test-blind/lt.txt

Nekentėkite galvos skausmo Gydytoja rezidentė Lina Mozūraitė Kokie gali būti
galvos skausmai? 1. Pirminiai. Tai tokie galvos skausmai, kai nėra akivaizdžių
ligų ir organinių pakitimų, galinčių juos sukelti. Jie linkę kartotis. Šiai
grupei priklauso trys rūšys – migrena, įtampos tipo ir klasteriniai galvos
skausmai. 2. Antriniai. Juos sukelia kokia nors konkreti organinė patologija ir
šiuo atveju galvos skausmas yra tik tam tikros ligos simptomas. Kada galvos
skausmas yra pavojingas? Jeigu galvos skausmai prasidėjo > 50 metų amžiaus.
Jeigu tai stiprus, naujai atsiradęs galvos skausmas, skirtingo pobūdžio nei
anksčiau. Jeigu atsiranda tuoj pat atsikėlus po miego ar pažadina iš miego.
Jeigu buvo padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Jeigu galvos skausmai prasidėjo
po galvos traumos. Jeigu skausmas nepasiduoda gydymui įprastiniais skausmą
malšinančiais vaistais. Jeigu galvos skausmą lydi neurologiniai simptomai,
sąmonės ir psichikos sutrikimai. Jeigu greta yra sisteminės ligos požymių
(karščiavimas, sprando raumenų rigidiškumas, bėrimas ir kt.). Pavojaus ženklai,
kai reikia pacientą siųsti pas specialistą: Jeigu skauda visą galvą –
peršalimas, karščiavimas, infekcinės ligos. Skausmas kaktos srityje, virš
akiduobių – akių ligos, blogai parinkti akiniai, rinosinusitas. Pulsuojantis
abiejų smilkinių skausmas, taip pat pakaušio – hipertonija. Skeliantis skausmas,
einantis per kaktą, smilkinius, pakaušį – nervinės įtampos išraiška. Skauda už
ausies (iš vienos pusės), smilkinį – odontologinės problemos arba otitas.
Smilkinio skausmas (vienos pusės) – migrena. Jūs galite numalšinti galvos
skausmus: nustatydami veiksnius, kurie sukelia galvos skausmą ir jų vengti;
gerdami daug vandens (bent 6 stiklines per dieną) ir laikydamiesi dietos;
pasirinkdami tinkamą padėtį sėdėdami prie stalo; periodiškai būdami gryname ore;
reguliariai mankštindamiesi; tinkamai ilsėdamiesi ir išsimiegodami; reguliariai
valgydami subalansuotą maistą; atlikdami atpalaiduojamąją mankštą ir giliai
kvėpuodami, kad sumažintumėte įtampą; sumažindami stresą, išmokdami streso
valdymo metodų. 

Keturias dienas didžiuliame parodų komplekse „ExCel “vyko pasaulinė turizmo
industrijai skirta paroda, kurioje dalyvavo 250 valstybių. Viena jų - Lietuva
malonios žalios spalvos paviljone pristatė mūsų turistines galimybes ir Vilnių -
2009-ųjų Europos kultūros sostinę. Į uždarą rytmetį buvo pakviesti svarbūs
Lietuvai žmonės: ambasadorius Vygaudas Ušackas su žmona, Ūkio ministerijos
sekretorius Gediminas Miškinis, įvairių agentūrų vadovai. Rytmetį pradėjome
kartu su saksofonininku Petru Vyšniausku, atlikdami mano ir animatoriaus
Egidijaus Vaškevičiaus sukurtą audiovizualinį projektą „Pasaulio sutvėrimas XXI
amžiaus pradžiai “pagal M. K. Čiurlionio paveikslus. Netikėjome, kad šiuo darbu
bus susidomėta ne ką mažiau nei lietuvišku midumi ar skilandžiais. Kitą dieną
vienas Londono dienraštis tą renginį pavadino „Lietuva ant lėkštelės “. Malonus
pabendravimas Lietuvos ambasadoje buvo naudingas ir net reikšmingas. Anglai
tvirtino, kad jie norėtų apie Lietuvą sužinoti ne iš kriminalinių kronikų, bet
iš kuo platesnės ir dažnesnės kultūrinės informacijos, meninių įvykių apžvalgų.
Ieškojau mūsų žiniasklaidoje atgarsių apie tą rytmetį, tačiau žinios iš Londono
buvo kitokios - visi laikraščiai rašė apie kažkokią Anglijoje įvykusią avariją.
Lyg nieko kito Londone, susijusio su Lietuva, nevyktų. Dar labiau pribloškė, kai
į kažkokias peripetijas papuolęs pilietis, klaidinančiai pasivadinęs mano
sūnėnu, sukėlė įkyrų paparacų domėjimąsi manimi. Nė vienas iš tų skambinusiųjų
net nepasidomėjo, ką aš veikiu Londone. Taigi, žvelgiant iš Londono visas mūsų
gyvenimėlis yra tokia provincija su kasdien malamomis tomis pačiomis žiniomis ir
pavardėmis, kad, atvirai sakant, pradedu visiškai toleruoti iš čia
išvažiuojančiuosius. Jie, pasirinkę vakarietiškus kraštus, bent jau turi šansų
eiti pirmyn, tolti nuo konservatyvaus ir dažnai buko lietuviško mentaliteto,
neveiklumo, chamizmo, vulgarumo, nesuvokiamų dydžių korupcijos ir klestinčio
girtuokliavimo. Apie kokį meną galime kalbėti, kai net paminklėlio D. Dolskiui
statyba tampa kažkokių sąskaitų suvedinėjimu tarp „labai “ir „nelabai “savų.
Tolerancija, kuri dominuoja vakarietiškoje kultūroje, pas mus tėra tik
reikalavimai iš kitų sau, be atsakomybės ir pareigos jausmo kitiems. Beje, kai
būsite Londone, pasiklausykite, kokią muziką transliuoja ten veikiančios radijo
stotys. Neišgirsite dainų, kuriose „diskutuojama “, kokia prostitutės kaina, -
tokią išgirdau vienoje Kauno kavinėje pietų metu. Vyną gurkšnojusiems
jaunuoliams ta daina pasirodė labai sava. Pažvelkite, būdami Anglijos sostinėje,
kokios švarios fasadų sienos ir kiek daug gatvėse meno kūrinių, kurie stovi
nesužaloti: vandalai žino, kad bus tą pačią minutę griežtai nubausti. Ir baus
juos pareigūnai, suvokiantys, kad vandalizmas yra, o kultūros ir besiremiančios
elementarios tvarkos stygiaus pasekmė. Petras Vyšniauskas išvyksta į koncertinį
turą Prancūzijoje ir JAV, kur su vietiniais simfoniniais orkestrais prestižinėse
salėse atliks specialiai jam aranžuotus klasikinius M. Ravelio, G. Rosini
kūrinius. Du klausimai ta proga man neduoda ramybės: ar bus apie tai rašoma
pirmuosiuose lietuviškų dienraščių puslapiuose, kaip buvo rašoma Londone po mūsų
kuklaus pasirodymo parodoje, ir ar tas koncertas bus kada nors pakartotas bent
jau Vilniuje? Žinau, negeri mano klausimai, bet geresnių šį savaitgalį
nebesugalvoju... 

Remontuojamame Vaidoto gatvės ruože vakar trūko vandentiekio vamzdis. Tekantis
iš vamzdžio vanduo išplovė gruntą, todėl neasfaltuotoje gatvės dalyje susidarė
gili įduba. Gyventojai pasakojo, kad ryte į duobę buvo įvažiavęs lengvasis
automobilis. Darbininkai teisinosi, kad prie duobės pastatyta užtvara, tačiau
vairuotojas jos nepastebėjo. „Greičiausiai vamzdis trūko, kai jį sujudino
nuotekų vamzdyną klojančios bendrovės darbininkai “, - svarstė įmonės „Kauno
vandenys “avarinės tarnybos meistras Pranas Aliukevičius. Visą dieną avarinės
darbuotojai remontavo trūkusį vamzdį, dėl to daliai Panemunės gyventojų vanduo
nebuvo tiekiamas. Panemunės bendruomenės centro valdybos narė Rūta Zabielienė
sakė, kad panemuniškiai seniai laukia, kada bus baigtas Vaidoto gatvės remontas.
„Mus baugina, kad šioje judrioje gatvėje neatsivertų dar daugiau smegduobių. Kol
vyksta statybos, visko gali nutikti, - kalbėjo ji. - Miesto valdžia taip pat
galėtų geriau rūpintis gatvių būkle. “ Gyventojai susirūpinę, kad iš trūkusio
vamzdžio ilgai tekėjęs vanduo nebūtų išplovęs daugiau grunto po visą gatvę.
Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus pavaduotojas Zenonas Girčys bandė
nuraminti kauniečius. „Tokių avarijų miesto inžineriniuose tinkluose įvyksta
kasdien, - sakė jis. - Tikrai nereikia bijoti važiuoti Vaidoto gatve. “ Kai
kurie gyventojai skundėsi, kad Vaidoto gatvėje užtruko nuo vasaros trunkantys
remonto darbai. „Iš pradžių apie mėnesį vėlavo atidaryti gatvę automobiliams,
dabar čia atsiveria duobės “, - skundėsi žmonės. Pasak Z. Girčio, kloti nuotekų
tinklus Panemunėje bendrovė „Kamesta “turi leidimą iki kitų metų pradžios. Kaune
kiekvieną dieną „Kauno vandenų “avarinė tarnyba likviduoja iki 40 avarijų, nes
didžioji vamzdynų dalis yra susidėvėjusi. 

Komanda. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas netrukus turės būrį visuomeninių
patarėjų. Pasak A. Kupčinsko, ant jo stalo jau guli sąrašas žmonių, kurie jį
konsultuos įvairiais klausimais, belieka tik pasirašyti raštą. Urbanistikos
klausimais merui patarimus dalys Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus
vadovas Gintaras Balčytis, verslo plėtros - Kauno pramonės, prekybos ir amatų
rūmų prezidentas Mečislovas Rondomanskas bei Kauno krašto pramonininkų
asociacijos prezidentas Algimantas Jankauskas, akademinės bendruomenės - Kauno
technologijos universiteto senato pirmininkas Ramutis Bansevičius, Kauno
medicinos universiteto senato pirmininkas Vilius Grabauskas, kultūros - Justinas
Krėpšta. Pristatė. Architekto Eugenijaus Miliūno parengtas Kauno sporto arenos
projekto kompiuterinis vaizdas vakar pristatytas Seime, Ūkio ministerijoje ir
Kūno kultūros bei sporto departamente. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas
tikino, kad šalies valdžiai parodyta, jog Kaune vyksta konkretūs darbai. Miesto
vadovas tikisi, kad valstybės biudžete numatyta 40 milijonų litų parama
nepradings. Paskaičiuota, kad vien arenos statyba kainuos 153 milijonus litų, o
į infrastruktūrą bus investuoti dar 63 milijonai litų. Pasiūlymas. Kauno
savivaldybės administracija siūlo efektyviau panaudoti patalpas, kurios skirtos
bendrijai „Viltis “. Bendrija nepanaudoja visų jiems skirtų dviejų tūkstančių
kvadratinių metrų ploto patalpų Partizanų gatvėje 34. Čia kasdien lankosi tik
apie 13 vaikų. „Todėl dalį jiems skirtų patalpų būtų galima skirti kitoms
neįgaliųjų organizacijoms, pagyvenusių žmonių, vaikų iš rizikos grupės šeimų
dienos centrams “, - įsitikinęs Socialinių reikalų departamento direktorius
Gediminas Jankus. 

Šiąnakt užmigau ir susapnavau, jog Kauno poetų poeto Petro Palilionio rinktinei
išleisti Europos Sąjungos fondai skyrė dešimt milijardų litų. Nubudęs ilgai
mąsčiau, kokio gražumo tai turėtų būti knyga ir iš kokios neperšaunamos
medžiagos bus jos viršelis. Ir tik tada sapnas išsisklaidė, ir liko banali
realybė. Knyga juk elektros negamins, ją gamins naujoji elektrinė, dėl kurios
jau pasigirdo verslo didžiūnų ginklų skambesys. Abi besivaidijančios pusės kuria
nemažą įtampą, tad jei prie šių kibirkščiuojančių pasisakymų būtų įmanoma
prijungti laidus, elektra jais tekėtų jau dabar. Kita vertus, vėl atsirado
rusas. Rusas amžinai Lietuvai kenkė ir kenks. O turėtų, nes būtent lietuviai
tais metais sėdėjo Kremliuje ir dar nežinia ką ten veikė. Jei būtų tebesėdėję
ligi šiol, ten, manau, ir būtų pastatę naujosios atominės elektrinės reaktorių.
Kremliuje jam ir vieta, nors kai kas gal mano, jog kurioj nors „Maximoj “. Tiek
to, didžiūnai išsiaiškins, kuris prie girdyklos pirmesnis, susapnuotoji P.
Palilionio knyga taip ir nebus išleista, nors labai norėtųsi, o mes už elektrą
ir toliau mokėsim vis daugiau, nes vis prašmatnesnę mūsų buitį ji apšvies. Yra
ir sveikintinų dalykų. Kauno meras, visus nustebinęs komercinių statybų Nemuno
saloje planais, staiga susikvietė visą tuntą architektų - gal ką gero pasakys.
Net žinomas ankstesnių Kauno merų planų žlugdytojas A. Karalius buvo pakviestas.
Įkvepia. Žavi. Guodžia. Tačiau ankstesni merai irgi, rodos, „tardavosi “su
specialistais. Tik po to būdavo kaip buvę. sumautai, tiesą sakant. Jei šįsyk
meras pasielgs kitaip, pirmas eisiu paspausti jam ranką. Neturiu šuns ir nevedu
jo pa... į Nemuno salą, tačiau esu ten užklydęs ir negaliu neįvertinti
teritorijos unikalumo. Pradedančiame atsigauti Kaune ši vieta, regis, turėtų
išlikti romantikams, ne šunims. Ir tai visai nereiškia, jog keliaaukščiai biurai
prie to romantizmo prisidėtų. Ne, teneša savo sąvaržėles kitur, vietos dar yra.
O štai trupančių balkonų alėjoje atsirado Dolskis. Žalias, saldus, operetinis.
Man gražus, nes toks ir patsai Kaunas. Tiesa, vieta ne itin tinkanti. Atrodo
šiek tiek iš mėnulio nukritęs. Bet - ką jau čia. Daug geriau už Rotušės pašonėje
lyg sušaudymui pastatytą M. Valančių. Pastarasis, nors blaivininkas, manau,
pamatęs, kur stovi ir kaip atrodo, prisigertų ligi žemės graibymo. 

Streikai Prancūzijoje bent artimiausiu metu turėtų tęstis - vyriausybės ir
transportininkų derybos nutrūko. Valdžia didelių nuolaidų nežada, todėl paliaubų
tikimasi negreit. Po nesėkme trečiadienį pasibaigusių Prancūzijos vyriausybės ir
transportininkų derybų, valdžios atstovai prasitarė, kad neketina daryti
nuolaidų dėl pensijų reformos. Pagal naująją tvarką dirbantieji į pensiją turės
išeiti 2,5 metų vėliau nei išeidavo iki šiol, ir valdžia dėl to sako
nenusileisianti. Tiesa, vyriausybė prakalbo, kad transportininkų algas numatoma
šiek tiek pakelti. Į nesibaigiančią streikų bangą trečiadienį įsijungė ir
kavinių, restoranų, barų savininkai bei darbuotojai. Daugiatūkstantinė
demonstracija iš Paryžiaus Montparnaso stoties pajudėjo Prancūzijos parlamento
link. Jie reikalavo, kad būtų sušvelnintos nuo kitų metų pradžios
įsigaliosiančios draudimo rūkyti kavinėse ir restoranuose sąlygos. Nenurimsta ir
studentai, protestuojantys prieš didesnę universitetų autonomiją. Trečiadienio
vidurdienį didesniu ar mažesniu mastu buvo trikdomas 35 universitetų darbas,
penki buvo visai uždaryti. Trečiadienį Paryžiuje vyko dar viena demonstracija -
jos dalyviai protestavo prieš kai kurių vietinių teismų Prancūzijos regionuose
uždarymą. Kiek anksčiau į streikuotojų gretas buvo įsilieję pašto darbuotojai,
mokytojai, skrydžių dispečeriai ir ligoninių personalas. 

Su ilgamete drauge Ana Kurnikova išsiskyręs dainininkas E. Iglesias išgyvena
sunkų laikotarpį - jį kankina nemiga ir įvairūs kompleksai. Tačiau scenoje
populiarumas neblėsta: bilietai į koncertą Lietuvoje ištirpo per penkias dienas.
Kitą ketvirtadienį E. Iglesias pasirodymą stebės 8500 žiūrovų. „Siemens “arenoje
skambės ne tik naujojo albumo „Insomniac “dainos, bet ir seni, laiko patikrinti
kūriniai. Rengėjai atviri: tai brangiausias metų koncertas Lietuvoje.
Milžiniškas honoraras, moderniausia pasaulyje apšvietimo ir garso sistema
geriausiai kalba apie renginio mastą. 116 platininių, 227 auksinės plokštelės,
40 milijonų parduotų albumų kopijų ir 26 tarptautiniai apdovanojimai - Enrique
ne mažiau populiarus ir visame pasaulyje. 

Pasibaigus darbo savaitei Irena ir Ričardas Turkevičiai išjungia mobiliuosius
telefonus. Ant svetainės stalo išlanksto senus žemėlapius, ant jų braižo naujus
maršrutus. Šeštadienio rytą sutuoktiniai sėda į automobilį ir išvyksta į kelionę
po istorines Lietuvos vietas. „Ir taip jau aštuonerius metus, - nusišypso
sutuoktiniai. - Tačiau prie užmirštų dvarų ir piliakalnių kasmet sutinkame vis
daugiau bendraminčių. “ Turkevičiai gerai pažįsta Lietuvą - beveik kiekvieną
savaitgalį ieško griūvančių dvarų, istorinių pilių liekanų bei įspūdingų
kraštovaizdžių. Internete pateikiama daug informacijos apie renovuotus dvarus,
tačiau Turkevičiai retai juos aplanko. „Iš pradžių apsisprendžiame, į kurį
Lietuvos kraštą vyksime. Internete ir knygose ieškome lankytinų vietų, - kaip
pasirenka maršrutus pasakojo sutuoktiniai. - Turime dešimtis senovinių žemėlapių
kopijų. Juose sužymėtos anksčiau stovėjusios pilys ir dvarai. Tuos žemėlapius
reikia suprasti, iššifruoti senovinius simbolius. Kai sudarome maršrutą,
pasiimame dabartinį žemėlapį ir važiuojame ieškoti nuotykių. “ Kartais jie
pasikliauja vien intuicija ir sėkme. 

Eurolygos penktojo turo B grupės rungtynes vilniečiai savo aikštėje pralaimėjo
varžovams iš Turkijos 70: 77. Pasak A. Trifunovičiaus, viena pralaimėjimų
priežasčių - perdaug netikslių dvitaškių metimų pirmojoje mačo dalyje,
neišvengta klaidų ginantis. Jis apgailestavo, kad dėl traumos negalėjo
rungtyniauti Kenanas Bajramovičius, o kai kurie krepšininkai „nesužaidė net 60
procentų savo galimybių “. „Nielsenui buvo sunku vienam grumtis su galingais
varžovų aukštaūgiais. Eidsonas bei Batista ką tik atsigavę po traumų, todėl kol
kas iš jų nereikėtų tikėtis kažko stebuklingo “, - svarstė serbas. „Efes Pilsen
“strategas Davidas Blattas spaudos konferenciją pradėjo lietuviškai - „Labas,
kaip sekasi? “- ir pasidžiaugė, anot jo, „nuostabia pergale “. 

Prie „Euro 2008 “šeimininkių Austrijos ir Šveicarijos rinktinių prisijungė dar
keturiolika komandų - po dvi pajėgiausias iš septynių atrankos grupių.
Didžiausia sensacija - už borto likusi Anglijos ekipa. Paskutines E grupės
rungtynes britams tereikėjo sužaisti lygiosiomis su kroatais ir jie buvo netoli
tikslo, tačiau 77-ąją susitikimo minutę viltingą pusiausvyrą (2: 2) sutrikdė
Mladenas Petričius, įmušęs žudantį trečiąjį įvartį. Atrankos etapą rytoj užbaigs
Serbijos ir Kazachstano futbolininkų mačas A grupėje, kurioje dėl politinių
nesutarimų neįvyko abejos Armėnijos ir Azerbaidžano rungtynės. 

Šilainiuose nuo įžūlių kaukėtų ir ginkluotų įsibrovėlių nukentėjo dar viena
vaistinė. Tiesa, šįkart plėšikų grobiu tapo vos 40 litų, mat likusius iš jų
rankų išplėšė nusikaltėlių nepabūgusi vaistininkė. Į Šarkuvos gatvės 22 name
įsikūrusią „Vyšnių vaistinę “nusikaltėliai įsibrovė trečiadienį, apie 17 val. 15
min. Pasak ten dirbusių farmacininkių, tai buvo du jaunuoliai, kurių vienas
veidą slėpė po kauke, o kitas buvo užsimaukšlinęs kepurę ir apsimuturiavęs veidą
šaliku. Plėšikai norėjo likti neatpažinti. Pastarųjų nusikaltėlių veiksmų
scenarijus buvo kone identiškas prieš dieną įvykdytam apiplėšimui. Vagišiai
įsėlino į vaistinę tuo metu, kai joje tebuvo darbuotojos ir nė vieno pirkėjo.
Vienas jų pagrasino pistoletu ir pareikalavo atiduoti pinigus. Po to jis pagrobė
iš kasos aparato 1420 litų. Pačių įsibrovėlių nuostabai, vaistininkės nepabūgo
jų ginklo ir grasinimų. Moterys pamėgino plėšikus sulaikyti. Tuo metu vienas iš
jų spėjo pasprukti laukan, o kitam viena vaistininkė stvėrė už rankos ir išplėšė
didžiąją dalį grobio - 1380 litų. Tad nusikaltėliams teliko 40 litų. Vis dėlto
vaistininkių ir aršių įsibrovėlių jėgos nebuvo lygios - nepaisant moterų
pastangų, užpuolikams pavyko pasprukti. „Tad kilus pavojui iš karto reikia
šauktis pagalbos. Darbuotojai turėtų visuomet nešiotis šį aliarmo pultelį, kad
bet kurią akimirką, vos tik prireikus, apie pavojų galėtų pranešti
apsaugininkams “, - sakė Kauno policijos atstovė spaudai Ramunė Gražulienė.
Santakos policijos komisariate šįkart vėl pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl
plėšimo. Toks pat tyrimas čia pradėtas ir dėl antradienį įvykdyto nusikaltimo
netoliese esančioje kitoje vaistinėje. „Kauno diena “jau rašė, kad tądien
kaukėti ir taip pat ginkluoti plėšikai prieš pat šešias vakaro įsibrovė į
Rietavo gatvėje įsikūrusią vaistinę ir, grasindami pistoletu, iš kasos aparato
pagrobė tūkstantį litų bei iškart pasišalino. 

PLAUKŲ KIRPIMAS MECHANINE MAŠINĖLE IR ŽENEVOS NUTARIMAI. Iki pat penktos klasės
mus, berniukus, kirpdavo plikai. Toks buvo paties Švietimo ministro įsakmus
nurodymas, o ir šiaip įprastas dalykas provincijos teritorijose. Niekas labai
dėl šito ir nesispyriojo: nors utėlėtumo žurnalai jau buvo klasėse panaikinti,
bet žinot! Tiesa, per ilgas vasaras tie mūsų plaukiukai spėdavo kiek atželti,
kiti įsigudrindavo užsiauginti netgi visai neprastas čiuprynas! Bet prieš pat
mokslo metų pradžią visi visutėlaičiai skubėdavom į vienintelę mūsų miesto
kirpyklą palikti vasarinių gaurų. Puikiai žinojom – gauruočių į suremontuotas,
dažais kvepiančias klases niekas neįleis! Todėl rugsėjo pradžioje gatvės
nušvisdavo baltais pakaušiais – jie labai skirdavosi nuo saulėje įdegusių veidų
ir bent man atrodydavo truputėlį vaiduokliški. Nors toji kirpykla ir kvepėjo
muilu, vyrišku prakaitu, odekolonais „Trojnoj “bei „Krasnyj mak “, eiti į ją
nebuvo jokio ūpo – gaila buvo ir laiką gaišti tvankioj eilėj, o dar labiau –
taip sunkiai atsiželdintų garbanų. Tad mūsų tėvas, apimtas baugią pagarbą
keliančio taupumo, iš savo atostoginių pinigų netikėtai net sau pačiam ėmė ir
nupirko mechaninę plaukų kirpimo mašinėlę, kurių užvežė į naują ūkinių prekių
krautuvę prie pašto. Tėvas, matyt, jau buvo apskaičiavęs, per kiek laiko ta
mašinėlė atsipirks – už kirpimą plikai turėdavai pakloti visą seną rublį, o
mašinėlė – nikeliuota, su aštriais dantukais, kreivom kojelėm (ar rankelėm) –
kainavo apie šešiasdešimt rublių, irgi senais pinigais. Kirpti tėvas, aišku,
visai nemokėjo, bet tikėjosi greit įgusti. Kiekvienas toks kirpimas mums
virsdavo tikra kančia! Vargu ar ir pats kirpėjas jausdavo kokį malonumą,
varydamas ilgus ruožus per mūsų trijų pakaušius. Gal tėvas užjautė, kad mums
reikia trintis tose eilėse? Nesinori tikėti... Juoba kad eilių pakako ir prie
žibalo, rūgščios forminės duonos, o šeštadieniais – ir pirtyje. Eilė buvo
šventas dalykas, ir kiekvienas galėjo pasirinkti pagal savo skonį! Štai man
beveik patikdavo žibalo eilė – per visą apylinkę sklisdavo salsvas, švelnus
petroleumo kvapas, žmonės šnekučiuodamiesi stačiuodavo lauke, greta pasistatę
įvairiausius bakus bei bakelius, o drėgnam pusrūsy sėdėdavo šlubas veteranas
Kibildis ir litrine „miera “seikėdavo „šviesą ir šilimą skystam pavidale “, kaip
jis mėgdavo sakyti. Taigi tėvas nupirko mašinėlę, ir mums nebereikėjo žiovauti
kirpyklos eilėje. Deja, pirmosios pažintys su naujuoju instrumentu kėlė tokį
siaubą, jog drebėdavom artėjant dienai, kai iš rašomojo stalčiaus bus ištrauktas
tas kraupus įnagis ir ištarti rūstūs žodžiai: – Na, tai kuris pirmas? Mat,
nepaisant plaukų ilgumo, tėvas kirpdavo mus visus tris paeiliui, tarsi kokius
avinus. Ir dar sakydavo, kad aukojąs tam savo brangų laiką! Egzekucija turėdavo
atrodyti mums šventė arba bent jau šventa apeiga. Tik vieną žiemą visai
netikėtai gavom kelių mėnesių atokvėpį – reikėjo pasiųsti nuotrauką giminaičiams
į Ameriką, tad mokytoja retos išimties tvarka leido kiek pasiauginti plaukus,
kad mūsų amerikiečiai nepamanytų, jog Tarybų Lietuvos moksleiviai laikomi
konclageriuose ar dar kur. Bet štai nuotraukos buvo seniausiai padarytos,
išsiųstos, spėjo netgi ateiti laiškas su padėka ir linkėjimais. Taigi grėsminga
kirpimo diena vėl artėjo! Suaugusieji tais laikais gyveno „nuo rinkimų iki
rinkimų “, o mes, vaikai, laikėmės nuo vieno kirpimo iki kito... Buvo dar šiltas
spalio šeštadienis, kai tėvas, perskaitęs laikraštyje kažkokį svarbų straipsnį,
susirado mašinėlę ir ištarė ritualiniais tapusius žodžius: – Na, tai kuris
pirmas? Man pavyko išsmukti į kiemą, kur balandžių laikytojai rūkydami
aptarinėjo savo vartiklius ir „dzikarus “(nuo slaviško žodžio „dikarj “).
Krimtau papuvusias kriaušaites ir jau buvau beužsimirštąs, kas manęs laukia. Bet
štai pasigirdo įsakmus balsas, ir aš, lydimas pašaipaus, žeidžiančio juoko,
nudūlinau į kambarį, kurio grindys jau buvo nuklotos brolių plaukais. Jie abu
ašarotais veidukais tylėdami klausėsi vaikų radijo teatro, kuris vaidino iš
palubėj pakabintos „lėkštės “. Jiedu jau buvo nė iš tolo nepanašūs į tuos
dailiai sušukuotus berniukus, kurių nuotrauka – rodos, dar taip neseniai! –
iškeliavo į Čikagą! Žinojau, kad po gero pusvalandžio ir aš pats būsiu lygiai
toks, o paskui dar turėsiu sušluoti visus plaukus ir padėkoti kirpėjui.
Kirpdamas tėvas itin sunkiai įveikdavo verpetus mūsų pakaušiuose, o aš jų
turėjau net du. Tylom atsisėdau ant taburetės, pats apsigobiau paklodės skiaute,
ir tėvas, jau atsipūtęs, per mano galvutę gražiai išvarė pirmąją vagą. Ar jis
jau buvo tiek įgudęs, ar kirpo su įkvėpimu, bet šįkart mašinėlė beveik visai
nepešė. Kirpimas man pasirodė kone malonus! Net pirmąjį mano verpetą mašinėlė
įveikė palyginti nesunkiai. Liko antrasis – kirpėjas susikaupė, bet tuo metu į
duris kažkas mandagiai pasibeldė, ir į kambarį įžengė visai netolimas mūsų
kaimynas Konstantinas Mažuolis – aukštas, prakaulus vyriškis, praplikęs kaip ir
tėvas – jokių garbanų ir verpetų! Tasai Mažuolis dėjosi esąs labai
inteligentiškas, apsiskaitęs žmogus. Jis pajuokavo dėl mano plaukų: – Kuo
dažniau kerpi, tuo greičiau auga! Ir tuojau pat šoko prie reikalo: – Sakykit, ar
negalėčiau trumpam gauti to laikraščio, kuriame paskelbti paskutinieji Ženevos
nutarimai? Tėvas padėjo mašinėlę, nusiėmė aprasojusius akinius, paprašė Mažuolį
sėstis, o tada jau atsakė, kad tas laikraštis tikrai kažkur esąs. Lai svečias
pasėdi, jis tučtuojau surasiąs. Tėvas pradingo, o Mažuolis mėgaudamasis pradėjo
man pasakoti, kaip jį, mažytį, kitados irgi kankindavo avikirpėm žirklėm, ant
galvos dar užvožę dubenėlį, kad būtų aišku, iki kurios vietos kirpti. Na ir
palygino! Žinojau tokį fasoną, mes jį vadindavom „bliūdeliu “, šitaip kirpdavosi
visi kaimiečiai. Mažuolis tarsi užjautė mane, bet jo akyse šokinėjo smagūs
velniukai. Pagaliau, nešinas jau gelstelėjusiu laikraščiu, grįžo tėvas,
atsargiai padavė jį Mažuoliui, ir aš jau laukiau, kad šis eis savo keliais. Kur
tau! Kaimynas nė nesiruošė niekur eiti, jis patogiai atsisėdo, išskleidė
oficiozą ir įsigilino į tekstą. Per jo petį aš spėjau užmatyti stambiom raidėm
išspausdintą antraštę: „1954 METŲ ŽENEVOS NUTARIMAI “. O gal „susitarimai “,
nebepamenu, įstrigo tik „Ženeva “– toks minkštas, magiškas žodis, bet jis man
dar nieko nereiškė. O tėvas jau sukinėjosi aplink, ruošdamasis toliau kirpti.
Matyt, jis irgi būtų buvęs nieko prieš, kad Mažuolis išeitų, bet išsilavinimas
ir geras tonas neleido jam išvaryti uolaus skaitytojo pro duris. Nors šis ir
buvo prisidengęs laikraščiu, tėvas, norėdamas pasirodyti esąs tikras meistras,
taip įnirtingai kibo į mano antrąjį verpetą, jog kairioji mašinėlės kojelė (ar
rankelė?) neatlaikė ir nulūžo. Tikriausiai ji ne nulūžo, o atsikniedijo ar
atsilitavo, bet tėvas vis tiek nuleido abi rankas ir dusliu balsu ištarė: –
Kojelė, rūkštele, nulūžo... Kaimynas kaipmat pakėlė akis nuo laikraščio,
linksmai sužiuro į mane, skardžiai nusikvatojo ir sugriaudėjo: – Tai aš ir
eisiu! Laikraštį dar šiandien atnešiu. Laikykis, broliuk! Už vieną muštą... Jis,
matyt, norėjo pasakyti „už vieną pusiau luptą, pusiau skustą “, bet ką čia!
Įžeidė mane baisiausiai šitas Mažuolis. Net pažaliavau iš piktumo, ašaros kaip
lietus pabiro veidais – nujaučiau, kas manęs dabar laukia! Taip ir buvo. – Teks
eiti kirpyklon, – tepasakė tėvas, tarsi būtų visai nekaltas dėl mano tragedijos.
Broliai, tuojau suvokę, kas čia atsitiko, kūlversčiais spruko kieman, skubėdami
apskelbti naujieną kitiems vaikams, kurių kieme dabar šurmuliavo visas tuntas. –
Niekur aš neisiu! – pareiškiau. – Darykit, ką norit, neisiu! Tada mama įkalbėjo
kaimynų mergaitę, vyresnę už mane, kad ši mane nuramintų, paguostų, sakytų, jog
kiekvienam taip gali atsitikti ir panašiai. Bet ir ji guosdama vos laikėsi
neprunkštusi – taip juokingai aš atrodžiau! Visai netikėtai pastebėjau, kad ir
tėvas, žvilgtelėjęs į mane, neišlaikė ir kreivai nusišiepė. To jau buvo per
daug! Iki pankų skiauterių buvo likęs daugiau kaip ketvirtis amžiaus. Iš kur aš
galėjau žinoti, kad ateis laikas, kai mano šukuosena būtų buvusi nepralenkiama?
Išvydęs save veidrodyje, aš pats taip apstulbau, jog iškart pradėjau raitytis iš
juoko, kvatoti, krizenti. Tikrai komiškai atrodžiau! Tai mane ir išgelbėjo:
vaikai, apgulę langą ir žvilgčiodami į mane, tuojau nustojo juoktis, netgi
nusiminė ir dingo kieme. O tie, kurie liko, apstulbinti žvelgė į mano pusplikę
galvą. – Duokit pinigų! Einu! – narsiai surikau. Mama tuoj įteikė man didžiulę
žalią trirublę ir garsiai pasakė, kad likusius du rublius galiu išleisti kaip
tinkamas. Tėvas, žinoma, susiraukė, bet šito sprendimo negalėjo atšaukti, užtat
broliai apsiniaukė kaip rudens dangus. ... Iki tos kirpyklos buvo galiukas
kelio, bet mane lydėjo geras tuzinas vienmečių ir kiemo bičiulių. Praeiviai
nustebę gręžiojosi į mūsų delegaciją ir kraipė galvas. Išvydę mane, šeriuoti ir
ilgais plaukais apaugę vyrai iš kirpyklos eilės, nė žodžio netarę, prasiskyrė,
praleido į geriausios kirpėjos krėslą, ir po kelių minučių aš jau niekuo
nesiskyriau nuo savo kaimynų, bičiulių ir priešų. Net šiek tiek susigraudinau,
kad vėl esu toks kaip visi – paprastas ir plikas sovietinis moksleivis su
nublukusiu mėlynu treningu... ir išdalijau savo palydai. Bent taip atsilyginau
už draugystę ir solidarumą! Dabar, sulūžus mašinėlei, suruseno viltis, kad mes,
kaip ir visi padorūs žmonės, vėl lankysimės pamuilėmis kvepiančioje kirpykloje.
Turėjom tokią teisę, gal net tarptautinę! Tik šit vakarop, nešinas sulankstytu
laikraščiu, vėl pasirodė Konstantinas Mažuolis. Jis kažkodėl visiems pareiškė,
kad tais Ženevos susitarimais visiškai netikįs, kad visa tai tik muilo burbulas,
akių dūmimas ir taip toliau. Didžiu politiku dėjosi šitas liesas vyras, o gal
toksai ir buvo, kas čia žino. Tėvas labai keistai pasižiūrėjo į jį, bet nieko
nepasakė: viskas, kas parašyta laikraščiuose, jam buvo šventa. Bent jau mums,
vaikams, taip atrodė. Baigdamas savo politinę informaciją, Mažuolis truputėlį
nusiramino, netgi atsiprašė už pakeltą toną ir jau tikrai rengėsi eiti, bet
tarpdury atsigręžė: – A! Vos nepamiršau! Duokit man tą mašinėlę. Nunešiu vienam
žmogui, jis puikus meisteris, ryt poryt ir suremontuos! Labai čia kas jo prašė
kištis! Mūsų apmaudui, tėvas tuojau įteikė Mažuoliui ir mašinėlę, ir nulūžusią
kojelę, ir dar pasakė, kad jeigu jam dar prireiksią kokio laikraščio ar žurnalo,
tegul visuomet nesivaržydamas kreipiasi ar užeina. Taigi perspektyva „kirptis
kaip žmonėms “išnyko kaip dūmas. Bet jau po savaitės ar dviejų klasėn įžengusi
mokytoja iškart pataisė nuotaiką: – Kreipiuosi į visus berniukus! Vakar vakare
gautas Ministro nurodymas... – ji truputėlį patylėjo, – kad nuo lapkričio
pradžios jums bus leidžiama auginti trijų keturių centimetrų plaukus! Ar
supratot, vyrai? Kur čia nesuprasi! Kaip ir visi plikiai, šią žinią sutikau
šūksmais ir valiavimais. Aš turėjau ypatingą pagrindą taip džiūgauti: fasoninio
kirpimo tėvas dar nebuvo išmokęs, tad kirpyklos durys turėjo jau atsiverti ir
man. O netrukus išsiaiškinau ir kas toji Ženeva, ir kur ji yra. Tikriausiai
žinot, tai labai gražus ir svarbus šveicarų miestas, nuo jo nemažai priklauso.
Aptikęs šį vardą laikraščiuose, aš ir dabar beveik visuomet prisimenu kirpimo
istoriją ir mechaninės mašinėlės avariją. Tokie dalykai neblėsta. Iki šiol
Ženeva ir kirpykla mano galvoje tam tikra prasme yra neatsiejami dalykai, nes
politika, kaip žinoma, visuomet prasideda nuo buities, o tik paskui, pamažu
kildama aukštyn, patenka į vyriausybinius sluoksnius, ir galiausiai – į pačią
Ženevą... 

Daugėja užsikrėtusiųjų vėžiui prilygstančia parazitine liga Daugėja ir pačių
susirgusiųjų grėsminga parazitine liga echinokokoze, ir užsikrėtusiųjų sunkesne,
vėžiui prilyginama jos forma. Echinokokozė - sunki parazitinė liga, kurią
sukelia į žmogaus organizmą patekusios kaspinuočių lervos. Iki 80 proc. šia liga
susirgusių ir negydomų ligonių miršta per 15 metų. Lietuvoje yra paplitę E.
granulosus, sukeliantis cistinę echinokokozę, ir E. multilocularis, sukeliantis
alveokokinę echinokokozę. Dažniausiai ligos dariniai - cistos - įsitvirtina
kepenyse, rečiau - plaučiuose ar kituose organuose. Kaip yra teigusi
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ULPKC) gydytoja
epidemiologė Aušra Bartulienė, cistinė echinokokozė yra lengviau gydoma, ją
galima įveikti švitinant, operuojant, vaistais. Tuo tarpu alveokokinė, kaip ir
vėžys, gali išplisti į kitus organus. ULPKC duomenimis, 2008 metais
užregistruoti 32 echinokokozės atvejai: 11 alveokokinės echinokokozės ir 21 -
cistinės echinokokozės atvejai. Tuo tarpu 2007 metais ši liga buvo nustatyta 12
asmenų, o prieš dešimtmetį ji būdavo diagnozuojama tik pavieniams asmenims. 2004
- 2008 metų duomenys rodo, kad didžiąją echinokokozės dalį sudaro cistinė
echinokokozė, tačiau per šiuos metus labai išaugo sergamumo sunkesne šios ligos
forma - alveokokine echinokokoze rodiklis: nuo 0,03 iki 0,32 atvejo, tenkančio
100 tūkst. gyventojų. 2005 - 2007 metais alveokokinė echinokokozė sudarė
trečdalį visų echinokokozės atvejų, o 2008 metais - jau daugiau nei pusę,
teigiama pranešime. Anot ULPKC specialistų, ši grėsminga liga dažniau nustatoma
vyresniame amžiuje, tai yra 55 - 64 ir per 65 metų amžiaus žmonėms. Tai yra
lėtiniai susirgimai, kurių inkubacinis periodas gali trukti nuo kelių mėnesių
iki 5 - 15 metų. Statistikos duomenimis, tarp užsikrėtusių echinokokoze daugiau
yra kaimo nei miesto gyventojų. Specialistai tai aiškina tuo, kad pagrindiniai
šios infekcijos platintojai yra rudosios lapės, šunys, katės. Echinokokozės
atvejai per 1996 - 2008 metus užregistruoti 29 Lietuvos rajonuose. Daug
echinokokozės atvejų registruojama Lietuvos šiaurės vakarų ir šiaurės rytų
rajonuose, kur nustatyta padidėjusi rudųjų lapių populiacija. Tačiau per visus
šiuos metus daugiausiai echinokokozės atvejų užregistruota Vilniaus rajone - tai
yra 46 atvejai, arba 39 proc., visų atvejų Lietuvoje. Specialistai išskiria
tokius pagrindinius veiksnius, kurie lemia žmonių susirgimo echinokokoze
didėjimą: lapių, šunų populiacijos augimas bei jų užsikrėtimo didėjimas,
netinkamas šunų laikymas bei priežiūra, aplinkos teršimas šunų išmatomis,
didelis echinokokų kiaušinėlių atsparumas aplinkoje, nepakankamas visuomenės,
šunų augintojų sanitarinis švietimas, savišvieta, taip pat sergamumo padidėjimui
įtakos turėjo ir pagerėjusi ligos diagnostika bei susirgimų registracija.
Užsikrėsti echinokokoze galima visus metus, kadangi echinokokų kiaušinėliai yra
atsparūs ir ilgai išsilaiko gyvybingi aplinkoje, tačiau yra periodai, kurių metu
išauga rizika užsikrėsti. Tai yra laukinių uogų ir augalų rinkimo, medžioklės,
ūkininkavimo sezonu. Susirgti šia liga rizikuojama užvalgius neplautų miško uogų
arba kolektyviniame sode nukritusių vaisių, išgėrus nevirinto vandens, suvalgius
neplautą daržovę, kuri buvo laistoma užkrėstu vandeniu, ir pan. Užsikrėsti
galima glostant, žaidžiant su užsikrėtusiu šunimi ar kitu gyvūnu, ant kurio
kailio ar liežuvio gali būti echinokokų kiaušinėlių. Net ir sveikas gyvūnas gali
būti infekcijos šaltinis, kai ant jo kailio ar liežuvio echinokoko kiaušinėliai
patenka per užterštą aplinką ar užsikrėtusius gyvūnus. Ligos sukėlėjai ant
maisto, namų apyvokos daiktų gali patekti per užterštas rankas, su dulkėmis,
juos gali pernešti vabzdžiai, musės, paukščiai, tarakonai. Apsisaugoti nuo šios
grėsmingos ligos nesunku, tereikia laikytis asmens higienos - plauti rankas,
daržoves, vaisius, uogas, taip pat neleisti šunims laižyti lėkščių, veido. 

II. APIE KENKSMINGUS ĮPROČIUS. Graudi saulės šviesa lapkričio vidurdienį. Tokia
plona, kad praskridusi varna nubrauktų kaip voratinklį. Kaip šviesų audeklą,
dengiantį ką tik nulipdytą, balandžių marmuru dar nenutaurintą Vado galvą. Bet
ne galvos slepiasi po švelniu saulės šydu, o ištisi pasauliai, ir tik apie kai
kurių egzistavimą mes turime neaiškių ir nepatikrintų žinių. Patys artimiausi,
esantys paviršiuje, lyg pigmentinės kūno dėmės ar nusilupantis epidermis, yra
muilo operos. Lyg kokie paraleliniai bėgiai jos driekiasi šalia tikrojo gyvenimo
geležinkelio, tik niekas dar nematė jais važiuojančio traukinio, niekas nepaliko
tarp bėgių garuojančios krūvelės ir neišmetė iš tambūro butelio ar palydovo.
Pamačiusi prie Maximos išdidų Vycką nekirptais plevėsuojančiais gaurais, beveik
galiu lažintis, kad jis yra paralelinis Luisas Albertas ar Chaime Garsija. Kas,
kad bomžas. Tiesiog scenaristų skonis kitoks. O meilės kiekvienam seriale
paprastai būna tiek, kiek vonioj putų, bet aš nuo to nepasidarau geresnė,
atvirkščiai, mane ima smaugti neapykanta, ir baisiausia, kad ne serialo herojams
ir ne prodiuseriui, o niekuo dėtiems padarams. Šeimynykščiams, pavyzdžiui.
Norisi pasmaugti katiną. Bet ar verta smaugti Vycką ?.. Dėl ko ?.. Kad atimtum
losjono buteliuką ?.. Viena aišku - muilo operų žiūrėjimas yra toks pat žalingas
įprotis, kaip ir rūkymas. Vyras gąsdina, kad nuo serialų degraduosiu kaip
asmenybė, ir eina rūkyti. Aš jam nieko nesakau. Rudenį virš ganyklų skrenda
lengvi kaip eteris voratinkliai, retkarčiais pakimba ant viksvos virš
sudžiūvusio karvės blyno ir vilnija kaip dar šilti iššukuoti plaukai. Ak, kad
bent viename seriale pamatyčiau tokį vaizdą !.. Patikėčiau, kad paralelinis
pasaulis susijęs su tikruoju. Bet argi meilė su karvašūdžiu turi ką bendra ?..
Todėl, seserys ir žmonos, įsijunkit LG beigi Samsungus. Ganyklon karvašūdžių
žiūrėti tegu eina tos, kurios neturi televizorių. 

IV. APIE LYČIŲ NELYGYBĘ. Feminizmo ekskursuose viena protinga esybė rašė, kad
moters psichinės bei fizinės sandaros ypatybes ir asmenybės kitoniškumą lemia
tam tikrų organų sankirta (kokių, nesakysiu, nes droviuosi - užaugau gėdingo
patriarchato sąlygomis). Apie vyrus ji nieko panašaus nerašė, tad man teko
įsivaizduoti jų kitoniškumą pačiai ir padaryti išvadą, kad psichodelinis vyras
su niekuo nesusikerta ir jo kitoniškumas panašus ne į sankirtą, o į šaltai
vienas nuo kito atitolusius geležinkelio bėgius. Tuo tarpu moteris kniedyte
prikniedyta prie savo sankirtos taško. O jūs dar stebitės, feminizmo nekentėjai,
nykūs pašaipūnai, kad moterys šiokios ir anokios, kad neturi humoro jausmo. Jus
kas prikniedytų ir dar acto vietoj alaus paduotų. Kita gudri esybė toje pačioje
knygoje dūsavo - girdi, Dievas, sukūręs moterį, pasielgė neteisingai. Su giliu
liūdesiu pažvelgiau į foliantą. Gal iš tiesų ?.. Ar kada matėte vidury tuščio
lauko vienišą kopūsto galvą, plakamą žvarbaus vėjo ir lietaus ?.. Kokią giedrą į
pumą ir net juoką ji kelia !.. O jeigu vietoj kopūsto įsivaizduotumėt moterį ?..
Esmi tikra, šypsena tuoj pradingtų. Moteris - visai nekomiška būtybė. Ne tik
todėl, kad tai rūsti uošvė per laukus ateina tamstos koneveikti, kam prisirijęs
nesvietiškai po stalu nupuolei ir kaip koks smirdas pačią su vaikais glūpais
numušt kėsinaisi. Moteris nejuokinga, ir viskas. Dievas Adomui būtų galėjęs
sukurti ne levą, o kopūsto galvą. Nebūtų reikėję iš rojaus varyti. Pasidedu
šalin Ekskursus ir paimu Stilių. Sakau, gal radikalų feminizmą nustelbs
amžinasis moteriškumas ?.. Kur tau. Žiūriu į aukštuomenės moteris ir apima
skaudi gėla. Viena - su geidžiamiausiu šuniu, kita - su seksualiausiu
automobiliu, trečia - su smaugliu ant kaklo... O kur vyrai ?.. Kur amžinasis
džiaugsmas, kur tyrasis komizmas ?.. Kodėl vienas liūdniausių ir labiausiai
niekinamų moters tipažų yra namų šeimininkė ?.. Ogi todėl, kad dažniausiai šalia
jos būna ne vyras, o Chaime Garsija iš meksikiečių serialo. Jis, kaip žinoma,
paralelinis, bekūnis, su namų apyvoka nesusijęs, su juo dažniausiai baisu -
nežinia, kas jam šaus į galvą. O štai jeigu tikras vyras neštų iš paskos dulkių
siurblio žarną ar sanitarinį valiklį voniai, būtų jau ne baisu, o juokinga, nes
esu tikra, kad valiklio užsipiltų ant kelnių ir išeikvotų visus keiksmažodžių
išteklius, berėkdamas ant siurblio, niekaip nepraryjančio senos kojinės. Tas
pats ir valdžioje. Kai moteris šalia, vyro komizmas įgauna tragiškų bruožų.
Prisiminkite baisiąją, fatališkąją sankirtą. Kuris vyras norėtų būti perkirstas
ar nukirstas ?.. Juk ne driežas, nukirsta dalis neataugs. Perfrazuojant
populiarią dainą Tu - mano lėktuvas, aš - tavo šturvalas, galima pridurti: Tu -
mano geležinkelis siaurukas, aš - tavo mašinistė prasirūkius... O gal ne
mašinistė, gal - semaforas ?.. Ne. Semaforas - hermafroditas. Ne tik todėl, kad
nesirimuoja. Semaforai stabdo traukinius, o geležinkeliai tuo metu lieka tušti
ir liūdni kaip surūkytas Primos pakelis. 

V. APIE IDEALĄ IR TĖVYNĖS MEILĘ. Neteisus yra tas, kuris sako, neva jautrūs
poeto žodžiai apie Tėvynę paseno. O kas gi tu esi, Tėvyne, jei ne mes ?..
Sutikus Vycką prie kiosko, taip ir norisi griebti jį už atlapų ir surikti: „Ar
bent suvoki, kas esi ?!.. “ Bet į abstrakčius klausimus protingai niekas
neatsako. Jeigu paklausčiau, kiek kainuoja Idealas, Vycka bemat atsakytų: du
litus šešiasdešimt. Nejaugi Idealas jam brangesnis už Tėvynę ir žmogų ?..
Nežinau to, bet tikiu, kad nuo Idealo mirti kur kas tauriau, nei nuo Agurkinio.
O kaip būtų gražu, jei ir Seime kas didingai užriktų: Geresnio paminklo
didvyriams nebus, kaip vykdymas jų idealo !.. Manau, jį suprastų ne tik elitas,
bet ir žemieji sluoksniai. Ne taip skurdu jiems būtų, sulindus į šilumos trasas,
gerti losjoną: žinotų, kad turi bendraminčių ir aukščiausiose instancijose.
Šitas trapus ryšys dar žadina man tikėjimą tautų draugyste ir idealais. 

Numerio tema: apgalvojus švenčių scenarijų, galima sumažinti daugelį įtampą
keliančių situacijų Ruošiamės šventėms Tikriausiai daugelis mūsų, pavargusios
nuo gruodžio šurmulio, kasmet sau prisiekiame – na jau kitais metais viskuo
pasirūpinsiu anksčiau: dovanėlėmis, maistu, apranga. Bet, sutikite, retai tuos
pažadus tesime. Taigi, kad ir šiemet nepričiuptų vadinamasis studento sindromas,
kai viską darome paskutinę minutę, šventėms pradėkime ruoštis jau dabar. Maistas
Svarbiausia užduotis – nusipirkti jo tiek, kiek reikės, o ne tiek, kiek galime
panešti. Kad persistengiame, neabejokite! Jungtinės Karalystės Aplinkos, maisto
ir kaimo reikalų departamento duomenimis, per didžiąsias metų šventes šalyje į
šiukšlių konteinerius patenka 230 tūkst. tonų maisto. To galima išvengti
griežtai planuojant. Kad ir šiandien vakare pagalvokite, kokius patiekalus
šventėms gaminsite, ir sudarykite produktų sąrašą. Pagalvokite ir apie tai, kaip
organizuosite darbus: ką pirksite ir pasiruošite iš anksto, o ką gaminsite
paskutinę minutę. Dėl meniu, stenkitės būti atvira naujiems pasiūlymams,
nevenkite eksperimentuoti – nebūtina kasmet gaminti baltą mišrainę ar silkę su
cinamonu. Puikių šventinių patiekalų idėjų apstu internete, kulinarijos knygose,
žurnaluose – nepatingėkite išbandyti! Rinkdamasi patiekalus ir produktus,
vadovaukitės paprasta taisykle: svarbu ne kiekybė, o kokybė. Juk nenorite, kad
prikimšusi pilvus šeimyna tingiai tysotų ant sofutės, užuot džiaugusis puikia
savijauta ir mielais pašnekesiais. Todėl keletas lengvų salotų receptų,
originaliai pagaminta žuvis, neriebus sveikuolių pyragas bus maloni staigmena
jūsų artimiesiems. Jeigu į namus sugužės būrelis svečių, paprašykite kiekvieno
pasiruošti po patiekalą – pačiai reikės mažiau sukinėtis virtuvėje. Likus 2
savaitėms iki Kalėdų Ilgai negendančius maisto produktus: gėrimus, žirnelius ir
konservuotus pomidorus, džiovintus ir citrusinius vaisius, riešutus, šaldytas
uogas ar daržoves, riebalus, miltus, cukrų ir visus prieskonius galite
nusipirkti jau dabar – paskutinę minutę nereikės stumdytis eilėse ir piktintis,
kad prekybos centre pasibaigė kiaušiniai. Jeigu turite pažįstamų ūkininkų,
susitarkite su jais, kad likus kelioms dienoms iki švenčių pristatytų mėsos,
daržovių, pieno produktų ar žuvies. Juk žinote, kad paskambinus jiems paskutinę
minutę tikimybė gauti tai, ko reikia, sumažėja. Ne bėda, jei žąsį nusipirksite
iš anksto ir užšaldysite. Kulinarijos meistrai teigia, kad augintos iki gruodžio
pradžios žąsys būna gardžiausios ir geriausio skonio. Pasak kulinarės Elžbietos
Monkevič, daugelis tradicinių kalėdinių kepinių – vaisių keksai, štolenas arba
meduoliai labai dažnai pradedami gaminti prieš šventes, nes tešla ilgiau
brandinama. Taigi pats metas ją maišyti. Likus savaitei iki Kalėdų Likus 2 – 3
dienoms iki švenčių, prekybos centruose ar ūkininkų turgeliuose galite
nusipirkti žąsį, kalakutą ar karpį ir pamarinuoti iš anksto pasiruoštu marinatu
ir padažais – dieną kitą pastovėję būna gardesni. Kelios dienos iki švenčių
metas kepti pyragus, žuvies ir mėsos vyniotinius. Prieš patiekiant beliks tik
papuošti. Jeigu norite jaudintis, kad galite nesuspėti, išsirinkite ne taip
greitai gendančių pyragų receptus, pavyzdžiui, mielinę panetonę ar bandeles su
džiovintais vaisiais. Tokius galite pasiruošti ir prieš kelias dienas – tikrai
nesuges. Pirkiniai Viena prasmingiausių metų švenčių Kalėdos neretai taip įsuka
į masinio vartojimo ratą, kad nejučiomis pamirštame tikrąją jos prasmę.
Psichologai teigia, kad tie, kurie švenčia Kristaus gimimą ir turi stipresnį
gyvenimo prasmės pajautimą, yra laimingesni už tuos, kurie mano, kad norint
nustebinti artimuosius reikia plačiai atverti pinigines. Pastarieji ramybės ir
susikaupimo periodą praleidžia triukšmingų prekybos centrų šurmulyje ir priperka
nereikalingų daiktų, kurie vėliau atsiduria šiukšlynuose. JAV Aplinkos apsaugos
agentūros duomenimis, žiemos švenčių laikotarpiu per savaitę šalyje išmetama
apie 1 mln. tonų šiukšlių daugiau nei įprastai, o vyniojamojo popieriaus,
atvirukų ir dovanų maišelių kiekis siekia ir 4 mln. tonų. Todėl negriebkite
visko iš eilės, kas, labai tikėtina, atsidurs šiukšlyne. Labai pravartu laikytis
„vienos dovanos “taisyklės: artimųjų rate burtų būdu išsiaiškinkite, kas ir kam
šiais metais pirks dovaną, o dar geriau susitarkite, kad ji bus pagaminta pačių
– paskaičiuokite, kiek nereikalingų išlaidų išvengsite. Jeigu dovanas visgi
pirksite, rinkitės kuo universalesnes. Tiks kvapūs kosmetiniai aliejai, plaukų
gaivikliai, skutimosi losjonai, stilingi klasikinių spalvų šalikai, kasdienybę
praskaidrinantys ar intelektą skatinantys smagūs žaidimai. Nežinote, ką
dovanoti? Pravartu paskaityti to asmens horoskopą – dažniausiai ženklo aprašymas
idealiai atspindi žmogaus pomėgius ir stilių. Ir atminkite: visada geriausios
dovanos yra tos, kurias galima panaudoti ar suvartoti: bilietai į koncertą,
teatrą, sporto rungtynes, vakarienė restorane, pačių kepti sausainėliai,
gurmaniški maisto produktai, masažo kuponai ir t. t. Likus 2 savaitėms iki
Kalėdų Tikrai žinote, ką pirksite vienam ar kitam asmeniui? Neatidėliokite ir
padarykite tai jau šią savaitę. Iki paskutinės minutės laukiamos nuolaidos gali
ir nebūti, o streso pakaks. Nupirktas dovanas iš karto supakuokite – šis darbas
atima labai daug laiko, jeigu nededate dovanų į maišelius. Dovanas nutarėte
gaminti pati? Šaunuolė! Pradėkite kuo anksčiau – pačios suverta apyrankė ar
nerta segė draugei atims nemažai laiko, todėl dvi savaitės iki Kalėdų – tinkamas
metas rankdarbiams. Gamindama stenkitės sunaudoti namuos esančias nereikalingas
medžiagas, dovanoms pakuoti – senus laikraščius – taip tarsi prikelsite daiktus
antram gyvenimui ir nekenksite aplinkai. Stilingai įpakuotos į stiklainiukus,
ekologiškus maišelius ar popierines dėžutes valgomos dovanėlės visada mielos ir
naudingos. Jau šią savaitę galite iškepti ilgai negendančių imbierinių sausainių
ar meduolių ir paprašyti dukters, kad padėtų pagaminti dėžutes ar dailia
servetėle ir lipduku papuoštų stiklainiukus. Likus savaitei iki Kalėdų Jeigu
nespėjote pasirūpinti dovanomis artimiesiems ir paskutinę minutę nenorite
blaškytis po parduotuves, žinokite, kad dovanas patogu pirkti internetu. Taip
sutaupysite laiko ir išvengsite nemalonių eilių. Puikus sprendimas – bilietai į
spektaklį, mėgstamo žurnalo prenumerata, savaitgalio kelionė ar pramoga, grožio
procedūrų, sporto klubo kuponas. Nesugalvojote, ką dovanoti artimiesiems?
Padovanokite jiems savo laiką – ant atviruko parašykite kvietimą pavakaroti.
Pagal galimybes – kavinėje, kine, o gal gamtoje su pačių rinkta žolelių arbata,
keptais meduoliais ar obuolių pyragu. Šiame skubos amžiuje atrasta minutėlė
laisvo laiko ir nuoširdus dėmesys – daug didesnė dovana už kinišką galva
kinkuojantį kiškutį. Namai Taip jau yra, kad visus metus nevaliusios langų,
šviestuvų ir gyvenusios su raminamai plazdančiais voratinkliais palubėse
nusprendžiame metinę švaros misiją įvykdyti per savaitę: skalbiame, laidome,
purškiame, šveičiame, blizginame... Dar blogiau, jei užsimojame tai padaryti
pačios, be niekieno pagalbos, per savaitgalį ir taip tobulai, tarsi svečiai
rinktųsi ne kalėdoti, o ieškoti dulkių ant palangių. Liaukitės graužtis, kad
nieko nespėjate. Atminkite, metų pabaiga – tai dar ne gyvenimo pabaiga, daugybę
darbų galime atidėti vėlesniam laikotarpiui. O jeigu esate iš tų, kurios žūtbūt
privalo apsikuopti prieš šventes, tai darykite išmintingai. Tikriausiai skaitėte
ar girdėjote apie tobulą „FlyLady “tvarkymosi sistemą, kurią prieš dešimtmetį
sukūrė amerikietė namų šeimininkė Marla Cilley? Pagrindinis jos principas – į
namų tvarkymąsi žvelgti linksmai ir nedirbti iki išsekimo. M. Cilley sako:
„Namai netapo netvarkingi per vieną dieną, tad per vieną dieną jų nesutvarkysi
ir graužtis dėl to nereikia. “ Taigi pirmiausia užsirašykite, ką ir kada
darysite, o tada imkitės darbo. M. Cilley pataria namus padalyti į penkias zonas
(virtuvę, svetainę, miegamąjį, vonią ir prieškambarį, vaikų kambarį) ir
kiekvienoje darbuotis savaitę kasdien ne ilgiau nei 15 min. Mums, žinoma, tai
nepavyks, nes laiko liko mažiau, bet kas sakė, kad vaikų kambario, vonios ir
prieškambario, taip pat miegamojo zonos negalite patikėti vaikams ir vyrui? Jums
liks tik svetainė ir virtuvė – kaip tik dviem savaitėms. Likus 2 savaitėms iki
Kalėdų Mėginkite sutvarkyti svetainę: išmeskite nereikalingus daiktus, kasdien
po vieną išvalykite langus, išblizginkite šviestuvus ir nuvalykite dulkes nuo
knygų, interjero smulkmenų. Specialia servetėle nublizginkite augalų lapus.
Jeigu turite galimybę, užuot skalbusi užuolaidas, neškite jas į valyklą –
švarias ir kvepiančias beliks tik pakabinti. Išvalykite dėmes iš tekstile
aptrauktų baldų, išplaukite ir specialiu purškikliu išvaškuokite grindis – ant
vaškuotų nešvarumai ir dulkės ne taip greitai kaupiasi. Jeigu svetainėje stovės
eglutė, o žaisliukus ketinate gaminti, paprašykite vaikų pagalbos – mažieji gali
iškirpti snaiges, kiškučius. Šventėms atėjus, beliks tik sukabinti viską ant
žaliaskarės. Likus savaitei iki Kalėdų Tvarkykite virtuvę: nušveiskite
spinteles, garintuvą, mikrobangų krosnelę, jei tokią turite, sutvarkykite
šaldytuvą. Pasirūpinkite šventinio stalo serviravimu: staltiesėmis,
servetėlėmis, indais, įrankiais ir taurėmis – išblizginkite juos ir laikykite
uždarus, kad atėjus vakarienės metui ant stalo reikėtų tik sudėti. Grožis ir
mada Bene svarbiausias dalykas ruošiantis šventėms, galvojant apie maistą ir
staigmenas artimiesiems – nepamiršti savęs. Juk negalite prie stalo sėsti
pajuodusiais nuo įtampos paakiais, bambeklės veido išraiška, ties šaknimis
ataugusiais nedažytais plaukais ir paskutinę minutę paskubomis iš spintos
ištraukta vienintele ten kabančia išlyginta suknute. Jokių atsikalbinėjimų –
nebuvo kada, už ką, nespėjau, kirpėja nepriėmė ir pan. – būti negali! Atminkite,
kad aplinką, grožį ir harmoniją savo požiūriu, mąstymu ir veiksmais šeimose
kuriame pačios. Taigi, kuo harmoningiau jausimės, tuo gražesnės bus šventės.
Geriau mažiau mišrainių, bet daugiau džiaugsmo, šypsenų, dėmesio, šiltų rankos
paspaudimų ir grožio. Kirpėja negali jūsų priimti? Plaukus gali nudažyti ir
kaimynė ar vyras. Neturite pinigų naujai palaidinukei? Puikių galima rasti ir
dėvėtų drabužių parduotuvėse. Svarbu – noras. Likus 2 savaitėms iki Kalėdų
Apsispręskite, kuo vilkėsite per šventes, ir sukomplektuokite visą drabužių
ansamblį su aksesuarais. Jeigu reikia, įsigykite keletą naujų, ką galite,
atnaujinkite. Svarbiausia, kad paruoštas drabužių komplektas kabotų spintoje.
Ilgalaikiu lakavimu nusilakuokite nagus – net po daugybės darbų lakas nenusilups
ir nereikės gaišti laiko einant pas manikiūrininkę. Jeigu jūsų kirpėja dar ras
laisvo laiko, susitvarkykite plaukus. Jeigu ne, nenusiminkite, kad pražiopsojote
– paprašykite, kad draugė ar mama spalvinamąja kauke ar putomis juos atgaivintų.
Jeigu tiksliai žinote plaukų dažų numerį, galite ir nusidažyti. Kosmetikos
parduotuvėje nusipirkite efektyvią greito poveikio odą gaivinančią ampulę. Tiks
nuo streso, veido odos spalvą gerinanti su deguonimi ir pan. – užsitepusi likus
valandai iki vakarėlio, atrodysite puikiai. Jeigu ketinate vilkėti atvirą
drabužį, keletą kartų apsilankykite soliariume – saulės spindulių, tegul ir
dirbtinių, nurusvintas kūnas atrodo dailiai. Likus savaitei iki Kalėdų Nespėjote
apsilankyti soliariume? Ne bėda. Prieš šventinį vakarą patepkite veidą švelniai
rusvinančiu arba savaiminio įdegio kremu. Likus dienai iki švenčių, pabandykite
panaikinti veide nuovargio pėdsakus. Nemigą, stresą, pervargimą labiausiai
išduoda juodi ratilai aplink akis. Juos sumažins žaliosios arbatos, petražolių
kompresai. Veido spalvą padeda atgaivinti trumpas masažas ledo kubeliais. Vakarą
prieš šventes skirkite valandėlę tik sau. Aromatinė žvakė, mėgstamos vonios
putos, veido kaukė, atpalaiduojanti muzika – ir nuovargio žymių kaip nebūta.
Kalėdų atmintinė 20 naudingų patarimų kiekvienai Kad šventės netaptų sveikatai
grasinančiu finansiniu smūgiu, būtinai planuokite šventinį biudžetą ir bent
apytikriai paskaičiuokite, kiek išleisite maistui, dovanoms, drabužiams.
Svarbiausias dalykas, padėsiantis kokybiškai pasiruošti šventėms, – griežtai
suplanuota dienotvarkė ir darbų sąrašėlis. Kalendoriuje pasižymėkite, ką
tiksliai darysite kiekvieną dieną, ir darykite taip, kad viskas atimtų kuo
mažiau pastangų. Nors įprasta apsipirkti savaitgaliais, vėlyvas pirmadienio ar
antradienio vakaras puikiai tiks – nereikės stumdytis ir gaišti laiko eilėse.
Išsiruošusi pirkti dovanėlių ar maisto produktų, turėkite sąrašėlį ir pirkite
tik jame surašytus produktus – išvengsite pagundų prisipirkti nereikalingų
akcijos prekių. Kad ir kokia pašėlusi šventinė karštinė jus krėstų, raskite
laiko sau: vakarais paskaitykite knygą, užsirašykite į masažą, o gal grožio
procedūrą, paklausykite ramios muzikos, jei praktikuojate dvasines praktikas,
raskite joms minutėlę kitą. Įtampą puikiai malšina miegas, o nuotaiką gerina ir
stiprybės teikia reguliari mankšta, pasivaikščiojimai gryname ore. Nepuoselėkite
tuščių iliuzijų. Psichologai sako, kad kaip ir per atostogas, taip ir per
šventes mus apima nepagrįsti lūkesčiai – laukiame iš TV ekranų, žėrinčių reklamų
brukamų kalėdinių stebuklų, perdėtos harmonijos ir dėmesio, bet visa tai praryja
darbo vakarėliai, metų pabaigos darbai. O ką jau kalbėti, jei ir taip visus
metus namuose tvyrojo įtampa. Tokiais atvejais stebuklai mažai tikėtini –
gerbkite vieni kitus ir kalbėjimo tonu, maniera, stenkitės parodyti pagarbą ir
supratingumą artimiesiems. Jokių konfliktų! Žiūrėkite į viską pozityviai ir
atminkite, kad kalėdinis laikas turėtų būti džiaugsmingas ir nuotaikingas, o
švenčių stebuklą ir pakilią nuotaiką sukuriame mes patys. Raskite laiko geriems
darbams. Jeigu žinote, kad kaimynas vienišas, iškepkite jam pyragą. Pakvieskite
neseniai išsiskyrusią ar artimo netekusią pusseserę praleisti šventes drauge.
Kukliau gyvenančios draugės mažyliui padovanokite mielą smulkmenėlę, jei turite
galimybę, pagalvokite apie labdarą. Atminkite, geri darbai įprasmina Kalėdas
daug labiau nei pedantiškai blizgantys, bet šalti namai. Nekonkuruokite ir
nerenkite pasirodymų. Šiame blizgių vitrinų ir netikrumo amžiuje neretai šventės
tampa tarsi mini spektakliais – kas gražiau ir turtingiau pasirodys, kas labiau
nustebins drabužiais, priblokš nauja šukuosena. Visa tai sukelia tik milžinišką
įtampą ir savotiškas varžybas. Atsipalaiduokite ir būkite savimi. Praleiskite
šventes taip, kaip norite, kad ir vieni su šeima, atokioje trobelėje miške ar
egzotiškoje kelionėje, apie kurią seniai svajojote, bet vis neišdrįsdavote dėl
savo įsitikinimų, metų metais formuotų tradicijų. Tradicijos irgi keičiasi,
pagaliau jas šeimose galite pradėti kurti. Per šventes tikrai nebūtina aplankyti
būrius draugų, giminaičių, vis tiek visko nesuspėsite. Atminkite, kad ramesnės
Kalėdos dažnai reiškia ir mažiau streso. Nesijauskite blogai dėl to, kad
neturite už ką nupirkti vaikų trokštamų dovanų. Situacija taps paprastesnė, jei
su šeima aptarsite, kas jums yra Kalėdos ir ką jos reiškia. Vaikai turi žinoti,
kad labiau nei prašmatnios dovanos svarbu artimojo dovanotas dėmesys ir laikas,
praleistas drauge. Įmonės vakarėliui artėjant Artėja didžiosios metų šventės, o
kartu ir ištikimi jų palydovai – įmonių vakarėliai, kurie yra tokie pat svarbūs
kaip ir bet kuri darbo užduotis. Todėl, jeigu rimtai galvojate apie karjerą,
jūsų elgesys vakarėlio metu taip pat turi būti nepriekaištingas. Kol atsakingi
už vakarėlio organizavimą suka galvas, koks jis galėtų būti, ir skaičiuoja
biudžetą, likę kolegos laisvu nuo metinių ataskaitų rengimo metu prisimena
ankstesnes šventes. „Prisimenate, kaip skyriaus direktorius, tada tik projektų
vadovas, tą juokingą konkursą suorganizavo! Dar ir dabar legendos sklando! “ „O
kaip Rūta iš pardavimo skyriaus kalbą apie geresnį vadovavimą skėlė! Keista, kad
ji iki šiol dirba. “ Panašių pavyzdžių daugybė. Organizacijos vakarėlis – tai ne
šėlionės artimų draugų rate. Neretai į juos kviečiami ne tik darbuotojai, bet ir
įmonės klientų bei partnerių atstovai, todėl vakarėlio atmosfera tik vadinama
neformalia. Iš tiesų kompanijos, ypač didelės, nustato tam tikras taisykles,
nors ir ne tokias griežtas kaip biure. Aprangos kodas Apranga privalo atitikti
aplinką. Paprastai įmonės darbuotojai kvietimus į vakarėlį gauna su juose
nurodytu aprangos kodu. Jeigu ne, vadinasi, pakanka laikytis bendrų taisyklių.
Pavyzdžiui, furšete po oficialios darbo dienos tinka pasirodyti dėvint
kostiumėlį, priderinus keletą puošnesnių detalių. Sutikite, kad šalia
kompiuterių, spausdintuvų, kopijavimo aparatų ir panašių darbo atributų žemę
siekianti suknelė atvirais pečiais atrodys keistai. Prabangiame restorane būtina
vilkėti vakarinę ar koktelių suknelę, naktiniame klube – laisvesnio stiliaus
drabužius. O štai pernelyg atviros, provokuojančios ir akį rėžiančios aprangos
firmos vakarėlyje privalu vengti. Net vadinamoje neformalioje aplinkoje kolegos
vienas kitam turi likti kolegomis. Žinoma, nėra taisyklių be išimčių, bet,
nepriklausomai nuo to, koks jaunas ir draugiškas jūsų kolektyvas, sijono ilgio
ir iškirptės gylio turite deramai paisyti. Santykių vakarėlis nekeičia Tas,
kuris pasakė, kad pirtyje ir vakarėlyje vadovų nėra, turbūt juokavo. Vadovas
visada lieka vadovu, net palydint senuosius metus sodyboje už šimto kilometrų
nuo biuro. Nesakau, kad generaliniam direktoriui artinantis prie jūsų staliuko
privalote atsistoti ir sugiedoti įmonės himną, bet ir familiariai stverti į
glėbį kaip seną bičiulį nedera. Kad ir kokia neformali jums atrodytų atmosfera,
nevertėtų vadovui primygtinai siūlyti dalyvauti juokinguose konkursuose ar
tempti į šokių aikštelę jam to nenorint. Panorės – pats prisidės. O štai jeigu
pobūvio metu nusišypsos laimė ramiai su juo pasikalbėti (vadovo pasiūlyta tema)
– užsidirbsite didelį pliusą. Tik nesistenkite pokalbio pasukti jums rūpimais
rimtais klausimais, greičiausiai nebūsite išgirsta, nes aplinka ne ta. Bet ir
nutraukti užsimezgusio pokalbio nereikia, pagaliau kodėl nepakalbėjus apie kitų
metų planus? Gerti ar negerti ?.. Didžiosios Britanijos sociologai atliko tyrimą
ir paaiškėjo, kad dauguma kompanijų per vakarėlius vaišina alkoholiu. 64 proc.
organizacijų svečiams siūlo ir stipriųjų, ir silpnųjų gėrimų, 27 proc. – tik
stipriųjų ir vos 9 proc. kompanijų vakarėliuose nebūna jokių alkoholinių gėrimų.
Jeigu jūsų įmonė ne iš pastarųjų, nepamirškite – saikas, saikas ir dar kartą
saikas. Daugeliui skaitytojų šis patarimas greičiausiai neaktualus, bet vis
dėlto verta prisiminti, kad alkoholis – karjeros priešas. Vienos dviejų taurių
vyno pakanka atsipalaiduoti, elgtis natūraliai ir išmesti iš galvos darbo
problemas. Didesnis išgertų svaigalų kiekis gali neigiamai atsiliepti karjerai.
Retas vadovas ryšis paaukštinti darbuotoją, kuris nekontroliavo savęs ir
apgirtęs blaškėsi tarp kolegų ir partnerių. Jeigu manote, kad bus sunku
susilaikyti nuo trečios ar ketvirtos taurės, geriau išvis venkite vartoti
alkoholinių gėrimų. Kad nebūtumėte balta varna, galite griebtis įvairių
gudrybių: „kaltę “suversti paūmėjusiam skrandžio uždegimui, vietoj vyno įsipilti
vandens ir pan. Dainos, šokiai, estrada Taip jau yra, kad įmonės vakarėliai –
tai ne tik bendra vakarienė ir tostai už kompanijos sėkmę kitais metais.
Paprastai organizatoriai stengiasi prigalvoti įvairių konkursų. Gerai, jeigu
esate prigimties apdovanota ir puikiai sugebate susidoroti su pačiomis
ekstremaliausiomis užduotimis. O ką daryti, jeigu taip nėra? Telieka tikėtis,
kad niekas prieš jūsų valią netemps ant scenos šokti kankano. Visgi reikia
atsiminti, kad darbuotojus, kurie dalyvauja įvairiose rungtyse, vadovai gali
vertinti kaip turinčius gerų komunikavimo gebėjimų ar net lyderio savybių. Tai –
didelis pliusas, todėl entuziazmas panašiose situacijose yra pranašumas.
Bendravimas – vertybė Kad vakarėlis pasisektų ir keltų gerų prisiminimų,
stenkitės elgtis natūraliai. Bendraukite su kolegomis, tegul jie pažįsta jus ne
tik kaip gerą specialistę, bet ir kaip malonią, žavią pašnekovę. Todėl nekibkite
prie jų su darbo problemomis, juk šventėje daug maloniau kalbėtis, pavyzdžiui,
apie keliones. Būkite pasiruošusi pasakyti trumputį tostą, jei prireiks.
Parodykite, kad sugebate ne tik pristatyti naujas įmonės paslaugas, bet ir
negailėti gerų žodžių darbo kolektyvui. Stenkitės pabendrauti su kuo daugiau
žmonių. Ypač didžiųjų kompanijų vakarėliai kaip tik ir rengiami, kad galėtų
artimiau susipažinti kolegos iš skirtingų padalinių, kurie paprastai tik
pasilabina prasilenkdami koridoriuje. Tik neužsimirškite. Flirtas šventinio
vakarėlio metu ne toks pavojingas kaip tarnybinis romanas, tačiau būkite
atsargi, kad savo žavesiu pernelyg „neapdovanotumėte “kurio nors kolegos ir kitą
rytą įmonėje nereikėtų rausti. Eiti ar neiti? Kai kurie darbuotojai stengiasi
išvengti dalyvavimo rengiamame vakarėlyje: kas dėl to, kad nejaukiai jaučiasi
panašiuose susibūrimuose, kam sunku išsirinkti aprangą, o kas nepasitiki savimi.
Visgi dėl karjeros lankytis panašiuose renginiuose neabejotinai verta! Juk į
darbą kartais taip pat nenorite, tačiau keliatės ir einate. Žinoma, karjera
restorane nedaroma, bet pademonstruotas lojalumas kompanijai gali padėti
įsitvirtinti kolektyve. Ignoruoti vakarėlį gali tie, kurie jau tapo dideliais
viršininkais arba yra tikrai nepakeičiami specialistai. Todėl, jeigu labai
tvirtai nusprendėte neiti, privalote turėti svarią priežastį ir pradėti maždaug
taip: „Patikėkite, tikrai norėčiau dalyvauti ir labai nusiminiau, kad negalėsiu
ateiti... “ Beje, įspėti šventės organizatorius privalote ne tik tada, jei visai
neateisite, bet ir jeigu šiek tiek vėluosite. Pavėluoti be įspėjimo – blogas
tonas. Tai ne pasimatymas ir bus labai nesmagu, kai brausitės pro staliukus per
viršininko kalbos kulminaciją. Spėkite, ar jis bus patenkintas... Patarimai
šventę rengiančioms namuose Iš anksto kalendoriuje pasižymėkite tą dieną ir
neplanuokite jokių kitų renginių. Pagalvokite ir užsirašykite, ką turite
padaryti ruošdamasi šventei. Pasistenkite viską atlikti likus mažiausiai 2 – 3
valandoms iki renkantis svečiams. Turėsite laiko nurimti ir pasipuošti. Tiksliai
apskaičiuokite biudžetą. Kiekvienai vakarėlio daliai (maistas, gėrimai,
programos, automobilių ar patalpų nuoma ir pan.) „primeskite “sąmatą. Tik
atminkite, kad perkrauta vakaro programa ir pernelyg prabangus stalas svečius
gali varginti tiek pat, kiek ir viso to trūkumas. Svarbiausia, kad „tilptumėte
“į numatytą pinigų sumą ir sukurtumėte šventinę nuotaiką, kad visi liktų
patenkinti. Labai atsakingai rinkitės muziką. Pavyzdžiui, šeimos šventėse
dalyvauja įvairaus amžiaus žmonių, todėl geriau tiks atpalaiduojanti,
neerzinanti muzika. Verta prisiminti, kad nejaukias situacijas gelbsti būtent
muzika. Jeigu rengiate panašaus amžiaus svečiams skirtą teminį vakarėlį ar
romantinį vakarą dviem – muzikinis repertuaras bus kitoks. Iš anksto
pagalvokite, kur rengsite šventę. Patalpos dydis turėtų derėti prie žmonių
skaičiaus, kad svečiams nebūtų pernelyg ankšta ar neglumintų per didelis plotas.
Jaukumo suteiks skoningos dekoracijos, priderintos prie šventinės temos. Be
balionų ir girliandų, galite rinktis įvairias gėlių kompozicijas, kitas
dekoratyvines puošybos detales. Neapsikraukite įvairiais darbais paskutinę dieną
prieš šventes. Pasistenkite pailsėti, pasirūpinkite išvaizda. Gerai
išsimiegokite – būsite geros nuotaikos, neišvargusi. Jeigu rengiate šventę,
vadinasi, būsite tais „klijais “, kurie laikys visus svečius. Ko gero, nėra
nieko blogiau nei surūgusi vakaro šeimininkė. 

Vengrija: protestai prieš naujo premjero paskyrimą Keletas tūkstančių žmonių
surengė protestą Vengrijos sostinėje Budapešte prieš naujo ministro pirmininko
Gordono Bainajaus paskyrimą. Policija tvirtina, kad protestuotojai mėtė įvairius
daiktus ir bandė prasibrauti pro tvorą, juosiančią parlamento rūmus, pranešė
BBC. Gauta pranešimų, kad per susirėmimus nukentėjo keletas protestuotojų ir
policijos pareigūnų. G. Bainajus pakeitė Ferencą Diurčanį, kuris apie
atsistatydinimą iš premjero posto paskelbė kovą, teigdamas, kad jaučiasi esąs
kliūtis naujoms reformoms. G. Bainajų, kuris buvo ekonomikos ministras, į
premjerus antradienį prisaikdino parlamentas. Už jo paskyrimą ministru
pirmininku balsavo 204 iš 386 parlamentarų. Tačiau antivyriausybiniai
protestuotojai reikalauja, kad parlamentas būtų paleistas ir surengti
pirmalaikiai rinkimai. G. Bainajus dar prieš savo išrinkimą paskelbė apie
taupymo priemones ir skausmingas ekonomines reformas. Jis vadovauti vyriausybei
turėtų iki kitų rinkimų, kurie planuojami 2010 metų balandį arba gegužę.
Vengrijai ekonominė krizė yra smogusi ypač smarkiai. Statistikos departamento
duomenimis, nedarbas šalyje nuo gruodžio iki vasario išaugo iki 9,1 proc.
Praėjusių metų pabaigoje vyriausybė buvo priversta paprašyti Tarptautinio
valiutos fondo (TVF) ir kitų institucijų 25 mlrd. dolerių kreditų. 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
KULTŪROS MINISTRO 2008 M. RUGSĖJO 22 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-459 „DĖL VALSTYBĖS
BIUDŽETO LĖŠŲ SKYRIMO PROGRAMOS „MENO KŪRYBOS PLĖTRA IR SKLAIDA LIETUVOJE IR
UŽSIENYJE “PRIEMONĖS „VYKDYTI PROJEKTO „VILNIUS – EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖ 2009
“PARENGIAMUOSIUS DARBUS “PROJEKTŲ DALINIAM FINANSAVIMUI TVARKOS APRAŠO,
PARAIŠKOS, SUTARTIES IR ATASKAITŲ FORMŲ PATVIRTINIMO “PAKEITIMO 2009 m. rugsėjo
30 d. Nr. ĮV-529 Vilnius Pakeičiu Valstybės biudžeto lėšų skyrimo programos
„Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje “priemonės „Vykdyti
projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009 “parengiamuosius darbus
“projektų daliniam finansavimui tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos
kultūros ministro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. ĮV-459 „Dėl Valstybės
biudžeto lėšų skyrimo programos „Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir
užsienyje “priemonės „Vykdyti projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009
“parengiamuosius darbus “projektų daliniam finansavimui tvarkos aprašo,
paraiškos, sutarties ir ataskaitų formų patvirtinimo “(Žin., 2008, Nr.
109-4179): 1. Išdėstau 5 punktą taip: „5. Paraiškas gali teikti visi Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti ne pelno siekiantys
viešieji juridiniai asmenys, veikiantys kultūros srityje ir teikiantys kultūros
srities paslaugas (toliau – projektų vykdytojai), išskyrus fizinius asmenis.
Teikiant paraišką projekto daliniam finansavimui projekto vykdytojas praranda
teisę teikti paraiškas ir gauti dalinį finansavimą tiems patiems projektams
vykdyti iš kitų ministerijos strateginiame plane nurodytų programų priemonių.
Projektas negali būti dalinamas į mažesnius projektus (vykdomus to paties ar
kito vykdytojo), kuriems paraiškos būtų teikiamos ir skiriamas dalinis
finansavimas jų įgyvendinimui, kaip atskiriems projektams, iš kitų ministerijos
strateginio plano nurodytų programų priemonių. “ 2. Išdėstau 32 punktą taip:
„32. Projektui skirtos lėšos negali būti naudojamos kitiems tikslams, nei
nurodyta su ministerija pasirašytoje sutartyje, arba būti perkeltos į kitus
biudžetinius metus. Ministerijai nustačius, kad projektų vykdytojai apgaulės
būdu gavo valstybės biudžeto asignavimus, projekto vykdytojai privalo juos
grąžinti ministerijai per ministerijos nustatytą laikotarpį ir praranda teisę
trejus metus teikti paraiškas ir gauti finansavimą iš visų ministerijos
strateginiame plane nurodytų programų priemonių. Jeigu projekto vykdytojai per
ministerijos nustatytą laikotarpį negrąžina apgaulės būdu gautų valstybės
biudžeto asignavimų, jie išieškomi teisės aktų nustatyta tvarka. “ Kultūros
ministras Remigijus Vilkaitis