančių kvadratinių metrų ploto patalpų Partizanų gatvėje 34. Čia kasdien lankosi tik apie 13 vaikų. „Todėl dalį jiems skirtų patalpų būtų galima skirti kitoms neįgaliųjų organizacijoms, pagyvenusių žmonių, vaikų iš rizikos grupės šeimų dienos centrams “, - įsitikinęs Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus. Šiąnakt užmigau ir susapnavau, jog Kauno poetų poeto Petro Palilionio rinktinei išleisti Europos Sąjungos fondai skyrė dešimt milijardų litų. Nubudęs ilgai mąsčiau, kokio gražumo tai turėtų būti knyga ir iš kokios neperšaunamos medžiagos bus jos viršelis. Ir tik tada sapnas išsisklaidė, ir liko banali realybė. Knyga juk elektros negamins, ją gamins naujoji elektrinė, dėl kurios jau pasigirdo verslo didžiūnų ginklų skambesys. Abi besivaidijančios pusės kuria nemažą įtampą, tad jei prie šių kibirkščiuojančių pasisakymų būtų įmanoma prijungti laidus, elektra jais tekėtų jau dabar. Kita vertus, vėl atsirado rusas. Rusas amžinai Lietuvai kenkė ir kenks. O turėtų, nes būtent lietuviai tais metais sėdėjo Kremliuje ir dar nežinia ką ten veikė. Jei būtų tebesėdėję ligi šiol, ten, manau, ir būtų pastatę naujosios atominės elektrinės reaktorių. Kremliuje jam ir vieta, nors kai kas gal mano, jog kurioj nors „Maximoj “. Tiek to, didžiūnai išsiaiškins, kuris prie girdyklos pirmesnis, susapnuotoji P. Palilionio knyga taip ir nebus išleista, nors labai norėtųsi, o mes už elektrą ir toliau mokėsim vis daugiau, nes vis prašmatnesnę mūsų buitį ji apšvies. Yra ir sveikintinų dalykų. Kauno meras, visus nustebinęs komercinių statybų Nemuno saloje planais, staiga susikvietė visą tuntą architektų - gal ką gero pasakys. Net žinomas ankstesnių Kauno merų planų žlugdytojas A. Karalius buvo pakviestas. Įkvepia. Žavi. Guodžia. Tačiau ankstesni merai irgi, rodos, „tardavosi “su specialistais. Tik po to būdavo kaip buvę. sumautai, tiesą sakant. Jei šįsyk meras pasielgs kitaip, pirmas eisiu paspausti jam ranką. Neturiu šuns ir nevedu jo pa... į Nemuno salą, tačiau esu ten užklydęs ir negaliu neįvertinti teritorijos unikalumo. Pradedančiame atsigauti Kaune ši vieta, regis, turėtų išlikti romantikams, ne šunims. Ir tai visai nereiškia, jog keliaaukščiai biurai prie to romantizmo prisidėtų. Ne, teneša savo sąvaržėles kitur, vietos dar yra. O štai trupančių balkonų alėjoje atsirado Dolskis. Žalias, saldus, operetinis. Man gražus, nes toks ir patsai Kaunas. Tiesa, vieta ne itin tinkanti. Atrodo šiek tiek iš mėnulio nukritęs. Bet - ką jau čia. Daug geriau už Rotušės pašonėje lyg sušaudymui pastatytą M. Valančių. Pastarasis, nors blaivininkas, manau, pamatęs, kur stovi ir kaip atrodo, prisigertų ligi žemės graibymo. Streikai Prancūzijoje bent artimiausiu metu turėtų tęstis - vyriausybės ir transportininkų derybos nutrūko. Valdžia didelių nuolaidų nežada, todėl paliaubų tikimasi negreit. Po nesėkme trečiadienį pasibaigusių Prancūzijos vyriausybės ir transportininkų derybų, valdžios atstovai prasitarė, kad neketina daryti nuolaidų dėl pensijų reformos. Pagal naująją tvarką dirbantieji į pensiją turės išeiti 2,5 metų vėliau nei išeidavo iki šiol, ir valdžia dėl to sako nenusileisianti. Tiesa, vyriausybė prakalbo, kad transportininkų algas numatoma šiek tiek pakelti. Į nesibaigiančią streikų bangą trečiadienį įsijungė ir kavinių, restoranų, barų savininkai bei darbuotojai. Daugiatūkstantinė demonstracija iš Paryžiaus Montparnaso stoties pajudėjo Prancūzijos parlamento link. Jie reikalavo, kad būtų sušvelnintos nuo kitų metų pradžios įsigaliosiančios draudimo rūkyti kavinėse ir restoranuose sąlygos. Nenurimsta ir studentai, protestuojantys prieš didesnę universitetų autonomiją. Trečiadienio vidurdienį didesniu ar mažesniu mastu buvo trikdomas 35 universitetų darbas, penki buvo visai uždaryti. Trečiadienį Paryžiuje vyko dar viena demonstracija - jos dalyviai protestavo prieš kai kurių vietinių teismų Prancūzijos regionuose uždarymą. Kiek anksčiau į streikuotojų gretas buvo įsilieję pašto darbuotojai, mokytojai, skrydžių dispečeriai ir ligoninių personalas. Su ilgamete drauge Ana Kurnikova išsiskyręs dainininkas E. Iglesias išgyvena sunkų laikotarpį - jį kankina nemiga ir įvairūs kompleksai. Tačiau scenoje populiarumas neblėsta: bilietai į koncertą Lietuvoje ištirpo per penkias dienas. Kitą ketvirtadienį E. Iglesias pasirodymą stebės 8500 žiūrovų. „Siemens “arenoje skambės ne tik naujojo albumo „Insomniac “dainos, bet ir seni, laiko patikrinti kūriniai. Rengėjai atviri: tai brangiausias metų koncertas Lietuvoje. Milžiniškas honoraras, moderniausia pasaulyje apšvietimo ir garso sistema geriausiai kalba apie renginio mastą. 116 platininių, 227 auksinės plokštelės, 40 milijonų parduotų albumų kopijų ir 26 tarptautiniai apdovanojimai - Enrique ne mažiau populiarus ir visame pasaulyje. Pasibaigus darbo savaitei Irena ir Ričardas Turkevičiai išjungia mobiliuosius telefonus. Ant svetainės stalo išlanksto senus žemėlapius, ant jų braižo naujus maršrutus. Šeštadienio rytą sutuoktiniai sėda į automobilį ir išvyksta į kelionę po istorines Lietuvos vietas. „Ir taip jau aštuonerius metus, - nusišypso sutuoktiniai. - Tačiau prie užmirštų dvarų ir piliakalnių kasmet sutinkame vis daugiau bendraminčių. “ Turkevičiai gerai pažįsta Lietuvą - beveik kiekvieną savaitgalį ieško griūvančių dvarų, istorinių pilių liekanų bei įspūdingų kraštovaizdžių. Internete pateikiama daug informacijos apie renovuotus dvarus, tačiau Turkevičiai retai juos aplanko. „Iš pradžių apsisprendžiame, į kurį Lietuvos kraštą vyksime. Internete ir knygose ieškome lankytinų vietų, - kaip pasirenka maršrutus pasakojo sutuoktiniai. - Turime dešimtis senovinių žemėlapių kopijų. Juose sužymėtos anksčiau stovėjusios pilys ir dvarai. Tuos žemėlapius reikia suprasti, iššifruoti senovinius simbolius. Kai sudarome maršrutą, pasiimame dabartinį žemėlapį ir važiuojame ieškoti nuotykių. “ Kartais jie pasikliauja vien intuicija ir sėkme. Eurolygos penktojo turo B grupės rungtynes vilniečiai savo aikštėje pralaimėjo varžovams iš Turkijos 70: 77. Pasak A. Trifunovičiaus, viena pralaimėjimų priežasčių - perdaug netikslių dvitaškių metimų pirmojoje mačo dalyje, neišvengta klaidų ginantis. Jis apgailestavo, kad dėl traumos negalėjo rungtyniauti Kenanas Bajramovičius, o kai kurie krepšininkai „nesužaidė net 60 procentų savo galimybių “. „Nielsenui buvo sunku vienam grumtis su galingais varžovų aukštaūgiais. Eidsonas bei Batista ką tik atsigavę po traumų, todėl kol kas iš jų nereikėtų tikėtis kažko stebuklingo “, - svarstė serbas. „Efes Pilsen “strategas Davidas Blattas spaudos konferenciją pradėjo lietuviškai - „Labas, kaip sekasi? “- ir pasidžiaugė, anot jo, „nuostabia pergale “. Prie „Euro 2008 “šeimininkių Austrijos ir Šveicarijos rinktinių prisijungė dar keturiolika komandų - po dvi pajėgiausias iš septynių atrankos grupių. Didžiausia sensacija - už borto likusi Anglijos ekipa. Paskutines E grupės rungtynes britams tereikėjo sužaisti lygiosiomis su kroatais ir jie buvo netoli tikslo, tačiau 77-ąją susitikimo minutę viltingą pusiausvyrą (2: 2) sutrikdė Mladenas Petričius, įmušęs žudantį trečiąjį įvartį. Atrankos etapą rytoj užbaigs Serbijos ir Kazachstano futbolininkų mačas A grupėje, kurioje dėl politinių nesutarimų neįvyko abejos Armėnijos ir Azerbaidžano rungtynės. Šilainiuose nuo įžūlių kaukėtų ir ginkluotų įsibrovėlių nukentėjo dar viena vaistinė. Tiesa, šįkart plėšikų grobiu tapo vos 40 litų, mat likusius iš jų rankų išplėšė nusikaltėlių nepabūgusi vaistininkė. Į Šarkuvos gatvės 22 name įsikūrusią „Vyšnių vaistinę “nusikaltėliai įsibrovė trečiadienį, apie 17 val. 15 min. Pasak ten dirbusių farmacininkių, tai buvo du jaunuoliai, kurių vienas veidą slėpė po kauke, o kitas buvo užsimaukšlinęs kepurę ir apsimuturiavęs veidą šaliku. Plėšikai norėjo likti neatpažinti. Pastarųjų nusikaltėlių veiksmų scenarijus buvo kone identiškas prieš dieną įvykdytam apiplėšimui. Vagišiai įsėlino į vaistinę tuo metu, kai joje tebuvo darbuotojos ir nė vieno pirkėjo. Vienas jų pagrasino pistoletu ir pareikalavo atiduoti pinigus. Po to jis pagrobė iš kasos aparato 1420 litų. Pačių įsibrovėlių nuostabai, vaistininkės nepabūgo jų ginklo ir grasinimų. Moterys pamėgino plėšikus sulaikyti. Tuo metu vienas iš jų spėjo pasprukti laukan, o kitam viena vaistininkė stvėrė už rankos ir išplėšė didžiąją dalį grobio - 1380 litų. Tad nusikaltėliams teliko 40 litų. Vis dėlto vaistininkių ir aršių įsibrovėlių jėgos nebuvo lygios - nepaisant moterų pastangų, užpuolikams pavyko pasprukti. „Tad kilus pavojui iš karto reikia šauktis pagalbos. Darbuotojai turėtų visuomet nešiotis šį aliarmo pultelį, kad bet kurią akimirką, vos tik prireikus, apie pavojų galėtų pranešti apsaugininkams “, - sakė Kauno policijos atstovė spaudai Ramunė Gražulienė. Santakos policijos komisariate šįkart vėl pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo. Toks pat tyrimas čia pradėtas ir dėl antradienį įvykdyto nusikaltimo netoliese esančioje kitoje vaistinėje. „Kauno diena “jau rašė, kad tądien kaukėti ir taip pat ginkluoti plėšikai prieš pat šešias vakaro įsibrovė į Rietavo gatvėje įsikūrusią vaistinę ir, grasindami pistoletu, iš kasos aparato pagrobė tūkstantį litų bei iškart pasišalino. PLAUKŲ KIRPIMAS MECHANINE MAŠINĖLE IR ŽENEVOS NUTARIMAI. Iki pat penktos klasės mus, berniukus, kirpdavo plikai. Toks buvo paties Švietimo ministro įsakmus nurodymas, o ir šiaip įprastas dalykas provincijos teritorijose. Niekas labai dėl šito ir nesispyriojo: nors utėlėtumo žurnalai jau buvo klasėse panaikinti, bet žinot! Tiesa, per ilgas vasaras tie mūsų plaukiukai spėdavo kiek atželti, kiti įsigudrindavo užsiauginti netgi visai neprastas čiuprynas! Bet prieš pat mokslo metų pradžią visi visutėlaičiai skubėdavom į vienintelę mūsų miesto kirpyklą palikti vasarinių gaurų. Puikiai žinojom – gauruočių į suremontuotas, dažais kvepiančias klases niekas neįleis! Todėl rugsėjo pradžioje gatvės nušvisdavo baltais pakaušiais – jie labai skirdavosi nuo saulėje įdegusių veidų ir bent man atrodydavo truputėlį vaiduokliški. Nors toji kirpykla ir kvepėjo muilu, vyrišku prakaitu, odekolonais „Trojnoj “bei „Krasnyj mak “, eiti į ją nebuvo jokio ūpo – gaila buvo ir laiką gaišti tvankioj eilėj, o dar labiau – taip sunkiai atsiželdintų garbanų. Tad mūsų tėvas, apimtas baugią pagarbą keliančio taupumo, iš savo atostoginių pinigų netikėtai net sau pačiam ėmė ir nupirko mechaninę plaukų kirpimo mašinėlę, kurių užvežė į naują ūkinių prekių krautuvę prie pašto. Tėvas, matyt, jau buvo apskaičiavęs, per kiek laiko ta mašinėlė atsipirks – už kirpimą plikai turėdavai pakloti visą seną rublį, o mašinėlė – nikeliuota, su aštriais dantukais, kreivom kojelėm (ar rankelėm) – kainavo apie šešiasdešimt rublių, irgi senais pinigais. Kirpti tėvas, aišku, visai nemokėjo, bet tikėjosi greit įgusti. Kiekvienas toks kirpimas mums virsdavo tikra kančia! Vargu ar ir pats kirpėjas jausdavo kokį malonumą, varydamas ilgus ruožus per mūsų trijų pakaušius. Gal tėvas užjautė, kad mums reikia trintis tose eilėse? Nesinori tikėti... Juoba kad eilių pakako ir prie žibalo, rūgščios forminės duonos, o šeštadieniais – ir pirtyje. Eilė buvo šventas dalykas, ir kiekvienas galėjo pasirinkti pagal savo skonį! Štai man beveik patikdavo žibalo eilė – per visą apylinkę sklisdavo salsvas, švelnus petroleumo kvapas, žmonės šnekučiuodamiesi stačiuodavo lauke, greta pasistatę įvairiausius bakus bei bakelius, o drėgnam pusrūsy sėdėdavo šlubas veteranas Kibildis ir litrine „miera “seikėdavo „šviesą ir šilimą skystam pavidale “, kaip jis mėgdavo sakyti. Taigi tėvas nupirko mašinėlę, ir mums nebereikėjo žiovauti kirpyklos eilėje. Deja, pirmosios pažintys su naujuoju instrumentu kėlė tokį siaubą, jog drebėdavom artėjant dienai, kai iš rašomojo stalčiaus bus ištrauktas tas kraupus įnagis ir ištarti rūstūs žodžiai: – Na, tai kuris pirmas? Mat, nepaisant plaukų ilgumo, tėvas kirpdavo mus visus tris paeiliui, tarsi kokius avinus. Ir dar sakydavo, kad aukojąs tam savo brangų laiką! Egzekucija turėdavo atrodyti mums šventė arba bent jau šventa apeiga. Tik vieną žiemą visai netikėtai gavom kelių mėnesių atokvėpį – reikėjo pasiųsti nuotrauką giminaičiams į Ameriką, tad mokytoja retos išimties tvarka leido kiek pasiauginti plaukus, kad mūsų amerikiečiai nepamanytų, jog Tarybų Lietuvos moksleiviai laikomi konclageriuose ar dar kur. Bet štai nuotraukos buvo seniausiai padarytos, išsiųstos, spėjo netgi ateiti laiškas su padėka ir linkėjimais. Taigi grėsminga kirpimo diena vėl artėjo! Suaugusieji tais laikais gyveno „nuo rinkimų iki rinkimų “, o mes, vaikai, laikėmės nuo vieno kirpimo iki kito... Buvo dar šiltas spalio šeštadienis, kai tėvas, perskaitęs laikraštyje kažkokį svarbų straipsnį, susirado mašinėlę ir ištarė ritualiniais tapusius žodžius: – Na, tai kuris pirmas? Man pavyko išsmukti į kiemą, kur balandžių laikytojai rūkydami aptarinėjo savo vartiklius ir „dzikarus “(nuo slaviško žodžio „dikarj “). Krimtau papuvusias kriaušaites ir jau buvau beužsimirštąs, kas manęs laukia. Bet štai pasigirdo įsakmus balsas, ir aš, lydimas pašaipaus, žeidžiančio juoko, nudūlinau į kambarį, kurio grindys jau buvo nuklotos brolių plaukais. Jie abu ašarotais veidukais tylėdami klausėsi vaikų radijo teatro, kuris vaidino iš palubėj pakabintos „lėkštės “. Jiedu jau buvo nė iš tolo nepanašūs į tuos dailiai sušukuotus berniukus, kurių nuotrauka – rodos, dar taip neseniai! – iškeliavo į Čikagą! Žinojau, kad po gero pusvalandžio ir aš pats būsiu lygiai toks, o paskui dar turėsiu sušluoti visus plaukus ir padėkoti kirpėjui. Kirpdamas tėvas itin sunkiai įveikdavo verpetus mūsų pakaušiuose, o aš jų turėjau net du. Tylom atsisėdau ant taburetės, pats apsigobiau paklodės skiaute, ir tėvas, jau atsipūtęs, per mano galvutę gražiai išvarė pirmąją vagą. Ar jis jau buvo tiek įgudęs, ar kirpo su įkvėpimu, bet šįkart mašinėlė beveik visai nepešė. Kirpimas man pasirodė kone malonus! Net pirmąjį mano verpetą mašinėlė įveikė palyginti nesunkiai. Liko antrasis – kirpėjas susikaupė, bet tuo metu į duris kažkas mandagiai pasibeldė, ir į kambarį įžengė visai netolimas mūsų kaimynas Konstantinas Mažuolis – aukštas, prakaulus vyriškis, praplikęs kaip ir tėvas – jokių garbanų ir verpetų! Tasai Mažuolis dėjosi esąs labai inteligentiškas, apsiskaitęs žmogus. Jis pajuokavo dėl mano plaukų: – Kuo dažniau kerpi, tuo greičiau auga! Ir tuojau pat šoko prie reikalo: – Sakykit, ar negalėčiau trumpam gauti to laikraščio, kuriame paskelbti paskutinieji Ženevos nutarimai? Tėvas padėjo mašinėlę, nusiėmė aprasojusius akinius, paprašė Mažuolį sėstis, o tada jau atsakė, kad tas laikraštis tikrai kažkur esąs. Lai svečias pasėdi, jis tučtuojau surasiąs. Tėvas pradingo, o Mažuolis mėgaudamasis pradėjo man pasakoti, kaip jį, mažytį, kitados irgi kankindavo avikirpėm žirklėm, ant galvos dar užvožę dubenėlį, kad būtų aišku, iki kurios vietos kirpti. Na ir palygino! Žinojau tokį fasoną, mes jį vadindavom „bliūdeliu “, šitaip kirpdavosi visi kaimiečiai. Mažuolis tarsi užjautė mane, bet jo akyse šokinėjo smagūs velniukai. Pagaliau, nešinas jau gelstelėjusiu laikraščiu, grįžo tėvas, atsargiai padavė jį Mažuoliui, ir aš jau laukiau, kad šis eis savo keliais. Kur tau! Kaimynas nė nesiruošė niekur eiti, jis patogiai atsisėdo, išskleidė oficiozą ir įsigilino į tekstą. Per jo petį aš spėjau užmatyti stambiom raidėm išspausdintą antraštę: „1954 METŲ ŽENEVOS NUTARIMAI “. O gal „susitarimai “, nebepamenu, įstrigo tik „Ženeva “– toks minkštas, magiškas žodis, bet jis man dar nieko nereiškė. O tėvas jau sukinėjosi aplink, ruošdamasis toliau kirpti. Matyt, jis irgi būtų buvęs nieko prieš, kad Mažuolis išeitų, bet išsilavinimas ir geras tonas neleido jam išvaryti uolaus skaitytojo pro duris. Nors šis ir buvo prisidengęs laikraščiu, tėvas, norėdamas pasirodyti esąs tikras meistras, taip įnirtingai kibo į mano antrąjį verpetą, jog kairioji mašinėlės kojelė (ar rankelė?) neatlaikė ir nulūžo. Tikriausiai ji ne nulūžo, o atsikniedijo ar atsilitavo, bet tėvas vis tiek nuleido abi rankas ir dusliu balsu ištarė: – Kojelė, rūkštele, nulūžo... Kaimynas kaipmat pakėlė akis nuo laikraščio, linksmai sužiuro į mane, skardžiai nusikvatojo ir sugriaudėjo: – Tai aš ir eisiu! Laikraštį dar šiandien atnešiu. Laikykis, broliuk! Už vieną muštą... Jis, matyt, norėjo pasakyti „už vieną pusiau luptą, pusiau skustą “, bet ką čia! Įžeidė mane baisiausiai šitas Mažuolis. Net pažaliavau iš piktumo, ašaros kaip lietus pabiro veidais – nujaučiau, kas manęs dabar laukia! Taip ir buvo. – Teks eiti kirpyklon, – tepasakė tėvas, tarsi būtų visai nekaltas dėl mano tragedijos. Broliai, tuojau suvokę, kas čia atsitiko, kūlversčiais spruko kieman, skubėdami apskelbti naujieną kitiems vaikams, kurių kieme dabar šurmuliavo visas tuntas. – Niekur aš neisiu! – pareiškiau. – Darykit, ką norit, neisiu! Tada mama įkalbėjo kaimynų mergaitę, vyresnę už mane, kad ši mane nuramintų, paguostų, sakytų, jog kiekvienam taip gali atsitikti ir panašiai. Bet ir ji guosdama vos laikėsi neprunkštusi – taip juokingai aš atrodžiau! Visai netikėtai pastebėjau, kad ir tėvas, žvilgtelėjęs į mane, neišlaikė ir kreivai nusišiepė. To jau buvo per daug! Iki pankų skiauterių buvo likęs daugiau kaip ketvirtis amžiaus. Iš kur aš galėjau žinoti, kad ateis laikas, kai mano šukuosena būtų buvusi nepralenkiama? Išvydęs save veidrodyje, aš pats taip apstulbau, jog iškart pradėjau raitytis iš juoko, kvatoti, krizenti. Tikrai komiškai atrodžiau! Tai mane ir išgelbėjo: vaikai, apgulę langą ir žvilgčiodami į mane, tuojau nustojo juoktis, netgi nusiminė ir dingo kieme. O tie, kurie liko, apstulbinti žvelgė į mano pusplikę galvą. – Duokit pinigų! Einu! – narsiai surikau. Mama tuoj įteikė man didžiulę žalią trirublę ir garsiai pasakė, kad likusius du rublius galiu išleisti kaip tinkamas. Tėvas, žinoma, susiraukė, bet šito sprendimo negalėjo atšaukti, užtat broliai apsiniaukė kaip rudens dangus. ... Iki tos kirpyklos buvo galiukas kelio, bet mane lydėjo geras tuzinas vienmečių ir kiemo bičiulių. Praeiviai nustebę gręžiojosi į mūsų delegaciją ir kraipė galvas. Išvydę mane, šeriuoti ir ilgais plaukais apaugę vyrai iš kirpyklos eilės, nė žodžio netarę, prasiskyrė, praleido į geriausios kirpėjos krėslą, ir po kelių minučių aš jau niekuo nesiskyriau nuo savo kaimynų, bičiulių ir priešų. Net šiek tiek susigraudinau, kad vėl esu toks kaip visi – paprastas ir plikas sovietinis moksleivis su nublukusiu mėlynu treningu... ir išdalijau savo palydai. Bent taip atsilyginau už draugystę ir solidarumą! Dabar, sulūžus mašinėlei, suruseno viltis, kad mes, kaip ir visi padorūs žmonės, vėl lankysimės pamuilėmis kvepiančioje kirpykloje. Turėjom tokią teisę, gal net tarptautinę! Tik šit vakarop, nešinas sulankstytu laikraščiu, vėl pasirodė Konstantinas Mažuolis. Jis kažkodėl visiems pareiškė, kad tais Ženevos susitarimais visiškai netikįs, kad visa tai tik muilo burbulas, akių dūmimas ir taip toliau. Didžiu politiku dėjosi šitas liesas vyras, o gal toksai ir buvo, kas čia žino. Tėvas labai keistai pasižiūrėjo į jį, bet nieko nepasakė: viskas, kas parašyta laikraščiuose, jam buvo šventa. Bent jau mums, vaikams, taip atrodė. Baigdamas savo politinę informaciją, Mažuolis truputėlį nusiramino, netgi atsiprašė už pakeltą toną ir jau tikrai rengėsi eiti, bet tarpdury atsigręžė: – A! Vos nepamiršau! Duokit man tą mašinėlę. Nunešiu vienam žmogui, jis puikus meisteris, ryt poryt ir suremontuos! Labai čia kas jo prašė kištis! Mūsų apmaudui, tėvas tuojau įteikė Mažuoliui ir mašinėlę, ir nulūžusią kojelę, ir dar pasakė, kad jeigu jam dar prireiksią kokio laikraščio ar žurnalo, tegul visuomet nesivaržydamas kreipiasi ar užeina. Taigi perspektyva „kirptis kaip žmonėms “išnyko kaip dūmas. Bet jau po savaitės ar dviejų klasėn įžengusi mokytoja iškart pataisė nuotaiką: – Kreipiuosi į visus berniukus! Vakar vakare gautas Ministro nurodymas... – ji truputėlį patylėjo, – kad nuo lapkričio pradžios jums bus leidžiama auginti trijų keturių centimetrų plaukus! Ar supratot, vyrai? Kur čia nesuprasi! Kaip ir visi plikiai, šią žinią sutikau šūksmais ir valiavimais. Aš turėjau ypatingą pagrindą taip džiūgauti: fasoninio kirpimo tėvas dar nebuvo išmokęs, tad kirpyklos durys turėjo jau atsiverti ir man. O netrukus išsiaiškinau ir kas toji Ženeva, ir kur ji yra. Tikriausiai žinot, tai labai gražus ir svarbus šveicarų miestas, nuo jo nemažai priklauso. Aptikęs šį vardą laikraščiuose, aš ir dabar beveik visuomet prisimenu kirpimo istoriją ir mechaninės mašinėlės avariją. Tokie dalykai neblėsta. Iki šiol Ženeva ir kirpykla mano galvoje tam tikra prasme yra neatsiejami dalykai, nes politika, kaip žinoma, visuomet prasideda nuo buities, o tik paskui, pamažu kildama aukštyn, patenka į vyriausybinius sluoksnius, ir galiausiai – į pačią Ženevą... Daugėja užsikrėtusiųjų vėžiui prilygstančia parazitine liga Daugėja ir pačių susirgusiųjų grėsminga parazitine liga echinokokoze, ir užsikrėtusiųjų sunkesne, vėžiui prilyginama jos forma. Echinokokozė - sunki parazitinė liga, kurią sukelia į žmogaus organizmą patekusios kaspinuočių lervos. Iki 80 proc. šia liga susirgusių ir negydomų ligonių miršta per 15 metų. Lietuvoje yra paplitę E. granulosus, sukeliantis cistinę echinokokozę, ir E. multilocularis, sukeliantis alveokokinę echinokokozę. Dažniausiai ligos dariniai - cistos - įsitvirtina kepenyse, rečiau - plaučiuose ar kituose organuose. Kaip yra teigusi Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ULPKC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė, cistinė echinokokozė yra lengviau gydoma, ją galima įveikti švitinant, operuojant, vaistais. Tuo tarpu alveokokinė, kaip ir vėžys, gali išplisti į kitus organus. ULPKC duomenimis, 2008 metais užregistruoti 32 echinokokozės atvejai: 11 alveokokinės echinokokozės ir 21 - cistinės echinokokozės atvejai. Tuo tarpu 2007 metais ši liga buvo nustatyta 12 asmenų, o prieš dešimtmetį ji būdavo diagnozuojama tik pavieniams asmenims. 2004 - 2008 metų duomenys rodo, kad didžiąją echinokokozės dalį sudaro cistinė echinokokozė, tačiau per šiuos metus labai išaugo sergamumo sunkesne šios ligos forma - alveokokine echinokokoze rodiklis: nuo 0,03 iki 0,32 atvejo, tenkančio 100 tūkst. gyventojų. 2005 - 2007 metais alveokokinė echinokokozė sudarė trečdalį visų echinokokozės atvejų, o 2008 metais - jau daugiau nei pusę, teigiama pranešime. Anot ULPKC specialistų, ši grėsminga liga dažniau nustatoma vyresniame amžiuje, tai yra 55 - 64 ir per 65 metų amžiaus žmonėms. Tai yra lėtiniai susirgimai, kurių inkubacinis periodas gali trukti nuo kelių mėnesių iki 5 - 15 metų. Statistikos duomenimis, tarp užsikrėtusių echinokokoze daugiau yra kaimo nei miesto gyventojų. Specialistai tai aiškina tuo, kad pagrindiniai šios infekcijos platintojai yra rudosios lapės, šunys, katės. Echinokokozės atvejai per 1996 - 2008 metus užregistruoti 29 Lietuvos rajonuose. Daug echinokokozės atvejų registruojama Lietuvos šiaurės vakarų ir šiaurės rytų rajonuose, kur nustatyta padidėjusi rudųjų lapių populiacija. Tačiau per visus šiuos metus daugiausiai echinokokozės atvejų užregistruota Vilniaus rajone - tai yra 46 atvejai, arba 39 proc., visų atvejų Lietuvoje. Specialistai išskiria tokius pagrindinius veiksnius, kurie lemia žmonių susirgimo echinokokoze didėjimą: lapių, šunų populiacijos augimas bei jų užsikrėtimo didėjimas, netinkamas šunų laikymas bei priežiūra, aplinkos teršimas šunų išmatomis, didelis echinokokų kiaušinėlių atsparumas aplinkoje, nepakankamas visuomenės, šunų augintojų sanitarinis švietimas, savišvieta, taip pat sergamumo padidėjimui įtakos turėjo ir pagerėjusi ligos diagnostika bei susirgimų registracija. Užsikrėsti echinokokoze galima visus metus, kadangi echinokokų kiaušinėliai yra atsparūs ir ilgai išsilaiko gyvybingi aplinkoje, tačiau yra periodai, kurių metu išauga rizika užsikrėsti. Tai yra laukinių uogų ir augalų rinkimo, medžioklės, ūkininkavimo sezonu. Susirgti šia liga rizikuojama užvalgius neplautų miško uogų arba kolektyviniame sode nukritusių vaisių, išgėrus nevirinto vandens, suvalgius neplautą daržovę, kuri buvo laistoma užkrėstu vandeniu, ir pan. Užsikrėsti galima glostant, žaidžiant su užsikrėtusiu šunimi ar kitu gyvūnu, ant kurio kailio ar liežuvio gali būti echinokokų kiaušinėlių. Net ir sveikas gyvūnas gali būti infekcijos šaltinis, kai ant jo kailio ar liežuvio echinokoko kiaušinėliai patenka per užterštą aplinką ar užsikrėtusius gyvūnus. Ligos sukėlėjai ant maisto, namų apyvokos daiktų gali patekti per užterštas rankas, su dulkėmis, juos gali pernešti vabzdžiai, musės, paukščiai, tarakonai. Apsisaugoti nuo šios grėsmingos ligos nesunku, tereikia laikytis asmens higienos - plauti rankas, daržoves, vaisius, uogas, taip pat neleisti šunims laižyti lėkščių, veido. II. APIE KENKSMINGUS ĮPROČIUS. Graudi saulės šviesa lapkričio vidurdienį. Tokia plona, kad praskridusi varna nubrauktų kaip voratinklį. Kaip šviesų audeklą, dengiantį ką tik nulipdytą, balandžių marmuru dar nenutaurintą Vado galvą. Bet ne galvos slepiasi po švelniu saulės šydu, o ištisi pasauliai, ir tik apie kai kurių egzistavimą mes turime neaiškių ir nepatikrintų žinių. Patys artimiausi, esantys paviršiuje, lyg pigmentinės kūno dėmės ar nusilupantis epidermis, yra muilo operos. Lyg kokie paraleliniai bėgiai jos driekiasi šalia tikrojo gyvenimo geležinkelio, tik niekas dar nematė jais važiuojančio traukinio, niekas nepaliko tarp bėgių garuojančios krūvelės ir neišmetė iš tambūro butelio ar palydovo. Pamačiusi prie Maximos išdidų Vycką nekirptais plevėsuojančiais gaurais, beveik galiu lažintis, kad jis yra paralelinis Luisas Albertas ar Chaime Garsija. Kas, kad bomžas. Tiesiog scenaristų skonis kitoks. O meilės kiekvienam seriale paprastai būna tiek, kiek vonioj putų, bet aš nuo to nepasidarau geresnė, atvirkščiai, mane ima smaugti neapykanta, ir baisiausia, kad ne serialo herojams ir ne prodiuseriui, o niekuo dėtiems padarams. Šeimynykščiams, pavyzdžiui. Norisi pasmaugti katiną. Bet ar verta smaugti Vycką ?.. Dėl ko ?.. Kad atimtum losjono buteliuką ?.. Viena aišku - muilo operų žiūrėjimas yra toks pat žalingas įprotis, kaip ir rūkymas. Vyras gąsdina, kad nuo serialų degraduosiu kaip asmenybė, ir eina rūkyti. Aš jam nieko nesakau. Rudenį virš ganyklų skrenda lengvi kaip eteris voratinkliai, retkarčiais pakimba ant viksvos virš sudžiūvusio karvės blyno ir vilnija kaip dar šilti iššukuoti plaukai. Ak, kad bent viename seriale pamatyčiau tokį vaizdą !.. Patikėčiau, kad paralelinis pasaulis susijęs su tikruoju. Bet argi meilė su karvašūdžiu turi ką bendra ?.. Todėl, seserys ir žmonos, įsijunkit LG beigi Samsungus. Ganyklon karvašūdžių žiūrėti tegu eina tos, kurios neturi televizorių. IV. APIE LYČIŲ NELYGYBĘ. Feminizmo ekskursuose viena protinga esybė rašė, kad moters psichinės bei fizinės sandaros ypatybes ir asmenybės kitoniškumą lemia tam tikrų organų sankirta (kokių, nesakysiu, nes droviuosi - užaugau gėdingo patriarchato sąlygomis). Apie vyrus ji nieko panašaus nerašė, tad man teko įsivaizduoti jų kitoniškumą pačiai ir padaryti išvadą, kad psichodelinis vyras su niekuo nesusikerta ir jo kitoniškumas panašus ne į sankirtą, o į šaltai vienas nuo kito atitolusius geležinkelio bėgius. Tuo tarpu moteris kniedyte prikniedyta prie savo sankirtos taško. O jūs dar stebitės, feminizmo nekentėjai, nykūs pašaipūnai, kad moterys šiokios ir anokios, kad neturi humoro jausmo. Jus kas prikniedytų ir dar acto vietoj alaus paduotų. Kita gudri esybė toje pačioje knygoje dūsavo - girdi, Dievas, sukūręs moterį, pasielgė neteisingai. Su giliu liūdesiu pažvelgiau į foliantą. Gal iš tiesų ?.. Ar kada matėte vidury tuščio lauko vienišą kopūsto galvą, plakamą žvarbaus vėjo ir lietaus ?.. Kokią giedrą į pumą ir net juoką ji kelia !.. O jeigu vietoj kopūsto įsivaizduotumėt moterį ?.. Esmi tikra, šypsena tuoj pradingtų. Moteris - visai nekomiška būtybė. Ne tik todėl, kad tai rūsti uošvė per laukus ateina tamstos koneveikti, kam prisirijęs nesvietiškai po stalu nupuolei ir kaip koks smirdas pačią su vaikais glūpais numušt kėsinaisi. Moteris nejuokinga, ir viskas. Dievas Adomui būtų galėjęs sukurti ne levą, o kopūsto galvą. Nebūtų reikėję iš rojaus varyti. Pasidedu šalin Ekskursus ir paimu Stilių. Sakau, gal radikalų feminizmą nustelbs amžinasis moteriškumas ?.. Kur tau. Žiūriu į aukštuomenės moteris ir apima skaudi gėla. Viena - su geidžiamiausiu šuniu, kita - su seksualiausiu automobiliu, trečia - su smaugliu ant kaklo... O kur vyrai ?.. Kur amžinasis džiaugsmas, kur tyrasis komizmas ?.. Kodėl vienas liūdniausių ir labiausiai niekinamų moters tipažų yra namų šeimininkė ?.. Ogi todėl, kad dažniausiai šalia jos būna ne vyras, o Chaime Garsija iš meksikiečių serialo. Jis, kaip žinoma, paralelinis, bekūnis, su namų apyvoka nesusijęs, su juo dažniausiai baisu - nežinia, kas jam šaus į galvą. O štai jeigu tikras vyras neštų iš paskos dulkių siurblio žarną ar sanitarinį valiklį voniai, būtų jau ne baisu, o juokinga, nes esu tikra, kad valiklio užsipiltų ant kelnių ir išeikvotų visus keiksmažodžių išteklius, berėkdamas ant siurblio, niekaip nepraryjančio senos kojinės. Tas pats ir valdžioje. Kai moteris šalia, vyro komizmas įgauna tragiškų bruožų. Prisiminkite baisiąją, fatališkąją sankirtą. Kuris vyras norėtų būti perkirstas ar nukirstas ?.. Juk ne driežas, nukirsta dalis neataugs. Perfrazuojant populiarią dainą Tu - mano lėktuvas, aš - tavo šturvalas, galima pridurti: Tu - mano geležinkelis siaurukas, aš - tavo mašinistė prasirūkius... O gal ne mašinistė, gal - semaforas ?.. Ne. Semaforas - hermafroditas. Ne tik todėl, kad nesirimuoja. Semaforai stabdo traukinius, o geležinkeliai tuo metu lieka tušti ir liūdni kaip surūkytas Primos pakelis. V. APIE IDEALĄ IR TĖVYNĖS MEILĘ. Neteisus yra tas, kuris sako, neva jautrūs poeto žodžiai apie Tėvynę paseno. O kas gi tu esi, Tėvyne, jei ne mes ?.. Sutikus Vycką prie kiosko, taip ir norisi griebti jį už atlapų ir surikti: „Ar bent suvoki, kas esi ?!.. “ Bet į abstrakčius klausimus protingai niekas neatsako. Jeigu paklausčiau, kiek kainuoja Idealas, Vycka bemat atsakytų: du litus šešiasdešimt. Nejaugi Idealas jam brangesnis už Tėvynę ir žmogų ?.. Nežinau to, bet tikiu, kad nuo Idealo mirti kur kas tauriau, nei nuo Agurkinio. O kaip būtų gražu, jei ir Seime kas didingai užriktų: Geresnio paminklo didvyriams nebus, kaip vykdymas jų idealo !.. Manau, jį suprastų ne tik elitas, bet ir žemieji sluoksniai. Ne taip skurdu jiems būtų, sulindus į šilumos trasas, gerti losjoną: žinotų, kad turi bendraminčių ir aukščiausiose instancijose. Šitas trapus ryšys dar žadina man tikėjimą tautų draugyste ir idealais. Numerio tema: apgalvojus švenčių scenarijų, galima sumažinti daugelį įtampą keliančių situacijų Ruošiamės šventėms Tikriausiai daugelis mūsų, pavargusios nuo gruodžio šurmulio, kasmet sau prisiekiame – na jau kitais metais viskuo pasirūpinsiu anksčiau: dovanėlėmis, maistu, apranga. Bet, sutikite, retai tuos pažadus tesime. Taigi, kad ir šiemet nepričiuptų vadinamasis studento sindromas, kai viską darome paskutinę minutę, šventėms pradėkime ruoštis jau dabar. Maistas Svarbiausia užduotis – nusipirkti jo tiek, kiek reikės, o ne tiek, kiek galime panešti. Kad persistengiame, neabejokite! Jungtinės Karalystės Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento duomenimis, per didžiąsias metų šventes šalyje į šiukšlių konteinerius patenka 230 tūkst. tonų maisto. To galima išvengti griežtai planuojant. Kad ir šiandien vakare pagalvokite, kokius patiekalus šventėms gaminsite, ir sudarykite produktų sąrašą. Pagalvokite ir apie tai, kaip organizuosite darbus: ką pirksite ir pasiruošite iš anksto, o ką gaminsite paskutinę minutę. Dėl meniu, stenkitės būti atvira naujiems pasiūlymams, nevenkite eksperimentuoti – nebūtina kasmet gaminti baltą mišrainę ar silkę su cinamonu. Puikių šventinių patiekalų idėjų apstu internete, kulinarijos knygose, žurnaluose – nepatingėkite išbandyti! Rinkdamasi patiekalus ir produktus, vadovaukitės paprasta taisykle: svarbu ne kiekybė, o kokybė. Juk nenorite, kad prikimšusi pilvus šeimyna tingiai tysotų ant sofutės, užuot džiaugusis puikia savijauta ir mielais pašnekesiais. Todėl keletas lengvų salotų receptų, originaliai pagaminta žuvis, neriebus sveikuolių pyragas bus maloni staigmena jūsų artimiesiems. Jeigu į namus sugužės būrelis svečių, paprašykite kiekvieno pasiruošti po patiekalą – pačiai reikės mažiau sukinėtis virtuvėje. Likus 2 savaitėms iki Kalėdų Ilgai negendančius maisto produktus: gėrimus, žirnelius ir konservuotus pomidorus, džiovintus ir citrusinius vaisius, riešutus, šaldytas uogas ar daržoves, riebalus, miltus, cukrų ir visus prieskonius galite nusipirkti jau dabar – paskutinę minutę nereikės stumdytis eilėse ir piktintis, kad prekybos centre pasibaigė kiaušiniai. Jeigu turite pažįstamų ūkininkų, susitarkite su jais, kad likus kelioms dienoms iki švenčių pristatytų mėsos, daržovių, pieno produktų ar žuvies. Juk žinote, kad paskambinus jiems paskutinę minutę tikimybė gauti tai, ko reikia, sumažėja. Ne bėda, jei žąsį nusipirksite iš anksto ir užšaldysite. Kulinarijos meistrai teigia, kad augintos iki gruodžio pradžios žąsys būna gardžiausios ir geriausio skonio. Pasak kulinarės Elžbietos Monkevič, daugelis tradicinių kalėdinių kepinių – vaisių keksai, štolenas arba meduoliai labai dažnai pradedami gaminti prieš šventes, nes tešla ilgiau brandinama. Taigi pats metas ją maišyti. Likus savaitei iki Kalėdų Likus 2 – 3 dienoms iki švenčių, prekybos centruose ar ūkininkų turgeliuose galite nusipirkti žąsį, kalakutą ar karpį ir pamarinuoti iš anksto pasiruoštu marinatu ir padažais – dieną kitą pastovėję būna gardesni. Kelios dienos iki švenčių metas kepti pyragus, žuvies ir mėsos vyniotinius. Prieš patiekiant beliks tik papuošti. Jeigu norite jaudintis, kad galite nesuspėti, išsirinkite ne taip greitai gendančių pyragų receptus, pavyzdžiui, mielinę panetonę ar bandeles su džiovintais vaisiais. Tokius galite pasiruošti ir prieš kelias dienas – tikrai nesuges. Pirkiniai Viena prasmingiausių metų švenčių Kalėdos neretai taip įsuka į masinio vartojimo ratą, kad nejučiomis pamirštame tikrąją jos prasmę. Psichologai teigia, kad tie, kurie švenčia Kristaus gimimą ir turi stipresnį gyvenimo prasmės pajautimą, yra laimingesni už tuos, kurie mano, kad norint nustebinti artimuosius reikia plačiai atverti pinigines. Pastarieji ramybės ir susikaupimo periodą praleidžia triukšmingų prekybos centrų šurmulyje ir priperka nereikalingų daiktų, kurie vėliau atsiduria šiukšlynuose. JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, žiemos švenčių laikotarpiu per savaitę šalyje išmetama apie 1 mln. tonų šiukšlių daugiau nei įprastai, o vyniojamojo popieriaus, atvirukų ir dovanų maišelių kiekis siekia ir 4 mln. tonų. Todėl negriebkite visko iš eilės, kas, labai tikėtina, atsidurs šiukšlyne. Labai pravartu laikytis „vienos dovanos “taisyklės: artimųjų rate burtų būdu išsiaiškinkite, kas ir kam šiais metais pirks dovaną, o dar geriau susitarkite, kad ji bus pagaminta pačių – paskaičiuokite, kiek nereikalingų išlaidų išvengsite. Jeigu dovanas visgi pirksite, rinkitės kuo universalesnes. Tiks kvapūs kosmetiniai aliejai, plaukų gaivikliai, skutimosi losjonai, stilingi klasikinių spalvų šalikai, kasdienybę praskaidrinantys ar intelektą skatinantys smagūs žaidimai. Nežinote, ką dovanoti? Pravartu paskaityti to asmens horoskopą – dažniausiai ženklo aprašymas idealiai atspindi žmogaus pomėgius ir stilių. Ir atminkite: visada geriausios dovanos yra tos, kurias galima panaudoti ar suvartoti: bilietai į koncertą, teatrą, sporto rungtynes, vakarienė restorane, pačių kepti sausainėliai, gurmaniški maisto produktai, masažo kuponai ir t. t. Likus 2 savaitėms iki Kalėdų Tikrai žinote, ką pirksite vienam ar kitam asmeniui? Neatidėliokite ir padarykite tai jau šią savaitę. Iki paskutinės minutės laukiamos nuolaidos gali ir nebūti, o streso pakaks. Nupirktas dovanas iš karto supakuokite – šis darbas atima labai daug laiko, jeigu nededate dovanų į maišelius. Dovanas nutarėte gaminti pati? Šaunuolė! Pradėkite kuo anksčiau – pačios suverta apyrankė ar nerta segė draugei atims nemažai laiko, todėl dvi savaitės iki Kalėdų – tinkamas metas rankdarbiams. Gamindama stenkitės sunaudoti namuos esančias nereikalingas medžiagas, dovanoms pakuoti – senus laikraščius – taip tarsi prikelsite daiktus antram gyvenimui ir nekenksite aplinkai. Stilingai įpakuotos į stiklainiukus, ekologiškus maišelius ar popierines dėžutes valgomos dovanėlės visada mielos ir naudingos. Jau šią savaitę galite iškepti ilgai negendančių imbierinių sausainių ar meduolių ir paprašyti dukters, kad padėtų pagaminti dėžutes ar dailia servetėle ir lipduku papuoštų stiklainiukus. Likus savaitei iki Kalėdų Jeigu nespėjote pasirūpinti dovanomis artimiesiems ir paskutinę minutę nenorite blaškytis po parduotuves, žinokite, kad dovanas patogu pirkti internetu. Taip sutaupysite laiko ir išvengsite nemalonių eilių. Puikus sprendimas – bilietai į spektaklį, mėgstamo žurnalo prenumerata, savaitgalio kelionė ar pramoga, grožio procedūrų, sporto klubo kuponas. Nesugalvojote, ką dovanoti artimiesiems? Padovanokite jiems savo laiką – ant atviruko parašykite kvietimą pavakaroti. Pagal galimybes – kavinėje, kine, o gal gamtoje su pačių rinkta žolelių arbata, keptais meduoliais ar obuolių pyragu. Šiame skubos amžiuje atrasta minutėlė laisvo laiko ir nuoširdus dėmesys – daug didesnė dovana už kinišką galva kinkuojantį kiškutį. Namai Taip jau yra, kad visus metus nevaliusios langų, šviestuvų ir gyvenusios su raminamai plazdančiais voratinkliais palubėse nusprendžiame metinę švaros misiją įvykdyti per savaitę: skalbiame, laidome, purškiame, šveičiame, blizginame... Dar blogiau, jei užsimojame tai padaryti pačios, be niekieno pagalbos, per savaitgalį ir taip tobulai, tarsi svečiai rinktųsi ne kalėdoti, o ieškoti dulkių ant palangių. Liaukitės graužtis, kad nieko nespėjate. Atminkite, metų pabaiga – tai dar ne gyvenimo pabaiga, daugybę darbų galime atidėti vėlesniam laikotarpiui. O jeigu esate iš tų, kurios žūtbūt privalo apsikuopti prieš šventes, tai darykite išmintingai. Tikriausiai skaitėte ar girdėjote apie tobulą „FlyLady “tvarkymosi sistemą, kurią prieš dešimtmetį sukūrė amerikietė namų šeimininkė Marla Cilley? Pagrindinis jos principas – į namų tvarkymąsi žvelgti linksmai ir nedirbti iki išsekimo. M. Cilley sako: „Namai netapo netvarkingi per vieną dieną, tad per vieną dieną jų nesutvarkysi ir graužtis dėl to nereikia. “ Taigi pirmiausia užsirašykite, ką ir kada darysite, o tada imkitės darbo. M. Cilley pataria namus padalyti į penkias zonas (virtuvę, svetainę, miegamąjį, vonią ir prieškambarį, vaikų kambarį) ir kiekvienoje darbuotis savaitę kasdien ne ilgiau nei 15 min. Mums, žinoma, tai nepavyks, nes laiko liko mažiau, bet kas sakė, kad vaikų kambario, vonios ir prieškambario, taip pat miegamojo zonos negalite patikėti vaikams ir vyrui? Jums liks tik svetainė ir virtuvė – kaip tik dviem savaitėms. Likus 2 savaitėms iki Kalėdų Mėginkite sutvarkyti svetainę: išmeskite nereikalingus daiktus, kasdien po vieną išvalykite langus, išblizginkite šviestuvus ir nuvalykite dulkes nuo knygų, interjero smulkmenų. Specialia servetėle nublizginkite augalų lapus. Jeigu turite galimybę, užuot skalbusi užuolaidas, neškite jas į valyklą – švarias ir kvepiančias beliks tik pakabinti. Išvalykite dėmes iš tekstile aptrauktų baldų, išplaukite ir specialiu purškikliu išvaškuokite grindis – ant vaškuotų nešvarumai ir dulkės ne taip greitai kaupiasi. Jeigu svetainėje stovės eglutė, o žaisliukus ketinate gaminti, paprašykite vaikų pagalbos – mažieji gali iškirpti snaiges, kiškučius. Šventėms atėjus, beliks tik sukabinti viską ant žaliaskarės. Likus savaitei iki Kalėdų Tvarkykite virtuvę: nušveiskite spinteles, garintuvą, mikrobangų krosnelę, jei tokią turite, sutvarkykite šaldytuvą. Pasirūpinkite šventinio stalo serviravimu: staltiesėmis, servetėlėmis, indais, įrankiais ir taurėmis – išblizginkite juos ir laikykite uždarus, kad atėjus vakarienės metui ant stalo reikėtų tik sudėti. Grožis ir mada Bene svarbiausias dalykas ruošiantis šventėms, galvojant apie maistą ir staigmenas artimiesiems – nepamiršti savęs. Juk negalite prie stalo sėsti pajuodusiais nuo įtampos paakiais, bambeklės veido išraiška, ties šaknimis ataugusiais nedažytais plaukais ir paskutinę minutę paskubomis iš spintos ištraukta vienintele ten kabančia išlyginta suknute. Jokių atsikalbinėjimų – nebuvo kada, už ką, nespėjau, kirpėja nepriėmė ir pan. – būti negali! Atminkite, kad aplinką, grožį ir harmoniją savo požiūriu, mąstymu ir veiksmais šeimose kuriame pačios. Taigi, kuo harmoningiau jausimės, tuo gražesnės bus šventės. Geriau mažiau mišrainių, bet daugiau džiaugsmo, šypsenų, dėmesio, šiltų rankos paspaudimų ir grožio. Kirpėja negali jūsų priimti? Plaukus gali nudažyti ir kaimynė ar vyras. Neturite pinigų naujai palaidinukei? Puikių galima rasti ir dėvėtų drabužių parduotuvėse. Svarbu – noras. Likus 2 savaitėms iki Kalėdų Apsispręskite, kuo vilkėsite per šventes, ir sukomplektuokite visą drabužių ansamblį su aksesuarais. Jeigu reikia, įsigykite keletą naujų, ką galite, atnaujinkite. Svarbiausia, kad paruoštas drabužių komplektas kabotų spintoje. Ilgalaikiu lakavimu nusilakuokite nagus – net po daugybės darbų lakas nenusilups ir nereikės gaišti laiko einant pas manikiūrininkę. Jeigu jūsų kirpėja dar ras laisvo laiko, susitvarkykite plaukus. Jeigu ne, nenusiminkite, kad pražiopsojote – paprašykite, kad draugė ar mama spalvinamąja kauke ar putomis juos atgaivintų. Jeigu tiksliai žinote plaukų dažų numerį, galite ir nusidažyti. Kosmetikos parduotuvėje nusipirkite efektyvią greito poveikio odą gaivinančią ampulę. Tiks nuo streso, veido odos spalvą gerinanti su deguonimi ir pan. – užsitepusi likus valandai iki vakarėlio, atrodysite puikiai. Jeigu ketinate vilkėti atvirą drabužį, keletą kartų apsilankykite soliariume – saulės spindulių, tegul ir dirbtinių, nurusvintas kūnas atrodo dailiai. Likus savaitei iki Kalėdų Nespėjote apsilankyti soliariume? Ne bėda. Prieš šventinį vakarą patepkite veidą švelniai rusvinančiu arba savaiminio įdegio kremu. Likus dienai iki švenčių, pabandykite panaikinti veide nuovargio pėdsakus. Nemigą, stresą, pervargimą labiausiai išduoda juodi ratilai aplink akis. Juos sumažins žaliosios arbatos, petražolių kompresai. Veido spalvą padeda atgaivinti trumpas masažas ledo kubeliais. Vakarą prieš šventes skirkite valandėlę tik sau. Aromatinė žvakė, mėgstamos vonios putos, veido kaukė, atpalaiduojanti muzika – ir nuovargio žymių kaip nebūta. Kalėdų atmintinė 20 naudingų patarimų kiekvienai Kad šventės netaptų sveikatai grasinančiu finansiniu smūgiu, būtinai planuokite šventinį biudžetą ir bent apytikriai paskaičiuokite, kiek išleisite maistui, dovanoms, drabužiams. Svarbiausias dalykas, padėsiantis kokybiškai pasiruošti šventėms, – griežtai suplanuota dienotvarkė ir darbų sąrašėlis. Kalendoriuje pasižymėkite, ką tiksliai darysite kiekvieną dieną, ir darykite taip, kad viskas atimtų kuo mažiau pastangų. Nors įprasta apsipirkti savaitgaliais, vėlyvas pirmadienio ar antradienio vakaras puikiai tiks – nereikės stumdytis ir gaišti laiko eilėse. Išsiruošusi pirkti dovanėlių ar maisto produktų, turėkite sąrašėlį ir pirkite tik jame surašytus produktus – išvengsite pagundų prisipirkti nereikalingų akcijos prekių. Kad ir kokia pašėlusi šventinė karštinė jus krėstų, raskite laiko sau: vakarais paskaitykite knygą, užsirašykite į masažą, o gal grožio procedūrą, paklausykite ramios muzikos, jei praktikuojate dvasines praktikas, raskite joms minutėlę kitą. Įtampą puikiai malšina miegas, o nuotaiką gerina ir stiprybės teikia reguliari mankšta, pasivaikščiojimai gryname ore. Nepuoselėkite tuščių iliuzijų. Psichologai sako, kad kaip ir per atostogas, taip ir per šventes mus apima nepagrįsti lūkesčiai – laukiame iš TV ekranų, žėrinčių reklamų brukamų kalėdinių stebuklų, perdėtos harmonijos ir dėmesio, bet visa tai praryja darbo vakarėliai, metų pabaigos darbai. O ką jau kalbėti, jei ir taip visus metus namuose tvyrojo įtampa. Tokiais atvejais stebuklai mažai tikėtini – gerbkite vieni kitus ir kalbėjimo tonu, maniera, stenkitės parodyti pagarbą ir supratingumą artimiesiems. Jokių konfliktų! Žiūrėkite į viską pozityviai ir atminkite, kad kalėdinis laikas turėtų būti džiaugsmingas ir nuotaikingas, o švenčių stebuklą ir pakilią nuotaiką sukuriame mes patys. Raskite laiko geriems darbams. Jeigu žinote, kad kaimynas vienišas, iškepkite jam pyragą. Pakvieskite neseniai išsiskyrusią ar artimo netekusią pusseserę praleisti šventes drauge. Kukliau gyvenančios draugės mažyliui padovanokite mielą smulkmenėlę, jei turite galimybę, pagalvokite apie labdarą. Atminkite, geri darbai įprasmina Kalėdas daug labiau nei pedantiškai blizgantys, bet šalti namai. Nekonkuruokite ir nerenkite pasirodymų. Šiame blizgių vitrinų ir netikrumo amžiuje neretai šventės tampa tarsi mini spektakliais – kas gražiau ir turtingiau pasirodys, kas labiau nustebins drabužiais, priblokš nauja šukuosena. Visa tai sukelia tik milžinišką įtampą ir savotiškas varžybas. Atsipalaiduokite ir būkite savimi. Praleiskite šventes taip, kaip norite, kad ir vieni su šeima, atokioje trobelėje miške ar egzotiškoje kelionėje, apie kurią seniai svajojote, bet vis neišdrįsdavote dėl savo įsitikinimų, metų metais formuotų tradicijų. Tradicijos irgi keičiasi, pagaliau jas šeimose galite pradėti kurti. Per šventes tikrai nebūtina aplankyti būrius draugų, giminaičių, vis tiek visko nesuspėsite. Atminkite, kad ramesnės Kalėdos dažnai reiškia ir mažiau streso. Nesijauskite blogai dėl to, kad neturite už ką nupirkti vaikų trokštamų dovanų. Situacija taps paprastesnė, jei su šeima aptarsite, kas jums yra Kalėdos ir ką jos reiškia. Vaikai turi žinoti, kad labiau nei prašmatnios dovanos svarbu artimojo dovanotas dėmesys ir laikas, praleistas drauge. Įmonės vakarėliui artėjant Artėja didžiosios metų šventės, o kartu ir ištikimi jų palydovai – įmonių vakarėliai, kurie yra tokie pat svarbūs kaip ir bet kuri darbo užduotis. Todėl, jeigu rimtai galvojate apie karjerą, jūsų elgesys vakarėlio metu taip pat turi būti nepriekaištingas. Kol atsakingi už vakarėlio organizavimą suka galvas, koks jis galėtų būti, ir skaičiuoja biudžetą, likę kolegos laisvu nuo metinių ataskaitų rengimo metu prisimena ankstesnes šventes. „Prisimenate, kaip skyriaus direktorius, tada tik projektų vadovas, tą juokingą konkursą suorganizavo! Dar ir dabar legendos sklando! “ „O kaip Rūta iš pardavimo skyriaus kalbą apie geresnį vadovavimą skėlė! Keista, kad ji iki šiol dirba. “ Panašių pavyzdžių daugybė. Organizacijos vakarėlis – tai ne šėlionės artimų draugų rate. Neretai į juos kviečiami ne tik darbuotojai, bet ir įmonės klientų bei partnerių atstovai, todėl vakarėlio atmosfera tik vadinama neformalia. Iš tiesų kompanijos, ypač didelės, nustato tam tikras taisykles, nors ir ne tokias griežtas kaip biure. Aprangos kodas Apranga privalo atitikti aplinką. Paprastai įmonės darbuotojai kvietimus į vakarėlį gauna su juose nurodytu aprangos kodu. Jeigu ne, vadinasi, pakanka laikytis bendrų taisyklių. Pavyzdžiui, furšete po oficialios darbo dienos tinka pasirodyti dėvint kostiumėlį, priderinus keletą puošnesnių detalių. Sutikite, kad šalia kompiuterių, spausdintuvų, kopijavimo aparatų ir panašių darbo atributų žemę siekianti suknelė atvirais pečiais atrodys keistai. Prabangiame restorane būtina vilkėti vakarinę ar koktelių suknelę, naktiniame klube – laisvesnio stiliaus drabužius. O štai pernelyg atviros, provokuojančios ir akį rėžiančios aprangos firmos vakarėlyje privalu vengti. Net vadinamoje neformalioje aplinkoje kolegos vienas kitam turi likti kolegomis. Žinoma, nėra taisyklių be išimčių, bet, nepriklausomai nuo to, koks jaunas ir draugiškas jūsų kolektyvas, sijono ilgio ir iškirptės gylio turite deramai paisyti. Santykių vakarėlis nekeičia Tas, kuris pasakė, kad pirtyje ir vakarėlyje vadovų nėra, turbūt juokavo. Vadovas visada lieka vadovu, net palydint senuosius metus sodyboje už šimto kilometrų nuo biuro. Nesakau, kad generaliniam direktoriui artinantis prie jūsų staliuko privalote atsistoti ir sugiedoti įmonės himną, bet ir familiariai stverti į glėbį kaip seną bičiulį nedera. Kad ir kokia neformali jums atrodytų atmosfera, nevertėtų vadovui primygtinai siūlyti dalyvauti juokinguose konkursuose ar tempti į šokių aikštelę jam to nenorint. Panorės – pats prisidės. O štai jeigu pobūvio metu nusišypsos laimė ramiai su juo pasikalbėti (vadovo pasiūlyta tema) – užsidirbsite didelį pliusą. Tik nesistenkite pokalbio pasukti jums rūpimais rimtais klausimais, greičiausiai nebūsite išgirsta, nes aplinka ne ta. Bet ir nutraukti užsimezgusio pokalbio nereikia, pagaliau kodėl nepakalbėjus apie kitų metų planus? Gerti ar negerti ?.. Didžiosios Britanijos sociologai atliko tyrimą ir paaiškėjo, kad dauguma kompanijų per vakarėlius vaišina alkoholiu. 64 proc. organizacijų svečiams siūlo ir stipriųjų, ir silpnųjų gėrimų, 27 proc. – tik stipriųjų ir vos 9 proc. kompanijų vakarėliuose nebūna jokių alkoholinių gėrimų. Jeigu jūsų įmonė ne iš pastarųjų, nepamirškite – saikas, saikas ir dar kartą saikas. Daugeliui skaitytojų šis patarimas greičiausiai neaktualus, bet vis dėlto verta prisiminti, kad alkoholis – karjeros priešas. Vienos dviejų taurių vyno pakanka atsipalaiduoti, elgtis natūraliai ir išmesti iš galvos darbo problemas. Didesnis išgertų svaigalų kiekis gali neigiamai atsiliepti karjerai. Retas vadovas ryšis paaukštinti darbuotoją, kuris nekontroliavo savęs ir apgirtęs blaškėsi tarp kolegų ir partnerių. Jeigu manote, kad bus sunku susilaikyti nuo trečios ar ketvirtos taurės, geriau išvis venkite vartoti alkoholinių gėrimų. Kad nebūtumėte balta varna, galite griebtis įvairių gudrybių: „kaltę “suversti paūmėjusiam skrandžio uždegimui, vietoj vyno įsipilti vandens ir pan. Dainos, šokiai, estrada Taip jau yra, kad įmonės vakarėliai – tai ne tik bendra vakarienė ir tostai už kompanijos sėkmę kitais metais. Paprastai organizatoriai stengiasi prigalvoti įvairių konkursų. Gerai, jeigu esate prigimties apdovanota ir puikiai sugebate susidoroti su pačiomis ekstremaliausiomis užduotimis. O ką daryti, jeigu taip nėra? Telieka tikėtis, kad niekas prieš jūsų valią netemps ant scenos šokti kankano. Visgi reikia atsiminti, kad darbuotojus, kurie dalyvauja įvairiose rungtyse, vadovai gali vertinti kaip turinčius gerų komunikavimo gebėjimų ar net lyderio savybių. Tai – didelis pliusas, todėl entuziazmas panašiose situacijose yra pranašumas. Bendravimas – vertybė Kad vakarėlis pasisektų ir keltų gerų prisiminimų, stenkitės elgtis natūraliai. Bendraukite su kolegomis, tegul jie pažįsta jus ne tik kaip gerą specialistę, bet ir kaip malonią, žavią pašnekovę. Todėl nekibkite prie jų su darbo problemomis, juk šventėje daug maloniau kalbėtis, pavyzdžiui, apie keliones. Būkite pasiruošusi pasakyti trumputį tostą, jei prireiks. Parodykite, kad sugebate ne tik pristatyti naujas įmonės paslaugas, bet ir negailėti gerų žodžių darbo kolektyvui. Stenkitės pabendrauti su kuo daugiau žmonių. Ypač didžiųjų kompanijų vakarėliai kaip tik ir rengiami, kad galėtų artimiau susipažinti kolegos iš skirtingų padalinių, kurie paprastai tik pasilabina prasilenkdami koridoriuje. Tik neužsimirškite. Flirtas šventinio vakarėlio metu ne toks pavojingas kaip tarnybinis romanas, tačiau būkite atsargi, kad savo žavesiu pernelyg „neapdovanotumėte “kurio nors kolegos ir kitą rytą įmonėje nereikėtų rausti. Eiti ar neiti? Kai kurie darbuotojai stengiasi išvengti dalyvavimo rengiamame vakarėlyje: kas dėl to, kad nejaukiai jaučiasi panašiuose susibūrimuose, kam sunku išsirinkti aprangą, o kas nepasitiki savimi. Visgi dėl karjeros lankytis panašiuose renginiuose neabejotinai verta! Juk į darbą kartais taip pat nenorite, tačiau keliatės ir einate. Žinoma, karjera restorane nedaroma, bet pademonstruotas lojalumas kompanijai gali padėti įsitvirtinti kolektyve. Ignoruoti vakarėlį gali tie, kurie jau tapo dideliais viršininkais arba yra tikrai nepakeičiami specialistai. Todėl, jeigu labai tvirtai nusprendėte neiti, privalote turėti svarią priežastį ir pradėti maždaug taip: „Patikėkite, tikrai norėčiau dalyvauti ir labai nusiminiau, kad negalėsiu ateiti... “ Beje, įspėti šventės organizatorius privalote ne tik tada, jei visai neateisite, bet ir jeigu šiek tiek vėluosite. Pavėluoti be įspėjimo – blogas tonas. Tai ne pasimatymas ir bus labai nesmagu, kai brausitės pro staliukus per viršininko kalbos kulminaciją. Spėkite, ar jis bus patenkintas... Patarimai šventę rengiančioms namuose Iš anksto kalendoriuje pasižymėkite tą dieną ir neplanuokite jokių kitų renginių. Pagalvokite ir užsirašykite, ką turite padaryti ruošdamasi šventei. Pasistenkite viską atlikti likus mažiausiai 2 – 3 valandoms iki renkantis svečiams. Turėsite laiko nurimti ir pasipuošti. Tiksliai apskaičiuokite biudžetą. Kiekvienai vakarėlio daliai (maistas, gėrimai, programos, automobilių ar patalpų nuoma ir pan.) „primeskite “sąmatą. Tik atminkite, kad perkrauta vakaro programa ir pernelyg prabangus stalas svečius gali varginti tiek pat, kiek ir viso to trūkumas. Svarbiausia, kad „tilptumėte “į numatytą pinigų sumą ir sukurtumėte šventinę nuotaiką, kad visi liktų patenkinti. Labai atsakingai rinkitės muziką. Pavyzdžiui, šeimos šventėse dalyvauja įvairaus amžiaus žmonių, todėl geriau tiks atpalaiduojanti, neerzinanti muzika. Verta prisiminti, kad nejaukias situacijas gelbsti būtent muzika. Jeigu rengiate panašaus amžiaus svečiams skirtą teminį vakarėlį ar romantinį vakarą dviem – muzikinis repertuaras bus kitoks. Iš anksto pagalvokite, kur rengsite šventę. Patalpos dydis turėtų derėti prie žmonių skaičiaus, kad svečiams nebūtų pernelyg ankšta ar neglumintų per didelis plotas. Jaukumo suteiks skoningos dekoracijos, priderintos prie šventinės temos. Be balionų ir girliandų, galite rinktis įvairias gėlių kompozicijas, kitas dekoratyvines puošybos detales. Neapsikraukite įvairiais darbais paskutinę dieną prieš šventes. Pasistenkite pailsėti, pasirūpinkite išvaizda. Gerai išsimiegokite – būsite geros nuotaikos, neišvargusi. Jeigu rengiate šventę, vadinasi, būsite tais „klijais “, kurie laikys visus svečius. Ko gero, nėra nieko blogiau nei surūgusi vakaro šeimininkė. Vengrija: protestai prieš naujo premjero paskyrimą Keletas tūkstančių žmonių surengė protestą Vengrijos sostinėje Budapešte prieš naujo ministro pirmininko Gordono Bainajaus paskyrimą. Policija tvirtina, kad protestuotojai mėtė įvairius daiktus ir bandė prasibrauti pro tvorą, juosiančią parlamento rūmus, pranešė BBC. Gauta pranešimų, kad per susirėmimus nukentėjo keletas protestuotojų ir policijos pareigūnų. G. Bainajus pakeitė Ferencą Diurčanį, kuris apie atsistatydinimą iš premjero posto paskelbė kovą, teigdamas, kad jaučiasi esąs kliūtis naujoms reformoms. G. Bainajų, kuris buvo ekonomikos ministras, į premjerus antradienį prisaikdino parlamentas. Už jo paskyrimą ministru pirmininku balsavo 204 iš 386 parlamentarų. Tačiau antivyriausybiniai protestuotojai reikalauja, kad parlamentas būtų paleistas ir surengti pirmalaikiai rinkimai. G. Bainajus dar prieš savo išrinkimą paskelbė apie taupymo priemones ir skausmingas ekonomines reformas. Jis vadovauti vyriausybei turėtų iki kitų rinkimų, kurie planuojami 2010 metų balandį arba gegužę. Vengrijai ekonominė krizė yra smogusi ypač smarkiai. Statistikos departamento duomenimis, nedarbas šalyje nuo gruodžio iki vasario išaugo iki 9,1 proc. Praėjusių metų pabaigoje vyriausybė buvo priversta paprašyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir kitų institucijų 25 mlrd. dolerių kreditų. LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2008 M. RUGSĖJO 22 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-459 „DĖL VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ SKYRIMO PROGRAMOS „MENO KŪRYBOS PLĖTRA IR SKLAIDA LIETUVOJE IR UŽSIENYJE “PRIEMONĖS „VYKDYTI PROJEKTO „VILNIUS – EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖ 2009 “PARENGIAMUOSIUS DARBUS “PROJEKTŲ DALINIAM FINANSAVIMUI TVARKOS APRAŠO, PARAIŠKOS, SUTARTIES IR ATASKAITŲ FORMŲ PATVIRTINIMO “PAKEITIMO 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. ĮV-529 Vilnius Pakeičiu Valstybės biudžeto lėšų skyrimo programos „Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje “priemonės „Vykdyti projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009 “parengiamuosius darbus “projektų daliniam finansavimui tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. ĮV-459 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų skyrimo programos „Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje “priemonės „Vykdyti projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009 “parengiamuosius darbus “projektų daliniam finansavimui tvarkos aprašo, paraiškos, sutarties ir ataskaitų formų patvirtinimo “(Žin., 2008, Nr. 109-4179): 1. Išdėstau 5 punktą taip: „5. Paraiškas gali teikti visi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti ne pelno siekiantys viešieji juridiniai asmenys, veikiantys kultūros srityje ir teikiantys kultūros srities paslaugas (toliau – projektų vykdytojai), išskyrus fizinius asmenis. Teikiant paraišką projekto daliniam finansavimui projekto vykdytojas praranda teisę teikti paraiškas ir gauti dalinį finansavimą tiems patiems projektams vykdyti iš kitų ministerijos strateginiame plane nurodytų programų priemonių. Projektas negali būti dalinamas į mažesnius projektus (vykdomus to paties ar kito vykdytojo), kuriems paraiškos būtų teikiamos ir skiriamas dalinis finansavimas jų įgyvendinimui, kaip atskiriems projektams, iš kitų ministerijos strateginio plano nurodytų programų priemonių. “ 2. Išdėstau 32 punktą taip: „32. Projektui skirtos lėšos negali būti naudojamos kitiems tikslams, nei nurodyta su ministerija pasirašytoje sutartyje, arba būti perkeltos į kitus biudžetinius metus. Ministerijai nustačius, kad projektų vykdytojai apgaulės būdu gavo valstybės biudžeto asignavimus, projekto vykdytojai privalo juos grąžinti ministerijai per ministerijos nustatytą laikotarpį ir praranda teisę trejus metus teikti paraiškas ir gauti finansavimą iš visų ministerijos strateginiame plane nurodytų programų priemonių. Jeigu projekto vykdytojai per ministerijos nustatytą laikotarpį negrąžina apgaulės būdu gautų valstybės biudžeto asignavimų, jie išieškomi teisės aktų nustatyta tvarka. “ Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis